Su Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskiene kalbame apie tai, kokie narkotikai dažniausiai vartojami Lietuvoje, kokias pasekmes jie sukelia ir nuo ko pradėti ieškoti pagalbos.
Vis dar didžioji masė – opioidų vartotojai
„Šiuo metu, kaip niekada anksčiau, yra daug įvairių psichoaktyvių medžiagų ir kartais net sunku suprasti, ką žmogus vartoja, o būna atvejų, kad ir patys žmonės nežino, ką įsigijo. Į mus vis dar dažniausiai kreipiasi heroino vartotojai, kurie iš tiesų, kaip matome iš savo praktikos, dažniausiai vartoja ne gryną heroiną, o įvairių opioidų ir raminamųjų vaistų mišinį.
Tie, kurie eksperimentuoja su įvairiomis kitomis medžiagomis – psichodeliniais narkotikais, sintetiniais narkotikais, tiesiog dar nėra sulaukę ilgalaikių pasekmių, nes šios medžiagos pas mus paplito neseniai ir jų vartojimo pasekmės kol kas neaiškios. Nuolat atsiranda naujų preparatų, kurių poveikis iki galo nėra žinomas, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Gali būti, kad juos vartojantys žmonės tam tikrus simptomus jaučia, bet neprisipažįsta, kad vartoja, todėl gydomi nuo visų kitų ligų, pavyzdžiui, depresijos“, – pasakojo pašnekovė.
Vadinamiesiems klasikiniams narkotikų vartotojams, vartojantiems švirkščiamuosius opioidus, rimtų sveikatos problemų kelia ne tik priklausomybė, bet ir infekcinės ligos, hepatitas, ŽIV. Ir nors jų priklausomybės gydymo eiga yra lygiai tokia pati, kaip gydant priklausomybę nuo alkoholio, gydymas ilgesnis ir sudėtingesnis.
Kas jie – narkotikų vartotojai? Pasak A.Širvinskienės, nuo labai išsilavinusio protingo jaunimo iki socialinėje atskirtyje esančių žmonių.
„Kadangi po žodžiu narkotikai slepiasi labai daug įvairių medžiagų, labai sunku kalbėti apibendrintai. Tarkime, įvairūs psichodeliniai narkotikai paprastai vartojami epizodiškai, jie labiausiai paplitę tarp jaunimo, dažniau vartojami festivaliuose, vakarėliuose ir pan.
Dalis žmonių pradeda vartoti iš smalsumo, tačiau pastebime ir tokį dalyką, kad kai kurios nelegalios medžiagos vartojamos savigydos tikslais. Pavyzdžiui, žmogus kenčia nuo depresijos ar kitokio psichikos sutrikimo ir simptomus bando malšinti narkotikais. Kuriam laikui tai padeda, bet turi kitų liūdnų pasekmių, gali sukelti papildomą ligą – priklausomybę“, – aiškino specialistė.
Ar prie kanapių tikrai nepriprantama?
Paklausta, kodėl vis dar yra tiek daug heroino vartotojų, kai atsiranda paprasčiau vartojamų narkotikų, pašnekovė pabrėžė, kad ir opiodai iš pradžių nėra vartojami intraveniniu būdu, bet kai išsivysto priklausomybė, efektui pasiekti jau pradinių būdų nepakanka, reikia švirkštis, juolab kad tai kainuoja mažiau.
Kitaip tariant, nebeužtenka pinigų įsigyti tokį kiekį kitos formos opioidų, kad būtų pasiekta norima būsena, nes vartojant narkotikus organizmo tolerancija jiems didėja – jų reikia vis daugiau.
Dar vienas opus klausimas visuomenėje, į kurį galima išgirsti įvairių atsakymų, ar gali sukelti priklausomybę „žolės“ (kanapių) rūkymas. „Marihuana, kaip ir bet kuri kita psichoaktyvi medžiaga, gali sukelti priklausomybę, tik ji nebus tokia greita ir ryški, turint omenyje fizinius abstinencijos simptomus, kaip nuo heroino ar kokaino. Todėl žmonėms susidaro įspūdis, kad prie jos nepriprantama.
Visgi į mus kreipiasi žmonės, kurie vartoja marihuaną ir jaučia, kad jau nebegali liautis, jiems atsiranda poreikis vartoti dažniau, o jeigu kurį laiką nepavartoja, atsiranda nerimas, nemiga ir pan. Tai simptomai, kurie blogina žmogaus gyvenimo kokybę ir signalizuoja apie priklausomybę. Nereikėtų abstinencijos suprasti stereotipiškai, įsivaizduojant drebantį, vos paeinantį nuo kaulų laužymo narkomaną“, – teigė A.Širvinskienė.
Taip pat RPLC sulaukia nedidelio skaičiaus kokaino vartotojų. Specialistės manymu, jų mažai todėl, kad tai nepigus narkotikas. Labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, JAV, kokaino vartojimas labiau paplitęs, o Lietuvoje finansinis gyventojų pajėgumas įsigyti kokaino yra mažesnis, todėl jis nėra plačiai paplitęs. Kita vertus, gali būti taip, kad kokaino vartotojų valstybinės gydymo įstaigos tiesiog nesulaukia, kadangi jie, turėdami daugiau pinigų, dėl priklausomybės paprastai kreipiasi į privačiai dirbančius specialistus.
