„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Specialistės paaiškina: kokiais atvejais venų gydymas moterims rizikingas

Su išryškėjusiu paviršinių venų ir kapiliarų tinklu ant blauzdų bei šlaunų susiduria daugelis moterų. Ir tai – ne tik estetinė problema. Viena iš venų varikozės komplikacijų – trombų susidarymas kraujagyslėse. Šiais laikais itin dažnas kojų venų gydymo būdas – skleroterapija, tačiau kai kuriais atvejais ji nerekomenduojama ir kelia riziką sveikatai. Apie tai portale manodaktaras.lt kalbamės su „Biofirst“ kraujagyslių chirurge, med. m. dr. Žana Kavaliauskiene bei gydytoja akušere-ginekologe Rasa Kučinskaite.
Venų varikozė
Venų varikozė / 123RF.com nuotr.

– Kas yra skleroterapija ir kokiais atvejais ji rekomenduojama?

Ž.Kavaliauskienė: Tai nechirurginis minimaliai invazyvus paryškėjusių paviršinių venų ir kapiliarų tinklo gydymo būdas, kuris rekomenduojamas tiems pacientams, kurie nori pašalinti diskomfortą keliantį išryškėjusį venų tinklą kojose – paryškėjusias paviršines venas, smulkius voratinklinius rezginius arba ryškius kapiliarus.

Kitai grupei dažniausiai priklauso pacientai, kuriems venų varikozinė liga atsinaujino po anksčiau atliktos operacijos. Tokiems pacientams skleroterapija yra pirmo pasirinkimo minimaliai invazyvus gydymo metodas. Tokiu atveju procedūra yra techniškai sudėtingesnė, atliekama ultragarso kontrolėje.

Manodaktaras.lt nuotr./Žana Kavaliauskienė
Manodaktaras.lt nuotr./Žana Kavaliauskienė

– Kas vyksta šios procedūros metu?

Ž.Kavaliauskienė: Naudodamas labai plonas adatas, gydytojas suleidžia sklerozuojančios medžiagos į veną, kuri šio vaisto poveikyje susitraukia ir ilgainiui išnyksta.

Procedūrai nereikia jokio specialaus pasiruošimo, atliekama be anestezijos, trunka 30–40 min, o po procedūros reikia mūvėti kompresinę kojinę, vengti karščio ir saulės. Pacientas iš karto gali grįžti į įprastą gyvenimą.

– Ar yra situacijų, kai skleroterapija yra labiau rizikinga, ir kodėl?

Ž.Kavaliauskienė: Taip, šis venų gydymo būdas nerekomenduojamas ir neatliekamas moterims naudojant hormoninę kontracepciją, taip pat nėščioms ir žindančioms moterims. Skleroterapija neatliekama dėl aukštos tromboembolinių komplikacijų rizikos.

R.Kučinskaitė: Akušeriniu požiūriu, nėštumo metu skleroterapijai naudojamas vaistas nėra saugus ir vaisiui, nes gali praeiti per placentos barjerą. Todėl gydymą reikėtų atidėti iki gimdymo. Be to, įrodyta, kad nėštumo laikotarpiu dėl kraujyje padidėjusių hormonų kiekio yra didelė spontaninių varikozinių venų atsinaujinimo tikimybė iš karto po skleroterapijos.

Skleroterapijai naudojamas vaistas išsiskiria į motinos pieną, todėl, jei žindymo laikotarpiu būtina skleroterapija, maitinimą krūtimi reikia sustabdyti bent 2–3 dienoms.

– Ar nuo skleroterapijos vertėtų susilaikyti naudojant visus hormoninės kontracepcijos metodus?

R.Kučinskaitė: Nuo skleroterapijos reikėtų susilaikyti naudojant sudėtinę hormoninę kontracepciją, t.y. sudėtines kontraceptines tabletes, makšties kontraceptinį žiedą, kontraceptinį pleistrą.

Skleroterapiją galima taikyti moterims su kontraceptiniu poodiniu implantu, vartojančioms progestinines kontraceptines tabletes, turinčioms hormoninę gimdos spiralę, nes vien gestageninė kontracepcija nedidina tromboembolinių komplikacijų rizikos.

