Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Koloproktologijos centro vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius pataria nesidrovėti ir neatidėlioti vizito pas koloproktologą, nes galite ilgai neefektyviai gydytis manydami, kad sergate viena liga, bet kentėti nuo kitos, neretai lengvai išsprendžiamos problemos, rašoma pranešime spaudai.
„Lietuvoje žmonės labai mėgsta užsiimti savigyda. Dažnai ir diagnozes nustato remdamiesi internete rasta informacija – kitų ligonių patirtimi ar interpretacijomis.
Savitarpio pagalbos grupės yra gerai, ypač sergant onkologinėmis ligomis, bet jos jokiu būdu negali atstoti profesionalaus gydytojo nustatytos ir tyrimais patvirtintos diagnozės“, – sakė prof. N.E.Samalavičius.
Tik žinant tikslią diagnozę galima efektyviai gydyti ligą.
Nemaloni, skausminga, bet pagydoma liga
Aštrus, plėšiantis, pjaunantis skausmas tuštinantis yra dažniausias išangės įplėšos požymis. Dažnai pasirodo ir šviežio kraujo. Skausmas paprastai trunka dar porą valandų po tuštinimosi.
„Gydytojas jau iš paciento nusiskundimų ir po įprastos apžiūros gali įtarti išangės įplėšą, tačiau kraujavimas ir skausmas pasireiškia sergant ir kitomis išangės ligomis – hemorojumi, išangės ir tiesiosios žarnos polipais, uždegiminėmis tiesiosios žarnos, onkologinėmis ligomis. Svarbu atmesti grėsmingesnių ligų diagnozes“, – sakė specialistas.
Nuo išangės įplėšų kenčia ir vyrai, ir moterys, jauni ir suaugę žmonės, rečiau naujagimiai, vaikai ir senyvo amžiaus pacientai. „Ūmi išangės įplėša gali sugyti pati arba gydoma įvairiais medikamentais per porą savaičių. Tačiau jei įplėša tampa lėtinė, padidėja vidinio išangės rauko tonusas, prisideda kiti svarbūs etiopatogenetiniai veiksniai, būtinas specifinis gydymas. Jei negaunama efekto, reikalinga operacija“, – sakė prof. N.E.Samalavičius.
Kaip atsiranda?
Priežastys, kodėl atsiranda išangės įplėša, nėra iki galo nustatytos. Neretai vidurių užkietėjimas (kietos išmatos) ar koks nors išmatose esantis komponentas traumuoja išangės sritį joms slenkant analiniu kanalu. „Išangės įplėša – tai linijinė išangės kanalo opa. Paprastai ji aptinkama nugarinėje išangės srityje ties viduriu. Kadangi ta zona prastai aprūpinta krauju, įplėšos gyja sunkiai. Be to, atsiranda psichologinis diskomfortas – pacientas, baimindamasis skausmo, stengiasi kuo rečiau tuštintis, viduriai kietėja, o kietos išmatos vėl traumuoja išangės kanalą“, – sakė profesorius.
Ligai įsisenėjus, pakinta vidinio išangės rauko tonusas – jis tampa nuolatinio hipertonuso būsenos, taip pat dėl ilgalaikio uždegimo virš įplėšos susiformuoja odos raukšlė. Retais atvejais gali sutrikti ir šlapinimosi funkcija. Išangės įplėša gali atsirasti ir dėl specifinių priežasčių – Krono ligos, leukemijos, lytiniu būdu plintančios infekcinės ligos, tiesiosios žarnos vėžio.
Klasikinis gydymas
„Gydant išangės įplėšas reikia užtikrinti, kad gyjanti opa nebūtų nuolatos pažeidžiama. Gydoma simptomiškai: reguliuojama išmatų konsistencija, kad jos nekietėtų, ir mažinamas vidinio išangės rauko tonusas“, – sakė profesorius N.E.Samalavičius. Klasikinis gydymas – tai vidurius laisvinantys preparatai ir šiltos sėdimosios vonelės. 40 laipsnių vonelės tam tikram laikui efektyviai sumažina išangės rauko tonusą.
Gali būti skiriama vaistinių preparatų: analgetikų ir steroidinių tepalų, tačiau jie tik sumažina simptomus, bet nepanaikina ligos priežasties. „Pastaraisiais metais proktologijos srityje įvyko didelė pažanga. Geriau suprasdami vidinius mechanizmus, kaip vyksta lygiųjų raumenų susitraukimas, galime taikyti vis naujesnius metodus, kurie padeda manipuliuoti vidinio išangės rauko tonusu“, – pasakojo specialistas.
Kalcio kanalų antagonistai šiuo metu yra pagrindiniai vaistai, kuriais gydomos išangės įplėšos. Jie tinka efektyviam gydymui, nes nesukelia šalutinio poveikio – galvos skausmo. Taip pat gali būti naudojamos botulino toksino injekcijos į vidinį ar išorinį išangės rauką. Visos šios priemonės sumažina rauko tonusą ir leidžia įplėšai gyti.
Chirurginis gydymas
Jei specifinis gydymas (kalcio kanalų antagonistais, botulino toksinu) neduoda rezultatų, pacientui gali padėti tik operacija. Pagrindinis chirurginis metodas – lateralinė sfinkterotomija.
Visavertė mityba, vartojant daug skaidulų turinčių produktų, vanduo, fizinis aktyvumas – tai universalios taisyklės, padedančios išlaikyti gerą sveikatą ir tinkamą žarnyno funkcionavimą.
„Operacija gana nesudėtinga, bet reikalauja patirties ir gerų anatominių žinių. Taikant kombinuotą intraveninę ir vietinę nejautrą, vidinis sfinkteris įpjaunamas apie 1 cm. Taip sumažinamas išangės rauko tonusas, ir įplėša sugyja“, – pasakojo profesorius N.E.Samalavičius. Komplikacijų pasitaiko labai retai – nors gali pakraujuoti, susiformuoti hematoma ar paraproktitas. Po lateralinės sfinkterotomijos retkarčiais pasitaiko nedidelio laipsnio išangės raukų funkcijos sutrikimų.
Profilaktika
Visavertė mityba, vartojant daug skaidulų turinčių produktų, vanduo, fizinis aktyvumas – tai universalios taisyklės, padedančios išlaikyti gerą sveikatą ir tinkamą žarnyno funkcionavimą. Profesorius pabrėžė ir savalaikės diagnostikos ir gydymo svarbą.
„Nederėtų užleisti išangės ligų, nes skausmas ar kraujavimas gali būti ir onkologinių ar kitų rimtų ligų simptomai“, – įspėjo N.E.Samalavičius. Moderni medicina leidžia iki minimumo sumažinti nemalonius pojūčius atliekant proktologinius tyrimus, todėl tikrai neverta jų baimintis. Laiku aptikus ligą, medikai turi daugiau galimybių parinkti paciento sveikatą tausojantį gydymo būdą, o pacientai – daugiau šansų išgyti ir pagerinti gyvenimo kokybę.