Nepakeliama stigma trukdo ieškoti pagalbos
Visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad pats žmogus kaltas, jog tapo priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų, o narkotikai dar labiau stigmatizuojami, kadangi tai, skirtingai nuo alkoholio, laikomi nelegaliomis medžiagomis, nors tiek alkoholis, tiek narkotikai sukelia vienodas su priklausomybe susijusias žalingas pasekmes tiek jas vartojančiam asmeniui, tiek visuomenei. Todėl narkotikus vartojančiam žmogui kreiptis pagalbos yra dar sudėtingiau nei priklausomam nuo alkoholio.
Narkotikus vartojančiam žmogui kreiptis pagalbos yra dar sudėtingiau nei priklausomam nuo alkoholio.
„Manau, labiausiai padėtų visuomenės švietimas, kad visi mes turime vienokių ar kitokių problemų ir reikia nebijoti kreiptis pagalbos. Specialistai tikrai niekam neišduos duomenų apie problemą, šiuo metu tikrai nelikę jokių įskaitų. Žmogaus sveikatos duomenys niekur nėra skelbiami. Jokie darbdaviai, bankai ar kitos įstaigos neturi teisės jų gauti. Yra tik viena išimtis: jeigu vyksta ikiteisminiai procesai, teismo leidimu duomenis apie sveikatos būklę galima gauti.
Tačiau jeigu žmogus vis tiek bijo, kad gali turėti pasekmių, jei kreipsis į specialistą dėl priklausomybės, galima gydytis neatskleidžiant savo tapatybės, anonimiškai. Mes neklausiame nei vardo, nei pavardės, neprašome asmens dokumento. Kaip žmogus prisistato, taip mes ir užrašome. Tik šiuo atveju paslaugos yra mokamos. Visgi žmogus turėtų pasverti, kas yra pigiau – toliau vartoti narkotikus ar kreiptis pagalbos ir atsikratyti priklausomybės“, – tikino pašnekovė.
Pagalbos žingsniai: nuo ko pradėti
Kalbant apie žingsnius, nuo ko pradėti ieškoti pagalbos, jie niekuo nesiskiria nuo kitų priklausomybių gydymo. Pirmiausia žmogus kreipiasi į pirminio lygio Psichikos sveikatos centrą, iš kurio gauna siuntimą antrinio lygio paslaugai Priklausomybių gydymo centre.
Čia pirmiausia skiriamas abstinencijos simptomų gydymas, kuris trunka iki 21 dienos. Jo metu gydytojas reguliariai skiria ir koreguoja medikamentinį gydymą, o slaugos personalas visą parą stebi pacientų sveikatos būklę. Centro psichologai ir socialiniai darbuotojai organizuoja grupines ir individualias konsultacijas, kurių tikslas – informuoti pacientus apie priklausomybę, kalbėtis apie gydymo ir reabilitacijos galimybes, motyvuoti sveikti.
Mat medikamentinis gydymas yra daug efektyvesnis, kai jis derinamas su specialistų konsultacijomis. Šiuo atveju veiksminga atvejo vadyba, kai pacientą konsultuojantis specialistas dirba konkrečiai su jo situacija.
Priklausomybių gydymas yra labai individualizuotas ir reikalauja didžiulių paties žmogaus pastangų ir įsitraukimo.
Taip pat prieinama dienos stacionaro paslauga. Tai iki 30 dienų trunkantis ambulatorinis priklausomybės nuo opioidų gydymas. Jos metu pagal poreikį skiriamas farmakoterapinis gydymas opioidiniais vaistais, asmuo dalyvauja psichiatro, socialinio darbuotojo, psichologo, ergoterapeuto ir kitų specialistų vedamuose grupiniuose užsiėmimuose bei individualiose konsultacijose. Užsiėmimai ir konsultacijos vyksta kiekvieną darbo dieną ir trunka ne mažiau kaip 4 valandas.
Toliau siūloma Minesotos programa stacionare (trunka keturias savaites) ar ambulatoriškai (trunka tris mėnesius) arba ilgalaikė reabilitacija vienoje iš reabilitacijos įstaigų. Vėliau yra galimybė tęsti gydymą, siekiant išvengti atkryčio, medikamentais ir ambulatoriškai lankytis pas psichologą.
Pasak A.Širvinskienės, nepaisant bendros struktūros, priklausomybių gydymas yra labai individualizuotas – kiekvienas žmogus yra tarsi nauja istorija, naujas popieriaus lapas ir reikia ieškoti naujo rakto, kaip jam padėti. Be to, gydymas reikalauja didžiulių paties žmogaus pastangų ir įsitraukimo.
Metadono programa ir žemo slenksčio paslaugos
Dalis besigydančiųjų dalyvauja farmakoterapijos metadonu programoje. Opioidų priklausomybės gydymas farmakoterapija laikomas vienas efektyviausių mokslu pagrįstų gydymo metodų.