Tuo metu kontracepcija su etrogeniniu komponentu tromboembolinių komplikacijų riziką padidina. Didžiausia trombo susidarymo venoje rizika yra pirmaisiais metais, kai sudėtinė hormoninė kontracepcija naudojama pirmą kartą.

Manodaktaras.lt nuotr./Rasa Kučinskaitė
Manodaktaras.lt nuotr./Rasa Kučinskaitė

Ši rizika taip pat didesnė, jeigu sudėtinė hormoninė kontracepcija vėl pradedama naudoti po 4 savaičių arba ilgesnės pertraukos. Po pirmųjų metų ši rizika mažėja, tačiau lieka šiek tiek didesnė nei nenaudojant sudėtinės hormoninės kontracepcijos.

Beje, moterims, kurioms buvo atlikta skleroterapija, naudojant sudėtinę hormoninę kontracepciją, padažnėja odos hiperpigmentacija (dėmėta oda) ir pagreitėja neovaskuliarizacija (nauji išsiplėtusių voratinklinių venų tinklai).

– Kada greičiausiai galima atlikti skleroterapiją nutraukus kontracepciją?

R.Kučinskaitė: Praėjus 2–3 savaitėms po sudėtinės hormoninės kontracepcijos nutraukimo, galima atlikti skleroterapiją, nes trombozės atsiradimo rizika vėl tampa nepadidėjusi.

– Ar visada skleroterapija yra efektyvi?

Ž.Kavaliauskienė: Daugumai pacientų skleroterapija efektyvi ir yra matomas pagerėjimas. Maždaug 10 proc. pacientų ji nėra visiškai efektyvi. Tai reiškia, kad sklerozuotos venos neišnyksta visiškai kaip buvo tikėtasi. Labai retais atvejais po skleroterapijos gali būti pablogėjimas.

Daugumai pacientų skleroterapija efektyvi ir yra matomas pagerėjimas.

– Kiek šio gydymo kursų gali prireikti?

Ž.Kavaliauskienė: Skleroterapijos gydymo kursų skaičius priklauso individualiai nuo kiekvieno paciento venų varikozinio išsiplėtimo, retikulinių bei voratinklinių venų apimties ir kiekio. Dažniausiai reikalingi 3–4 gydymo kursai, kartais prireikia ir 6 kursų, tačiau tai nėra garantija, jog visos nepageidaujamos venos išnyks.

Dažniausi skleroterapijos keliami šalutiniai poveikiai:

  • Niežulys – gali būti vidutinio stiprumo pagal sklerozuotos venos eigą. Gali trukti kelias valandas, retai – visą dieną;
  • Skausmas – adatų dūrių srityse retai skausmas būna labai stiprus, dažniausiai sklerozuotos venos būna jautrios prisilietimui, jaučiamas diskomfortas. Šie simptomai gali trukti nuo 1 iki 7 parų.
  • Mėlynės, kraujosrūvos – gali būti nuo vienos iki kelių savaičių. Prevencijai rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, vengti alkoholio ir antikoaguliantų vartojimo bent 72 val.
  • Laikina hiperpigmentacija (spalvos paryškėjimas) – maždaug 10 proc. pacientų gali pastebėti rudas dėmeles aplink dūrių vietas. Retais atvejais toks venos patamsėjimas išlieka 4–12 mėn.
  • Alergija sklerozuojančiai medžiagai pasitaiko labai retai.
  • Kraujo susikaupimas gydytoje vietoje – gali būti matoma kaip nedidelis iškilimas gydytoje vietoje. Rizika mažėja dėvint kompresinę kojinę.
  • Teleangiektazinis variantas – jo metu atsiranda naujas labai smulkių venučių tinklas gydytoje srityje. Šis darinys paprastai atsiranda 2–4 savaitės po gydymo ir paprastai išnyksta per 4–6 mėn.
  • Čiurnos srities patinimas gali atsirasti sklerozuojant venas pėdos ar čiurnos sąnaryje. Paprastai patinimas išnyksta per kelias savaites.
  • Žaizdelė/odos nekrozė – atsitinka mažiau nei 1 proc. pacientų, kuriems buvo atlikta procedūra, kai dūrių vietose susidaro mažos opelės. Jos sugyja per 1–2 mėn. Kai kuriais atvejais iš pradžių susiformuoja pūslelė, kuriai po tam tikro laiko sutrūkus, susiformuoja opelė. Užgijus susidaro kūno spalvos randas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“