Kaip su nosies problemomis susijęs šildymo sezonas
Pasak mediko, su nosimi susijusios problemos paprastai prasideda šildymo sezono metu, kadangi didžiausias nosies gleivinės priešas – sausas oras. Todėl žmonės, kurie vasarą neturėjo skundų dėl nosies, atėjus šaltajam metų laikotarpiui pradeda jausti, kad jų kvėpavimas sutrinka, atsiranda nosies užgulimas, o kartu prasideda ir peršalimo ligos.
„Mūsų nosis – tai sistema, kuri sušildo ir išvalo orą, kurį įkvepiame. Nosies vidinis paviršius padengtas gleivių sluoksniu. Šios gleivės kartu su gleivinės plaukeliais atlieka apsauginę funkciją – saugo organizmą nuo iš aplinkos patenkančių virusų ir bakterijų. Tam, kad gleivinė gerai atliktų savo funkciją, turi būti pakankamai šilumos ir drėgmės. Kai patalpų oras dėl šildymo išsausėja, t. y. santykinė oro drėgmė nukrinta žemiau 35 proc., gleivinės funkcija sutrinka. Nei karštis, nei šaltis taip stipriai neveikia nosies gleivinės kaip sausas oras.
Dėl išsausėjimo gleivės tampa klampios, todėl joms daug sunkiau pasišalinti iš nosies. Jos papildomu sluoksniu padengia gleivinę ir ją pastorina, dėl to pasunkėja kvėpavimas bei sutrinka virusų ir bakterijų pašalinimas iš nosies. Tai ypač aktualu vaikams, kurie dar nemoka išpūsti nosies. Sustingęs sekretas lieka nosies ertmėje, sudarydamas puikias sąlygas sutirštėjusiose gleivėse veistis patogenams. Todėl, prasidėjus šildymo sezonui, labai rekomenduojame žmonėms drėkinti savo kambarius, ypač miegamuosius, kad juose būtų apie 35–40 proc. drėgmės“, - pasakojo D.Rauba.
70 proc. žmonių turi iškrypusią nosies pertvarą
Nosies užgulimas, kurį žmonės neretai painioja su sinusitu, ypač paaštrėja esant iškrypusiai nosies pertvarai, dėl kurios susiaurėja viena iš nosies ertmių. Teigiama, kad daugiau ar mažiau iškrypusią nosies pertvarą turi apie 70 proc. baltųjų rasės žmonių. Taip yra todėl, kad anatomiškai mūsų nosys yra gana siauros, todėl, nosies kremzlei augant, jai trūksta vietos ir nosis daugiau ar mažiau iškrypsta.
„Esant iškrypusiai nosies pertvarai, sutrinka ir nosies kriauklių – „radiatorių“, kurie sušildo ateinantį orą, – funkcija, nes per vieną nosies pusę praeina mažiau oro, o toje pusėje, kurioje yra daugiau vietos ir per kurią žmogus daugiau kvėpuoja, kriauklė nespėja drėkinti sauso oro. Todėl ji natūraliai išsiplečia, kad padidėtų paviršiaus plotas, ir tokiu būdu blokuoja oro praėjimą pro nosį. Jeigu vasarą žmogus dar prakvėpuodavo, rudenį problema paaštrėja“, - aiškino otorinolaringologas.
Kita vertus, pasak jo, kai nosis yra užgulusi, sutrinka nosies ventiliacija, o tuo pačiu – ir sinusų ventiliacija. Dėl to iš tiesų dažnai susergama ūmiu sinusitu. Kai jis kartojasi, liga gali pereiti į lėtinę.
Kodėl svarbu kvėpuoti pro nosį
Gydytojas susiduria ir su tokiais atvejais, kai iškrypusią nosies pertvarą turintis žmogus įsitikinęs, kad jo kvėpavimas pro nosį yra normalus.
„Kas iš tiesų yra normalus kvėpavimas jis pajunta tik tuomet, kai, pavyzdžiui, pakeliu vieną šnervę, kad jis galėtų įkvėpti daugiau oro, arba jam sutraukiama nosies gleivinė, kuri buvo paburkusi dėl sauso oro. Taigi, dalis žmonių, kurie turi šią problemą, net nežino ją turintys, kadangi neatsimena jausmo, kai kvėpavimas buvo kitoks. Tai galima palyginti su šlubuojančiu nuo prigimties žmogumi, kuris nežino, ką reiškia nešlubuoti, todėl mano, kad taip ir turi būti“, - teigė pašnekovas.
Visavertis kvėpavimas yra būtinas mūsų organizmui, kuris tokiu būdu aprūpinamas deguonimi. Taip pat labai svarbu, kad kvėpuotume pro nosį. Toks kvėpavimas ne tik geriau apsaugo nuo aplinkoje esančių virusų ir bakterijų, bet ir užtikrina gerą širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Nustatyta, kad kvėpavimo metu nosies ertmėse susiformuoja azoto oksidas, kuris natūraliai plečia kraujagysles ir tokiu būdu gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Prastas kvėpavimas pro nosį ypač pavojingas vyresniame amžiuje, nes, esant ir kitiems rizikos veiksniams – padidėjusiam kraujospūdžiui, cholesterolio lygiui, žmogų gali ištikti infarktas arba insultas.
Kitos nosies užgulimo priežastys
„Tam tikrais atvejais nosies užgulimo priežastis yra neaiški. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai gali būti susiję su nervų sistema. Mūsų nosies gleivinės sekreciją ir funkciją inervuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Simpatinė nervų sistema paprastai aktyvesnė dienos metu, ji sutraukia kraujagysles ir mažina gleivių sekreciją. Vakare ir naktį aktyviau įsijungia parasimpatinė nervų sistema, kuri atpalaiduoja nosies sienelių raumenis, išplečia kraujagysles gleivinėje, atpalaiduoja gleivių liaukutes, dėl to priteka daugiau kraujo ir gaminama daugiau gleivių.
Kai pusiausvyra tarp simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų sutrinka, gleivių gaminama per daug ir visa tai apsunkina kvėpavimą. Šiuo atveju kartais užtenka pakeisti gyvenimo būdą, darbo ir poilsio, miego režimą, būti daugiau fiziškai aktyviems, grūdintis, ir simptomai išnyksta“, - pasakojo D.Rauba.
Pasak jo, kita dažna nosies užgulimo priežastis – naktinis refliuksas, kai skrandžio turinys pakyla į stemplę ir ją nudegina. Tuomet nosies gleivinė, stengdamasi neutralizuoti rūgštį, išskiria daug tirštų gleivių, kurios nakties metu prisirenka nosiaryklėje, o mums atsibudus ir pakeitus kūno padėtį ima tekėti žemyn. Dėl to žmogus pradeda krenkšti, kimsta balsas, atsiranda kosulys.
„Šiuo metu tai pakankamai dažna problema, nes žmonės valgo vėlai vakare, vartoja daugiau gazuotų gėrimų ir pan. Nustatyti šią priežastį gana sunku, nes skrandžio tyrimas gali nieko neparodyti. Kita vertus, pakitimai gali būti matomi apžiūrint balso klostes: kai skrandžio turinys užpila gerklas, balso klostės būna paburkusios, paraudusios, yra daug tirštų gleivių“, - aiškino pašnekovas.
Kodėl verta kreiptis į specialistą
Esant iškrypusiai nosies pertvarai efektyviausias gydymo būdas – nosies operacija. Tačiau, jeigu pertvara nėra labai stipriai iškrypusi, o tik sutrikusi nosies kriauklių veikla, kartais gali padėti kvėpavimo pratimai, didesnį dėmesį skiriant kvėpavimo užlaikymui po iškvėpimo, kad po jo įkvėptume daugiau oro.
Jeigu žmogus serga sezonine alergine sloga, įrodyta, kad net ir tais laikotarpiais, kai aplinkoje nėra aktyvių alergenų, gleivinėje vyksta nedidelis uždegimas. Tokiems žmonėms padeda medikamentinis hormoninis gydymas, kuris šį alerginį uždegimą slopina: net 1 mm susitraukusi gleivinė leidžia žmogui laisviau kvėpuoti.
Jeigu nosies užgulimą sukelia gleivinę įjautrinęs parasimpatinės nervų sistemos nervas, kartais galima jį prideginti arba suardyti, ir tai vėlgi labai sumažina sekreto gamybą.
„Taigi, galima taikyti įvairius gydymo būdus. Bet kuriuo atveju verta kreiptis į specialistą ir išsiaiškinti nosies užgulimo priežastį. Blogiausia, kai žmonės savarankiškai pradeda vartoti gleivinę sutraukiančius lašus, prie kurių pripranta ir nebegali be jų gyventi. Tenka matyti pacientų, kurie šiuos lašus naudoja 10–15 metų, turi jų visur po ranka – ir mašinoje, ir namuose, ir prie lovos pasidėję. Liūdna, kad žmogus tiek metų pragyveno kankindamasis ir nežinodamas, kad problemą galima išspręsti“, - teigė pašnekovas.
