Kaip mikroorganizmai bendrauja
Pasak pašnekovės, mikrobiota vadinami visi ant mūsų kūno ir mūsų viduje gyvenantys mikroorganizmai. Tačiau didžiausia jų koncentracija randama virškinamajame trakte – ypač storojoje žarnoje.
„Mes nesame sterilūs ir, ko gera, neišgyventume, jeigu būtume sterilūs. Gamta taip sutvarkiusi, kad visos gyvos būtybės gyvena viena su kita, viena šalia kitos, jos komunikuoja. Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, mikroorganizmai stengiasi išlikti, todėl jiems reikia mitybinės terpės.
Gautą maistą jie naudoja savo reikmėms, bet, jį virškindami, prigamina visą eilę biologiškai aktyvių medžiagų, kurios naudojamos ir organizmo, kuriame jie gyvena, reikmėms. Pavyzdžiui, mikroorganizmai gamina įvairius vitaminus, hormonus, trumpų grandinių riebiąsias rūgštis, kurios dalyvauja daugelyje gyvybei svarbių reakcijų organizme, prisideda prie antikūnų, kurie formuoja organizmo imuninį atsaką, gamybos.
Kaip žmonės, bendraudami vieni su kitais, kuria savo pasaulį, taip mikroorganizmai kuria savo pasaulį.
Kad mikroorganizmai išliktų, be maisto, jiems reikia gyvenimo erdvės, kurioje galėtų daugintis, todėl jie stengiasi savo „teritoriją“ apsaugoti, neįsileisti kitų mikroorganizmų iš šalies. Todėl gerai funkcionuojanti mikrobiota apsaugo mus nuo patogenų, t. y. mums svetimų mikroorganizmų. Be to, gamindami biologiškai aktyvias medžiagas, mikroorganizmai reguliuoja gleivių sekreciją, dalyvauja žarnyno gleivinės statyboje ir atstatyme, t. y. palaiko mūsų virškinamojo trakto gleivinės sienelių vientisumą“, – aiškino gastroenterologė.
Taigi, galima sakyti – kaip žmonės, bendraudami vieni su kitais, kuria savo pasaulį, taip ir mikroorganizmai kuria savo pasaulį. Norėdamos išlikti, visos gyvos būtybės turi bendrauti. Mikroorganizmai su mūsų žarnyno sistema ir kitais organais bendrauja per biologiškai aktyvias medžiagas.
Skirstymas į gerąsias ir blogąsias bakterijas atgyvenęs
Mikrobiotą įprasta skirstyti į gerąsias ir blogąsias žarnyno bakterijas. Pasak G.Sadauskaitės, tai sąlyginis ir ne visai tikslus skirstymas.
„Mikroorganizmus, kurie mumyse gyvena, simboliškai galima palyginti su skirtingomis tautomis. Kai tautos gyvena pagal demokratijos principus, jos konkuruoja, kovoja, kiekviena užima savo teritoriją, bet ir bendradarbiauja. Kaip ir žmonių pasaulyje vienvaldystė sukelia daug problemų, taip ir mikroorganizmų pasaulyje kuo didesnė įvairovė, tuo sveikesnė aplinka.
Todėl reikėtų kalbėti ne apie gerąsias ir blogąsias bakterijas, o apie mikrobiotos balansą ir disbalansą. Sveikoje mikrobiotos sistemoje nėra griežtos ribos tarp patogenų ir nepatogenų, nes visi jos nariai atlieka tam tikras funkcijas. Tarkime, grybelius mes laikome patogenais, bet tam tikros rūšies grybelių struktūrinės sijos žarnyne tarnauja kaip kelias, kuriuo žarnyno bakterijos gali greičiau ir lengviau judėti. Už kelią jos „susimoka“ su grybeliu pasidalindamos vitaminu B1, kurį gamina.
Tai tik vienas pavyzdys, kaip mikroorganizmai bendrauja. Panašių ryšių yra nesuskaičiuojama galybė – ne visi jie dar ir ištirti. Gamtoje nieko nėra be reikalo. Pavyzdžiui, tiriant motinos pieno sudėtį buvo atrasta, kad jame yra tam tikrų oligosacharidų, kurių kūdikio organizmas nevirškina. Iš pradžių manyta, kad jie nereikalingi, bet, pasirodo, juos virškina kūdikio organizme gyvenantys mikroorganizmai, formuojantys jo imuninę sistemą“, – pasakojo pašnekovė.
Kuo mikrobiota maitinasi
Norint išvengti vienos ar kitos rūšies mikroorganizmų vienvaldystės, būtina maitintis sveiku maistu, o pagrindinis harmoningą mikrobiotos sąstatą formuojantis maistas – skaidulos, kurių, deja, nėra daug vadinamojoje šiuolaikinėje vakarietiškoje mityboje.