„Farmoterapija metadonu reglamentuota teisės aktais. Šis gydymas Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų įtrauktas į rekomenduotiną privalomų būtinų vaistų sąrašą. Lietuva, kaip ir visos kitos ES šalys, taiko šį gydymo metodą žmonėms, kurie atitinka tam tikras indikacijas, rodančias, kad šis metodas gali būti efektyvus: išbandę įvairius kitus gydymo metodus ir jie buvo neefektyvūs, yra tikrai išsivysčiusi priklausomybė, taip pat yra kitos indikacijos ar su asmens situacija susijusios aplinkybės, pavyzdžiui, asmuo dirba ir negali pasirinkti stacionaraus gydymo.
Gydymas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Iš kitų šalių išsiskiriame tik tuo, kad šį gydymą taikome mažesne aprėptimi nei kitos išsivysčiusios šalys, kadangi mūsų finansinės galimybės mažesnės. Mes šį gydymą skiriama maždaug 20 proc. tų, kuriems jo reikia pagal pasaulines rekomendacijas. Tai maža aprėptis. Jeigu žmogus gyvena toliau nuo didesnių miestų, jam gauti šį gydymą sudėtingiau, nors sprendimų ieškoma, bandoma skirti gydymą per Psichikos sveikatos centrus ir pan.“, – teigė specialistė.
Metadonas Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų įtrauktas į rekomenduotiną privalomų būtinų vaistų sąrašą.
Be to, siekiant, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę išsivaduoti iš priklausomybės nuo narkotikų ir psichotropinių medžiagų, dešimtyje savivaldybių trejus metus bus finansuojami vadinamieji žemo slenksčio paslaugų projektai. Priklausomi žmonės stacionariuose ir mobiliuose kabinetuose gali pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), hepatito C, panaudotus švirkštus, adatas bei tvarsliavą pasikeisti steriliais, taip pat gauti įvairiapuses konsultacijas, kaip pradėti aktyvų gydymąsi.
Projektais siekiama padėti vartojantiems narkotikus nuo infekcinių ligų apsisaugoti patiems ir padėti apsaugoti artimuosius. Kabinetų darbuotojų užduotis – skatinti žmones atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, siekti įtraukti juos į reabilitacijos, resocializacijos, farmakoterapijos metadonu programas.
Istorijos, kurios įkvepia keistis
Deja, gydymas ne visada sėkmingas. Pasak A.Širvinskienės, atkrenta iki 50–60 proc. besigydančių narkomanų. Ir tai normalu.
„Kai manęs klausia apie gydymo efektyvumą, visada sakau, kad visų mūsų siekiamybė padėti žmogui visiškai nustoti vartoti. Tačiau jeigu žmogui nepavyksta visiškai nutraukti, bet pavyksta sumažinti vartojimą, stabilizuoti bent kai kurias gyvenimo sritis, jau yra rezultatas. Yra buvę pacientų, kurie nevartojo, pavyzdžiui, dvejus metus, tuomet atkrito, bet per tuos dvejus metus nuveikė labai daug – grįžo į darbą, sukūrė šeimą. Todėl atkritę jie jau turi stiprią motyvaciją vėl stengtis dirbti su savo priklausomybe.
Taip pat farmakoterapijos metadonu programoje turėjome pacientų, kurie epizodiškai vis dar pavartodavo gydytojo neskirtų medikamentų (raminamųjų) ar nelegalių psichoaktyvių medžiagų, bet anksčiau žmogus beveik visą sąmoningą savo gyvenimą neišeidavo iš kalėjimo, o programos dėka jis daugiau nei metus gyvena nedarydamas nusikaltimų, susirado darbą. Ir turime pavyzdžių, kai pacientams pavyko atsikratyti priklausomybės iš pirmo karto ir jie nevartoja narkotikų 10 ir daugiau metų.
Tikslus ir lūkesčius gydymui mes keliame atsižvelgdami į situaciją, kurioje yra žmogus. Vienam galime kelti labai ambicingus tikslus, kitam – šiek tiek mažesnius. Tikslai turi būti realūs. Tarkime, žmogus neturi, kur gyventi. Šimtu procentų jis grįš į tą pačią aplinką. O ką tai reiškia? Taigi pirmiausiai reikia sukontroliuoti socialinę situaciją, tik tuomet galima galvoti apie didesnį tikslą“, – aiškino pašnekovė, pabrėždama, kad nuo narkotikų priklausantys žmonės turi daug socialinių problemų, todėl sveikatos sistema viena lauke nebus karys.
Gydymas padeda stabilizuoti situaciją, suteikia žmogui tam tikrus įrankius, tačiau toliau turi įsitraukti socialinės tarnybos, šeima, aplinka, darbdaviai, žodžiu, reikia bendrų visų pastangų norint žmogui padėti išlikti blaiviam.
Kur kreiptis pagalbos jūsų savivaldybėje, jeigu vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas? Informaciją rasite čia.
Daugiau informacijos apie reabilitacijos bendruomenes rasite Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
