Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Specialistė pataria: atsikratykime karantino įskiepyto įpročio sėdėti namuose

Šiandien jau pamirštos dienos, kai buvome „užrakinti“ namuose dėl siaučiančio viruso, kai visus darbus atlikome būdami namie nuotoliniu būdu. Tačiau specialistai pastebi, kad liko įprotis daug laiko praleisti namuose ir jis turi rimtų pasekmių mūsų sveikatai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sportas
Sportas / 123RF.com nuotr.

Apie judėjimą ir fizinio aktyvumo stoką kalbamės su ergoterapeute Monika Makutiene.

– Kas yra ergoterapija? Ar tai tas pats, kas ir kineziterapija?

– Ergoterapija yra veikla, kai žmogus skatinamas įsitraukti į prasmingas, tikslingas veiklas. Jų metu siekiama įgyti naujų įgūdžių arba atkurti prarastas funkcijas, kad žmogus galėtų normaliai gyventi. Trumpai tariant, ergoterapija – tai žingsnis savarankiškumo link. Pagrindinis skirtumas nuo kineziterapijos yra tas, kad per ergoterapiją viskas atliekama per tikslingas veiklas – svarbias žmogui ir padedančias ugdyti reikiamus įgūdžius ar įpročius.

– Kokius metodus taikote atlikdami ergoterapinį gydymą?

– Metodų yra labai daug ir skirtingų. Viskas priklauso nuo asmens amžiaus, jam nustatytos diagnozės, susirgimo pobūdžio. Kai kurie ergoterapijos užsiėmimai gali būti taikomi net ir virtualioje aplinkoje.

– Kada patartumėte apsilankyti pas ergoterapeutą?

– Apsilankyti vertėtų, kai žmogus jaučia, kad yra sumažėjęs jo savarankiškumas ne tik kasdienėse veiklose, bet ir darbe, laisvalaikio veiklose. Tad vienas iš ženklų yra kai asmuo nebegali atlikti kokios nors veiklos, galbūt yra sutrikusi rankų ar kognityvinės funkcijos, susilpnėjusi atmintis, sunku išlaikyti dėmesį ar susikaupti. Tokie sutrikimai trukdo savarankiškai funkcionuoti. Pasitelkę ergoterapiją išsiaiškiname priežastis ir taikome gydymą.

– Kaip patekti pas ergoterapeutą?

– Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką žmogus, jaučiantis, kad kažkas yra negerai, pirmiausia kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Matydamas motorinių funkcijų sutrikimų, gydytojas pacientą nukreipia pas fizinės sveikatos specialistus ir jie skiria reabilitacines procedūras, iš kurių viena ir yra ergoterapija. Kadangi tai yra kompleksinės reabilitacijos dalis, kartu gali būti skiriamos ir kitos procedūros bei užsiėmimai.

– Projekto „Aktyvumas – sveikata“ organizuojamuose seminaruose kalbate apie būtiną fizinį aktyvumą, kodėl taip svarbu apie tai kalbėti?

– Šis išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ ir Sporto rėmimo fondo inicijuotas socialinis projektas ir yra skirtas kalbėti apie fizinį aktyvumą, jo svarbą sveikatai ir ieškoti motyvacinių priemonių būti aktyviam. Fizinis aktyvumas ir tikslinga veikla yra pagrindiniai dalykai žmogaus gyvenime – ir dėl motyvacijos, ir dėl judėjimo bei geros emocinės būklės.

– Kas žmonėms trukdo gyventi aktyvų gyvenimą?

– Galbūt šiuo laikotarpiu pats aktualiausias dalykas, dėl kurio sumažėja žmogaus aktyvumas, yra sėdimas darbas ir buvimas namuose. Be abejo, tam didelę įtaką turėjo karantinas, kai žmonės net nevažiuodavo į darbą ir viskas buvo namuose – darbas, laisvalaikis. Kalbant apie jaunesniąją kartą, juos labiausiai veikia kompiuterizuotos sistemos, galimybė mokytis nuotoliniu būdu, žaidimai.

123RF.com nuotr./Karantinas
123RF.com nuotr./Karantinas

– Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką kasdieniams žmogaus darbams?

– Yra keli pagrindiniai: fizinis veiksnys, kad žmogus galėtų judėti, taip pat kognityvinės, pažintinės funkcijos, tokios kaip atmintis, dėmesys, suvokimas ar sprendimų priėmimas. Viskas yra svarbu ir susiję, nes jeigu žmogus gali judėti, bet nesuvokia, dėl ko tai gali daryti, tai ir tas judėjimas nebus tikslingas, praras prasmę.

Kita dalis yra motorika – mūsų jutiminis pasaulis. Jei išjungtume bent vieną savo jutiminę dalį, sakykime, regą, žmogui būtų žymiai sudėtingiau funkcionuoti aplinkoje, kurioje jis gyvena ir dirba. Be abejo, ir aplinka, kurioje esame, yra be galo skirtinga ir jos pritaikymas žmogui judėti yra labai svarbus.

– Kaip dažnai susiduriate su menko fizinio aktyvumo padariniais?

– Gana dažnai, nes, kaip minėjau, mokyklinio amžiaus vaikai vis dažniau ir daugiau sėdi, o ne juda, nes yra mokykla, reikia ruošti namų darbus... Taip pat mažėja fizinę veiklą skatinančių būrelių arba noras juos lankyti, nes tikrai nedaug vaikų juos lanko. Galbūt ir tėvai nepakankamai pasirūpina savo vaikų fiziniu aktyvumu, mokykloje esančių fizinio lavinimo pamokų tikrai neužtenka. Yra vaikų, kurie lanko daug būrelių, tad gerėja ne tik jų fizinis pasirengimas, bet ir emocinė bei psichologinė būklė visai kitokia.

– Ką labiausiai norėtumėte pasakyti, patarti?

– Norėčiau palinkėti, kad neaptingtume, judėtume ir atrastume aktyvias veiklas, kurios mums patinka, nes judėjimas visiems yra be galo svarbus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas