Šeimos gydytoja, pagalbos metantiems rūkyti specialistė dr. Viktorija Andrejevaitė siūlo pradėti nuo atsakymo į klausimą, vardan kokio tikslo ar aukštesnės vertybės ryžtumėtės atsisakyti cigaretės. Tai turėtų motyvuoti žengti į metimo rūkyti kelią.
Specialistė pataria:
-
Palaikyti, stiprinti ir apdovanoti save už mažiausius žingsnius pokyčio link.
-
Suplanuoti rūkymo nutraukimo žingsnius ir metodus, įsipareigoti laikytis plano prieš save ir kitą asmenį (geriausia psichoterapeutą arba gydytoją) arba grupę.
-
Paslydus ar patyrus atkrytį turėti planą, ką vėl daryti, kad neberūkytume.
-
Laikytis taisyklės ,,šiandien nerūkau" ir neturėti namuose tabako.
-
Judėjimas ir psichologinės sveikatos stiprinimo pratimai labai svarbu – to verta mokytis, taip pat laikytis nuostatos, kad galima mesti rūkyti tol, kol pavyks galutinai. Mažytė paslaptis: metus rūkyti įsitikinimas „aš galiu susitvarkyti“ pradeda veikti ir kitose gyvenimo srityse – darbe, santykiuose, tėvystėje ir kitur.
Mesti rūkyti iš karto – efektyviau
Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkaliai, kurie bando sumažinti surūkomų cigarečių skaičių prieš nustodami rūkyti, yra mažiau linkę mesti rūkyti nei tie, kurie nusprendžia mesti rūkyti iš karto, todėl surūkomų cigarečių skaičiaus mažinimas, palyginti su visišku metimu rūkyti vartojant vaistus ir gaunant psichologinį palaikymą, yra mažiau efektyvus. Vis dėlto V.Andrejevaitė mano, kad kiekvieną metimo rūkyti strategiją reikėtų aptarti individualiai.
„Kaip gydytoja praktikė pacientams paaiškinu, kad sudaryti ir griežtai laikytis cigarečių mažinimo plano gali būti sudėtinga, nes organizmas turi savo paros nikotino dozę, kurią mažinant kyla abstinencijos simptomai. Juos ištverti, nenaudojant vaistų rūkymo nutraukimui gydyti, gali būti sunku. Rūkaliai, kurie stipriai abejoja dėl savo pasirengimo mesti rūkyti, dažniau renkasi planą mažinti surūkomų cigarečių skaičių.
Ateityje viena iš rūkymo nutraukimo strategijų galbūt gali tapti nikotino, esančio elektroninių cigarečių skystyje, koncentracijos palaipsnis mažinimas, kad rūkantis žmogus išvengtų didesnės rizikos patirti trombozę, palyginti su įprastų cigarečių rūkymu“, — kalba V.Andrejevaitė.
Vaistai nuo rūkymo nekompensuojami
Gydytoja pirmiausia pagalbos pataria kreiptis į pagalbos metantiems rūkyti grupę Vilniaus visuomenės sveikatos centre arba į šeimos gydytoją bei kognityvinės ir elgesio krypties psichoterapeutą. Nors, pasak jos, daugumai šeimos gydytojų dar gali trūkti žinių, kaip konsultuoti rūkantį pacientą, ši situacija netrukus keisis, nes ruošiami mokymai ir metodika pagal didelės apimties ES projektą.
„Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai ir šeimos medicinos rezidentai jau daugiau nei 5 metus gauna praktinius mokymus – seminarą, kaip paskirti vaistus ar pakaitinę nikotino terapiją norinčiam mesti rūkyti žmogui bei kaip mažinti žalą, jei asmuo nenori mesti rūkyti – pastiprinti motyvaciją pereiti į mažesnės žalos strategiją“, – sako V.Andrejevaitė.
Pasak jos, kognityvinės elgesio terapijos krypties psichologai padeda pacientui motyvuoti save pokyčiui, keisti elgesį ir mintis, kad suformuotų naują patirtį – neberūkyti. Tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos biure veikia kassavaitinė metančių rūkyti grupė, kurioje dalyvavimas yra nemokamas, grupę veda gydytojaspsichoterapeutas. Į ją galima registruotis el. paštu nerukau@vvsb.lt.
Pasak specialistės, Lietuvoje vaistai rūkymo nutraukimui ir rūkymo nutraukimo simptomams malšinti nėra kompensuojami. Patys efektyviausi vaistai nuo rūkymo kompanijos sprendimu laikinai išimti iš rinkos. Tokioje situacijoje visame pasaulyje rekomenduojama skirti kombinuotą pakaitinę nikotino terapiją, kol vėl atsiras galimybė įsigyti vaistą ir rinktis iš kelių rūkymo nutraukimo metodikų.
„Pakaitinė nikotino terapija yra tradicinis gydymo būdas, kai skiriamas pleistras bei trumpai veikianti priemonė, kramtomoji guma arba nikotininiai purkštukai. Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviau nei pakaitinė nikotino terapija padėti mesti rūkyti gali bedūmiai tabako gaminiai, kurie sukelia mažesnę žalą nei įprastos cigaretės, nes trombozes ir vėžį sukelia ne nikotinas, o cigaretės degimo metu susidarančios smalkės ir dervos“, – kalba gydytoja.
Prieš norą užsirūkyti – „lenta“ arba pritūpimai
Stiprus noras užsirūkyti yra vienas dažniausių nikotino nutraukimo simptomų. Naudojant vaistus ar kombinuotą pakaitinę nikotino terapiją, noras užsirūkyti kur kas mažesnis nei metant rūkyti tik valios pastangomis.
Pasak gydytojos, šis impulsas gali būti stipresnis pradžioje, o vėliau, jau po mėnesio, mažėti arba gali išlikti visą gyvenimą, atsirasti netikėtai, todėl svarbu atpažinti jį ir įveikti – neužsirūkyti.
„Stiprus noras užsirūkyti trunka tik kelias sekundes, o ne amžinai. Jį gali padėti įveikti tokios dėmesingumo praktikos kaip išbuvimas nieko nekeičiant, nukreipiant dėmesį į kvėpavimą, vaizdą, skonį, kvapą arba darant trumpus fizinius pratimus, pavyzdžiui, vadinamąją „lentą“ arba pritūpimus“, — pataria V.Andrejevaitė.
