Pirmi ingredientai – svarbiausi
Kartais pats produkto pavadinimas sufleruoja, ko tikėtis iš vieno ar kito gaminio: „trintas“, „rūkytas“, „šaldytas“ , „tepus riebalų mišinys“ ir t.t. – šie kriterijai iš dalies informuoja pirkėjus. Tačiau esminė informacija yra nurodoma produkto etiketėje. Jos sudarymą reglamentuoja įstatymai, todėl etikete galima pasikliauti. Visgi, dauguma žmonių stokoja žinių, kaip teisingai ją perskaityti.
Pasak A.Matulevičiūtės, pirkėjai maisto etikečių atžvilgiu turėtų būti gan kritiški. „Pirmiausiai reikia įsidėmėti, jog etiketėje visuomet sudėtinės dalys vardinamos nuo didžiausios iki mažiausios. Pavyzdžiui, jei ant sausainių nurodoma, jog 15 proc. produkto sudėties sudaro viso grūdo avižos, tai etiketėje šis skaičius atsidurs atitinkamoje vietoje, o ta maistinė dalis, kurios yra daugiau, bus kur kas aukščiau. Šiuo atveju, tai gali būti net ir cukrus. Todėl būtina akylai žiūrėti sudėtį, ypatingą dėmesį skiriant pirmiausiai išvardintiems produktams. Siūlau vengti produktų, kuriuose gausu hidrogenizuotų arba kietintų riebalų, krakmolo, dirbtinių saldiklių, cukraus pakaitalų, kukurūzų sirupo, įvairių kildiklių, stabilizatorių, skonio stipriklių bei konservantų“.
Dideli cukraus kiekiai įspėja apie pavojų
Bene labiausiai gąsdinantis ingredientas daugelio produktų sudėtyje yra baltąja mirtimi kartais pavadinamas cukrus. Teigiama, kad pastarojo apsčiai dedama beveik visur: į duonos gaminius, sultis, pieno produktus, įvairius padažus ir pan.
„Kai saldaus gaminio sudėtyje cukraus yra iki 10 proc. visos sudėties, mano įsitikinimu, tai dar toleruotinas variantas. Kai žiūrime etiketę, pirmoje vietoje neturėtų būti saldikliai, rafinuoti miltai, grūdai bei krakmolas – tokių produktų reikėtų vengti, juos riboti mityboje”, – sako A.Matulevičiūtė.
Cukraus kiekį produkte gali nusakyti ir angliavandeniai, nurodomi prie mitybinės vertės su prierašu „iš kurių cukrų”. Kita vertus, cukraus gausu ir vaisiuose, tik jis, anot A.Matulevičiūtės, pasisavinamas kitaip, todėl moteris pataria vertinti tiek cukraus visumą, tiek atskiras jo dalis.
Tiesa, kartais sudėtyje cukrus įvardijamas netiesiogiai, pavyzdžiui, kaip agavų nektaras, fruktozė, gliukozė, tad jų kiekį taip pat privalu stebėti.
Etiketė išdavikė – visa tiesa detalėse
Žvelgiant į produktų sudėtį, geriausiai ieškoti sveikatai palankaus medžiagų balanso. Tačiau teisybę atskleisti gali ne tik išvardintos teisingos medžiagos, bet ir jų kiekiai. Pavyzdžiui, virškinimui ir gerai savijautai taip naudingų maistinių skaidulų patiekale ar produkte turėtų būti ne mažiau kaip 5 gramai, o štai diabeto ir širdies rizikas sukeliančių transriebalų per dieną nerekomenduojama suvartoti daugiau kaip 2 gramų. Vertingųjų riebalų, esančių, pavyzdžiui avokaduose ar riešutuose, vartoti galima kiek daugiau, bet neviršijant 10–15 gramų per dieną normos.
Kitas, taip pat svarbus etiketės momentas, tai produkto kilmės šalis ir galiojimo data. Rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar produktas yra tik supakuotas ar toje šalyje ir pagamintas. Maisto produktų gamintojai, importuotojai ar pardavėjai privalo nurodyti informaciją apie kilmės šalį ir neklaidinti pirkėjų.
Perkant net ir labai iš pažiūros sveiką produktą būtiną atsižvelgti į jo galiojimą laiką – jam pasibaigus produktas gali būti netinkamas vartoti ir netgi kelti pavojų žmogaus sveikatai.
„Skaitant etiketę, turėtų būti nesunku suprasti visas sudedamąsias dalis. Jeigu ingredientai atrodo pertekliniai ar nepažįstami, venkite tokių produktų“, – sako A.Matulevičiūtė.
Aukšta kaina negarantuoja kokybės
Dauguma mano, jog produkto maistinę vertę bei jo kokybę lemia aukšta kaina ar gerai atpažįstamas prekės ženklas. Ilgametę patirtį maisto srityje turinti A. Matulevičiūtė įsitikinusi, jog tokie teiginiai tėra mitas, mat visais atvejais viena ir ta pati taisyklė – būtina skaityti etiketes.
Jai antrina ir prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. Jos teigimu, jei anksčiau privačių prekių ženklų produktai Lietuvos parduotuvėse buvo sutinkami rečiau ir pirkėjams buvo mažiau įprasti, tai dabar požiūris į juos yra gerokai pasikeitęs. Prekybos tinklo IKI duomenimis, privačių linijų gaminių pardavimai kasmet auga, o jų asortimentas yra nuosekliai plečiamas, kad pirkėjai galėtų rinktis iš labiausiai jų poreikius atitinkančių gaminių įvairovės.
„Nuo šių metų pradžios IKI parduotuvių lentynose pasirodė naujas privatus prekių ženklas CLEVER. Jau dabar matome, kad šiuos pokyčius pirkėjai priima noriai ir drąsiai išbando naujus produktus. Šiuo atveju prekių populiarumą neabejotinai lemia žema CLEVER produktų kaina ir gera gaminių kokybė, pasirinkimo įvairovė“, – pirkėjų pasirinkimus komentuoja B.Čaikauskaitė.
Atstovės teigimu, renkantis privačių prekių ženklų produktus atsiranda galimybė sutaupyti, nes jie yra gaminami dideliais kiekiais pagal specialius užsakymus, mažiau investuojama į pakuočių dizainą, reklamą, o labiau koncentruojamasi į kokybinius parametrus ir asortimento įvairovę.
„Visa CLEVER produkcija pereina atidžią patikrą, jai taikomi aukšti atrankos kriterijai. Pavyzdžiui, švieži pieno, mėsos, žuvies ir duonos gaminiai yra Lietuvos gamintojų, kurių kokybe pasitiki ir ją vertina mūsų pirkėjai. Kita dalis produktų atkeliauja iš užsienio šalių, pavyzdžiui, tokios prekės kaip makaronai, saulėje džiovinti pomidorai parduotuvių lentynas pasiekia iš Italijos, sultys – iš Vengrijos ir t.t. Visa ši informacija pateikiama produktų etiketėse ir pirkėjams patvirtina apie jų kilmę“, – teigia B.Čaikauskaitė.
Apie CLEVER
CLEVER – tai naujas privatus prekių ženklas IKI parduotuvių lentynose, vertinantiems kokybę ir norintiems sutaupyti. Lietuvoje šis vardas sutinkamas tik nuo šių metų pradžios, tačiau tarptautinėje rinkoje yra žinomas nuo 1999-ųjų ir ypač mėgstamas Vokietijos, Austrijos, Čekijos ir kitų užsienio šalių pirkėjų.
Šiuo metu IKI parduotuvėse visoje Lietuvoje galima rasti apie 100 skirtingų CLEVER prekių – nuo šviežio maisto ir bakalėjos, šaldytų produktų, nealkoholinių gėrimų iki gyvūnų ir ne maisto prekių iš Lietuvos ir užsienio tiekėjų. O jų asortimentas per artimiausią pusmetį toliau plėsis.
