„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Specialistė pataria, kaip pagerinti savijautą dirbant biure: skirkite dėmesio akims ir laikysenai

Akių paraudimas, pablogėjęs matymas, bendras silpnumas, galvos skausmai – tai tik maža dalis simptomų, kurie ištinka daug laiko prie kompiuterio ar kitų išmaniųjų įrenginių praleidžiančius žmones. Pasak sveikatos specialistų, nuo išmaniųjų technologijų kenčia ne tik akys ar stuburas, bet jos gali sukelti ir kur kas rimtesnių sveikatos negalavimų.
Darbas kompiuteriu vargina akis
Darbas kompiuteriu vargina akis / 123RF.com nuotr.

„Ko gero, nė vienas jau nebeįsivaizduoja šiuolaikinio gyvenimo be kompiuterio ar įvairių kitų elektroninių prietaisų tiek darbe, tiek namuose ar laisvalaikiu. Prie kompiuterio taip pat ir mokomės, apsipirkinėjame taip ribodami savo kūno fizinį aktyvumą, keldami streso kaupimąsi.

Daug laiko prie kompiuterio ar kitų išmaniųjų įrenginių praleidžiantiems žmonėms kyla ne tik su rega ar stuburu susijusios sveikatos problemos, bet ir nervų, širdies ir kraujagyslių ligos, raumenų sistemos sutrikimai bei nutukimas, sustiprėja lėtinis venų nepakankamumas“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pranešime žiniasklaidai.

Jos teigimu, vaistinėje dažnai tenka sulaukti pacientų, besiskundžiančių galvos, kaklo ar nugaros raumenų skausmais. Taip pat dažni reiškiniai – alkūnės, riešo ar rankos skausmai, patinimas ar tirpimas nuo nepatogios rankos laikysenos dirbant prie kompiuterio.

Nuo netaisyklingos laikysenos iki regos sutrikimų

Viena iš dažniausių problemų, anot vaistininkės L.Vanagaitės, netaisyklinga laikysena ir sėdėsena prie įvairių technikos prietaisų, kas lemia galvos, nugaros, kaklo raumenų, riešo įsitempimo ir kaulų sistemos sutrikimus.

„Atrodo, sėdėjimas reikalauja mažiau raumenų pastangų nei stovėjimas, bet vis tiek sukelia dažną fizinį nuovargį, mažina raumenų, kaulų, sausgyslių ir raiščių kraujotaką, sukelia kūno sustingimą ir skausmą. Pajutus pirmuosius simptomus, būtina prižiūrėti, ar tinkami jūsų ergonomikos principai dirbant, taip pat svarbu atlikti akių pratimus, reguliariai keisti kūno padėtį, daryti pertraukas, kurių metu naudinga atlikti lengvą mankštą“, – pasakoja vaistininkė.

Vaistininkė primena, kad dirbant prie kompiuterio, atstumas tarp akių ir monitoriaus turėtų būti ne mažesnis kaip 60–70 centimetrų, o kuo didesnis ekranas, tuo didesnis ir atstumas. Taip pat patariama kas valandą daryti bent 10 minučių pertraukėles.

Gintarinės vaistinės nuotr./Laura Vanagaitė
Gintarinės vaistinės nuotr./Laura Vanagaitė

Kaip nervinę sistemą veikia elektronika

Didžiausią įtaką žmogaus sveikatai, anot jos, sukelia prietaisų skleidžiamas elektromagnetinio lauko poveikis.

„Žmonės su elektromagnetine spinduliuote susiduria kiekvieną dieną. Darbo vietose ir namų aplinkoje naudodami buitinius prietaisus, elektros įrenginius, žiūrėdami į kompiuterių ar telefonų ekranus. Elektros perdavimo tinklai, radijo ir televizijos bei mobiliojo ryšio antenos aplink save sukuria elektromagnetinį lauką, kurio didelis galingumas gali paveikti žmogaus sveikatą“, – sako vaistininkė.

Jos teigimu, pabuvęs elektromagnetiniame lauke, žmogus gali jausti tokius simptomus kaip nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ar skausmas, rankų drebulys, gali prasidėti nemiga, pakilti temperatūra. Esant ilgalaikei 3–5 min. superaukštų dažnių elektromagnetinei energijai, gali išsivystyti ir tiesioginiai širdies bei kraujagyslių funkciniai pakitimai.

„Manoma, kad skystųjų kristalų monitorių skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės gali veikti žmogaus nervinę sistemą. Ypač turėtų būti prižiūrimi vaikai dėl naudojimosi kompiuteriu žaidžiant kompiuterinius žaidimus, kurie paprastai vyksta naktį ir sutrumpina miego laiką. Ilgalaikis miego trūkumas sukelia pastovų mieguistumą, būna sunku susikaupti ir susilpnėja imuninė sistema. Vaikai nuolat turėtų daryti reguliarias pertraukas, užsiimti fizine veikla, kad per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio nesukeltų elgesio problemų“, – sako vaistininkė.

Geriausias pratimas akims

Norint užkirsti kelią sveikatos problemoms, anot jos, svarbiausia gauti pakankamai vitaminų, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems ir kokybiškai pailsėti. Cinko, seleno ir mėlynių vitaminai turi antioksidacinių savybių, todėl padeda išvengti akių pažeidimų ir pagerina kraujo apytaką akyse.

Visgi prieš vartojant daugiau nei vienos rūšies maisto papildus ar vaistus, vaistininkė rekomenduoja bet kurioje šalies „Gintarinėje vaistinėje“ atlikti nemokamą vaistų suderinamumo testą.

Net ir būnat darbe, anot L.Vanagaitės, galima atlikti keletą akims naudingų pratimų ir natūraliomis priemonėmis puoselėti savo sveikatą.

„Pats lengviausias pratimas akims yra atsistoti prieš langą ir penkias sekundes žiūrėti į tolį, o tuomet penkias sekundes žiūrėti į šalia esantį objektą. Toliau stipriai užsimerkite ir atsimerkite, nukreipkite žvilgsnį į viršų ir apačią, kairę ir dešinę, pasukite akis ratu, greitai mirksėkite. Tokius pratimus atlikite bent 6 kartus per dieną“, – pataria vaistininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“