„Nors mūsų organizmas skaidulas virškina blogai, o kai kurių visai nevirškina, jas puikiai virškina žarnyne gyvenantys mikroorganizmai. Būtent skaidulų pagalba jie gamina mums biologiškai vertingas medžiagas. Todėl pirmas patarimas norintiems turėti subalansuotą mikrobiotą – užtikrinti, kad mityboje būtų pakankamas kiekis pilno grūdo produktų bei daržovių ir vaisių. Negyvas, ilgo vartojimo termino, perdirbtas, daug druskos, cukraus ir maisto priedų turintis maistas nėra vertingas nei mums, nei mikroorganizmams“, – pabrėžė gydytoja.
Menkavertė mityba, t. y. nepakankamas skaidulų kiekis, perteklinis cukraus, riebalų vartojimas, dirbtiniai konservantai, naudojami maisto pramonėje, jau savaime gali pažeisti žarnyno vientisumą ir, žinoma, išderina mikrobiotą. Pasikeičia mikroorganizmų gaminamų biologiškai aktyvių medžiagų sudėtis, padaugėja toksinų, žarnų gleivinė pasidaro porėta, dėl to atsiranda vadinamasis žarnų pralaidumas ir pro jų sieneles į organizmą ima skverbtis toksinai, susidarantys virškinant menkavertį maistą.
Nors mūsų organizmas skaidulas virškina blogai, jas puikiai virškina žarnyne gyvenantys mikroorganizmai.
Atsiradus žarnų pralaidumui, pro jų sieneles taip pat gausiai skverbiasi mikroorganizmų genetinė medžiaga, o organizmas į ją reaguoja kaip į svetimkūnį, su kuriuo reikia kovoti. Taip kyla uždegiminis procesas. Nors uždegimas yra kaip apsauga, bet šis procesas yra ilgalaikis, toksinai „kapsi“ mažomis dozėmis, bet ilgą laiką. Tai vadinama mažo laipsnio lėtiniu uždegimu, kuris siejamas su daugeliu lėtinių ligų. Todėl šiandien teigiama, kad ligos prasideda nuo mikrobiotos disbalanso. Žinoma, tai ne vienintelė, bet tikrai svari priežastis.
Lėtinis uždegimas paprastai pažeidžia tas vietas, kurios organizme yra silpnesnės: gali išsivystyti įvairios autoimuninės ligos, metabolinis sindromas, kuris pasireiškia padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, cholesterolio koncentracijos padidėjimu, gliukozės apykaitos sutrikimais ir pan.
„Sunku atrasti lėtinę ligą, nesvarbu, kurią organizmo sistemą ji pažeidusi, su kuria vienaip ar kitaip nebūtų siejami mikrobiotos pokyčiai. Netgi tokios ligos kaip dėmesio koncentracijos sutrikimai, nerimas, depresija, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, autizmas daugiau ar mažiau siejamos su mikrobiota. Priklausomai nuo jos struktūros, mikrobiota gali dalyvauti šių ligų prevencijoje arba skatinti jų vystymąsi“, – teigė pašnekovė.
Kaip mikrobiota susijusi su emocijomis
Taip pat aktyviai tyrinėjamas mikrobiotos ir mūsų emocijų bei mąstymo ryšys. Mat per biologiškai aktyvias medžiagas mikrobiota bendrauja ir su centrine nervų sistema bei smegenimis. Nustatyta, kad tarp mikrobiotos ir emocijų yra abipusis ryšys: neigiamos emocijos išbalansuoja mikrobiotą, o jos disbalansas savo ruožtu neigiamai veikia emocijas.
„Atlikta daug įdomių eksperimentų su graužikais, kuriems neveikia placebo efektas. Kai į mikrobiotos atžvilgiu sterilius graužikus patalpinama depresija sergančio žmogaus mikrobiota, graužikams taip pat pasireiškia depresija. Ir priešingai, patalpinus sveiko asmens mikrobiotą, ir graužikų psichika tampa stabilesnė. Taip pat tyrinėjamas mikrobiotos poveikis medžiagų apykaitai. Lieknų ar nutukusių asmenų mikrobiotą patalpinus steriliems graužikams, jie atitinkamai lieknėja arba tunka“, – aiškino G.Sadauskaitė.
Atradus, kad teigiamai paveikti psichikos procesus ir mąstymą įmanoma mikrobiotos pokyčių pagalba, medicinos pasaulyje plačiai diskutuojama apie probiotikų, kitaip vadinamų gerosiomis bakterijomis, maisto papildų, kurie atstato mikrobiotos balansą, skyrimą. Tačiau pašnekovė įspėja, kad probiotikai nėra panacėja, kadangi padės tik tol, kol juos vartosime. Jeigu nekeisime mitybos, mikrobiota ir vėl išsibalansuos.
„Kuo labiau gilinuosi į mediciną, tuo labiau gerbiu natūralius mikrobiotos balanso šaltinius, t. y. šviežią, kuo natūralesnį, visų pirma, augalinės kilmės, maistą, kuris sudaro palankią terpę subalansuotos mikrobiotos dauginimuisi, bei fermentuotus daržovių, pieno produktus, kurie turtingi probiotikais. Kai mes sveikai maitinamės, teisingas bakterijų balansas pasiekiamas natūraliai. Tuomet nebereikia galvoti apie tai, kaip didinti gerųjų bakterijų skaičių ir naikinti blogųjų.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.