„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Specialistai pataria: ką daryti užklupus rotavirusui

Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais.
Vaikas prastai jaučiasi
Vaikas prastai jaučiasi / 123RF.com nuotr.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistės Galinos Zagrebnevienės, rotavirusai labai patogeniški ir ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams iki metų. Didžiausias sergamumas (maždaug kiekvienais metais nuo 3 iki 5 tūkst. naujų rotavirusinės infekcijos atvejų) užregistruojama tarp vaikų iki 3 metų amžiaus.

Infekciją sukelia roto formos virusai – rotavirusai. Jie santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4° – 20°C temperatūrai, jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, virinant.

Ligoniui gausiai viduriuojant, rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Kaip užsikrečiama?

Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Rotavirusais užsikrečiama per burną. Nuo gyvūnų neužsikrečiama. Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.

Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, užsikrėsti ir susirgti jie gali ir keletą kartų.

Pirmieji ligos požymiai ir ką daryti?

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 24–72 val. po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Dažnesnės – vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai.

Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3–4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja.

Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis sako, kad žindymas higienos prasme yra saugiausias kūdikio maitinimo būdas, nereikia buteliukų, žindukų, rūpintis vandens kokybės, bet ir jis neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos. „Motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios turi įtakos žarnyno funkciniam pajėgumui, kūdikio žarnyno funkciniam pajėgumui, galiausiai yra ir antikūnų, ir, be abejo, žindymas yra apsauginis veiksnys, bet jis nėra absoliuti apsauga“.

Tad kokią pagalbą reikėtų suteikti vaikui, jeigu jis pradeda vemti ir viduriuoti? „Kūdikiai yra labai jautrūs vandens ir druskų netekimui, todėl gausiai išvėmus, gausiai pasituštinus, kūdikiai labai greitai praranda skysčius ir tai jau yra problema“, – sako profesorius V.Usonis. Todėl jis pataria namų vaistinėlėse turėti specialių miltelių, iš kurių būtų galima padaryti druskinius tirpalus. Jais kiek įmanoma dažniau pagirdyti kūdikius, o jeigu vėmimas bei viduriavimas nesiliauja, būtinai kreiptis į medikus.

VU Medicinos fakulteto nuotr./Vytautas Usonis
VU Medicinos fakulteto nuotr./Vytautas Usonis

Skiepai

Profesorius V.Usonis sako, kad rotoviruso vakcina jau yra nacionalinės programos kalendoriuje, ja skiepijami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus. „Ir, aišku, ta galimybe tikrai reikėtų pasinaudoti. Juolab kad vakcina yra skiepijama per burną. Šeimos jautriai reaguoja, jei vakciną reikia įskiepyti injekcija, tai šita vakcina yra skiepijama per burną. Pasaulinė praktika sako, kad tai yra tikrai saugi, veiksminga vakcina“, – sako prof. V.Usonis.

Kasmet Lietuvoje yra užregistruojama apie 20 tūkst. susirgusių žmonių žarnyno infekcinėmis ligomis. Apie 10 tūkst. susergama bakterijų sukeltomis infekcijomis, apie 10 tūkst. – virusų sukeltomis infekcijomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų