Naujos kartos narkotikai – apgaulingi
Pašnekovės teigimu, laikai, kai buvo manoma, jog psichoaktyvias medžiagas vartoja tik jaunuoliai iš socialinės rizikos aplinkos, jau praeityje. Šiuo metu svaigalai tapo tokie prieinami, kad vartojami įvairiose aplinkose – pradedant masiniais jaunimo festivaliais ir kitais renginiais, baigiant mokykla.
„Buvo manoma, kad pagrindinės mūsų visuomenės problemos susijusios su alkoholiu (80 proc.) ir opiatais bei amfetaminais (20 proc.). Tačiau, kalbant apie jaunimą, su kolegomis dažnai pajuokauju, kad vartojama visa Mendelejevo lentelė, kadangi šiuo metu dominuoja naujos sintetinės medžiagos ir jų labai daug. Jei anksčiau mes žinojome apie 20 psichoaktyvių medžiagų, šiuo metu Europos Sąjungoje jų fiksuojama per tūkstantį“, – teigė specialistė.
Jei anksčiau mes žinojome apie 20 psichoaktyvių medžiagų, šiuo metu Europos Sąjungoje jų fiksuojama per tūkstantį.
Pasak jos, skirtingos medžiagos „sužavi“ skirtingas jaunuolių grupes, tačiau specialistams labiausiai kelia nerimą, kad prevencinėse programose dažniausiai vardijami tokie narkotikai kaip „žolė“, amfetaminai, opiatai, bet praktiškai nekalbama apie naujas psichoaktyvias medžiagas. Todėl jaunuoliai dažnai mano, kad, pavyzdžiui, sintetiniai kanabinoidai yra mažiau žalingi. O iš tiesų sintetinis kanabinoidas, jį vartojančių jaunuolių vadinamas smailu („Smile“), yra daug kartų stipresnė medžiaga už kanapes.
Ši psichoaktyvi medžiaga vartojama kaip elektroninių cigarečių skystis. Dažniausiai į jo sudėtį įeina glicerinas ir naujosios psichoaktyviosios medžiagos, tokios kaip sintetiniai kanabinoidai, kurių saugumas žmonėms nėra iki galo ištirtas. Sintetinių kanabinoidų yra tūkstančiai. Skirtingi kanabinoidai jungiasi su skirtingais kanabinoidų receptoriais mūsų smegenyse, todėl kiekvienas iš jų sukelia kitokį poveikį. Priprantama prie minėtos medžiagos taip pat greičiau ir stipriau.
Nuolat kanapes rūkantis žmogus turi 10 proc. riziką tapti nuo jų priklausomas. Kalbant apie sintetinius kanabinoidus, ko gera, vienas iš keturių pabandančių jau gali priprasti prie šios medžiagos, nes ji sukelia daug didesnę euforiją.
Dažniausiai nežino, ką įsigyja
Taigi, šios medžiagos gali būti labiau žalingos ir turėti daug didesnius priklausomybės rodiklius. Pasak pašnekovės, pripratimas gali prasidėti nuo pirmo karto. Jei medžiaga iš karto ir nesukels fizinės priklausomybės, gali sukelti psichologinę.
„Deja, vis daugiau sintetinta medžiagas vartojančių jaunuolių atsiduria ligoninėse. Anksčiau mokiniai per 12 metų paprastai nesusidurdavo su atveju, kai į mokyklą atvažiuoja greitoji, o dabar tai jau darosi beveik norma. Nauji psichoaktyvios medžiagos yra labai lengvai pasiekiamos, juos lengva paslėpti ir apie juos labai mažai žinoma. Be to, labai rimta problema, kad sintetinės psichoaktyvios medžiagos gali turėti priemaišų, kurių derinys gali būti net pavojingesnis už pačias psichotropines medžiagas.
Dar vienas pavojus, kuris ateina kaip banga iš Vakarų, kai į preparatus primaišoma tokių medžiagų kaip fentanilis. Tai opiatas, didinantis galimybę perdozuoti.
Pavyzdžiui, jaunuolis tiki, kad gavo sintetinį kanabinoidą, ir mano, kad ši medžiaga yra mažiau kenksminga negu kanapė, todėl linkęs drąsiau jos išbandyti, didesnę dozę. Tačiau, kaip minėjau, sintetintas kanabinoidas gali būti atskiestas ir sumaišytas su sintetinėmis medžiagomis, kurios dar stipresnės ir pavojingesnės. Dar vienas pavojus, kuris ateina kaip banga iš Vakarų, kai į preparatus primaišoma tokių medžiagų kaip fentanilis. Tai opiatas, didinantis galimybę perdozuoti“, – įspėjo E.Kvieskaitė-Makovejeva.
Dar vienas pavojus, kad psichoaktyvių medžiagų junginiai (pavyzdžiui, skysčiai) gaminami ir namuose, o juos gaminant namų sąlygomis, jie gali būti blogai sumaišyti arba turėti neteisingą medžiagų proporciją, be to, jiems jungiantis su kitomis medžiagomis gali labai sustiprėti jų poveikis ir iškilti pavojus gyvybei.
Kaip atpažinti?
Paklausta, kokios priežastys dažniausiai pastūmėja jauną žmogų išbandyti narkotikų, specialistė pabrėžė, kad eksperimentavimas yra normalus jauno žmogaus brandos bruožas, maištavimas taip pat yra normalus jauno žmogaus bruožas. Tačiau maištavimas turi ribą, kurią peržengti labiausiai rizikuoja jaunuoliai, neturintys aiškios moralinių vertybių struktūros, artimų santykių su tėvais, sveikos gyvenimo aplinkos. Jeigu jaunuolis nesijaučia saugiai namuose, jeigu jis neturi draugų, jaučiasi vienišas, žalinga aplinka jį įtraukia daug lengviau.
Atpažinti, kad paauglys arba jaunuolis vartoja psichoaktyvias medžiagas, nėra paprasta. Lengva pastebėti blizgančias, nerimastingas akis, pasimetimą aplinkoje, bet problema ta, kad, esant tokiai gausybei skirtingų medžiagų, ir jų poveikis pasireiškia labai skirtingai – jis gali būti stimuliuojantis, raminantis, haliucinogeninis ir pan., priklausomai nuo medžiagų derinio.
Mano patarimas – kurti ryšį su su savo vaiku, kad jaunuolis dalintųsi, kur jis būna, su kokiais draugais, kad visada būtų sutarta, kada jis grįš.
„Kai tėvai klausia, kaip pastebėti, kad jų vaikas vartoja narkotikus, mano patarimas – kurti ryšį su su savo vaiku, kad jaunuolis dalintųsi, kur jis būna, su kokiais draugais, kad visada būtų sutarta, kada jis grįš. Tai neturėtų būti kaip sekimas ar kontroliavimas, bet ribų nustatymas. Jeigu pagauname vaiką meluojant, išsisukinėjant, jis nesilaiko susitarimų, praleidinėja pamokas, t. y. pastebimas asmenybės pokytis, jau verta susirūpinti.
Svarbu suprasti, kad narkotikų vartojimas yra ir bus. Jeigu mes norime apsaugoti jaunimą, vienintelis būdas tai padaryti – šviesti tiek save, tiek jaunuolius, atvirai diskutuoti, nebijoti šios temos. Jaunam žmogui, tik ką pakliuvus į bėdą, daug lengviau atsistatyti nei po ilgo vartojimo stažo. Todėl, kilus įtarimams, svarbu neužsimerkti, kalbėti čia ir dabar. Ne bausti, ne gąsdinti, o kalbėtis. Jeigu tėvai mato, kad kalbėtis neišeina, tuomet galima kreiptis į priklausomybių ligų specialistus, kurie su tuo dirba ir gali padėti“, – patarė pašnekovė.
Jeigu tėvai sužino, kad jų vaikas tik kartą pabandė narkotikų, bet nėra jokių minėtų jo asmenybės pokyčio požymių, gali užtekti ir atviro pokalbio. Kuo daugiau atvirumo yra tėvų ir vaikų santykyje, tuo lengviau bus atpažinti ir spręsti atsiradusią problemą.
Jeigu kyla įtarimas, kad jau vystosi žalingas vartojimas ar priklausomybė, galima užsirašyti psichiatro konsultacijai Respublikiniame priklausomybės ligų centre, turinčiame filialus įvairiuose miestuose. Specialistas įvertins, kokios pagalbos reikia – gal užteks keletą kartų apsilankyti pas psichologą, gal tereikia sudalyvauti prevencinėje programoje, o gal reikia rimtai gydytis.
Kaip kalbėtis su paaugliu
Pasak E.Kvieskaitės – Makovejevos, jaunuoliai dažnai sako, kad vartoja rekreacinius, t. y. silpnuosius, narkotikus, tačiau Lietuvoje tokios sąvokos nėra, visos aptartos psichoaktyvios medžiagos pas mus yra nelegalios. Beje, nepilnamečiams jos draudžiamos net ir tose šalyse, kuriose leidžiamas rekreacinis narkotikų vartojimas.
„Iki 25 metų, o dabar jau sakoma, kad iki 27-erių, vystosi kaktinė smegenų sritis. Jeigu vartojamos psichotropinės medžiagos, šioje smegenų vystymosi stadijoje gali įvykti pokyčiai, kuriuos vėliau bus labai sunku atstatyti. Tai, beje, tinka ir alkoholiui bei tabakui“, – įspėjo specialistė.
Kaktinė smegenų dalis atsakinga už sprendimų priėmimą, planavimą, savikontrolę ir veiksmų pasekmių suvokimą.
Jeigu suaugęs žmogus ateina aiškinti apie narkotikus paaugliui, bet paauglys žino apie juos daugiau, o tai būna dažnai, kalbėtis gali būti sudėtinga.
Norint šią informaciją perduoti paaugliui taip, kad jis ją išgirstų, pašnekovė pabrėžė, kad, visų pirma, patys tėvai turėtų žinoti, apie ką jie kalba. Kitaip tariant, jie turi pasidomėti šia tema, paskaityti straipsnių, pažiūrėti dokumentikos ir pan.
„Jeigu suaugęs žmogus ateina aiškinti apie narkotikus paaugliui, bet paauglys žino apie juos daugiau, o tai būna dažnai, kalbėtis gali būti sudėtinga. Taip pat svarbu vystyti diskusiją, o ne monologą. Pirmiausia galima paklausti jaunuolio, ką jis žino apie visa tai. Jeigu mes klausiame, nusileidžiame iki paauglio lygio, nebijome žiūrėti vienas kitam į akis, jeigu santykiai yra sveiki, anksčiau ar vėliau jis pasisakys. Dažniausiai jaunuoliai pradeda eksperimentuoti, nes jiems kaip tik trūksta šio ryšio su tėvais. Vaikui iš tėvų labiausiai reikia ne materialinių gėrybių gausos, kurią jie bando užtikrinti daug dirbdami, o laiko kartu ir pavyzdžio“, – įsitikinusi pašnekovė.
