– Žmogui visada geriau judėti negu gulėti ant sofos. Tačiau fizinis krūvis, kaip ir vaistai, gali gydyti, bet per didelės dozės gali pakenkti ar turėti tam tikrą šalutinį poveikį. Toksinės fizinio krūvio pasekmės gali pasireikšti labai įvairiai.
Pirmiausia, tai tam tikri judėjimo atramos aparato perkrovos simptomai – sąnarių, sausgyslių, nugaros skausmai, įvairūs raumenų patempimai. Gali paūmėti arba komplikuotis kai kurios širdies ligos, atsirasti širdies ritmo sutrikimų. Aišku, baisiausia, kas gali nutikti fizinio krūvio metu, tai staigi mirtis. Tačiau krūvis nėra šių sveikatos sutrikimų priežastis. Silpną organizmą krūvis gali tik paskatinti patirti traumą, išsivystyti tam tikriems širdies sutrikimams.
Svarbu sportuoti pradėti palengva, neperspausti, krūvį didinti palaipsniui. Pradedantiesiems visada patariu stebėti širdies pulsą.
– Ar daugėja mėgėjiškai sportuojančių žmonių, kurie kreipiasi į sporto medicinos specialistus?
– Tikrai yra tokių, kurie tikrinasi profilaktiškai, paiso konkrečių specialisto rekomendacijų. Dažnai jie prašo ir tęstinės priežiūros, neignoruoja skausmų, lėtinių traumų, operatyviau kreipiasi pagalbos.
Deja, yra ir tokių, kurie metus kenčia sąnarių skausmus, bet nieko nedaro. Nors neretai jų problemos gali būti išsprendžiamos kelių konsultacijų metu, vėliau pakoregavus treniruočių procesą, paskyrus profilaktinių pratimų.
– Kokios dažniausios bėgikų ir dviratininkų traumos?
– Bėgikai ypač dažnai kenčia dėl įvairių kelio sąnario traumų – nuo girnelės suminkštėjimo, susidėvėjimo, raiščių uždegimo, iki iliotibialinio trakto sindromo (ITBS), pasireiškiančio šoniniu kelio skausmu. Pastarasis – vienas dažniausių, kurį diagnozuoju savo praktikoje. Bėgikai dažnai skundžiasi nugaros skausmų paūmėjimu, juos gali įtakoti nepakankama bėgimo technika, kieta danga, taip pat juos vargina kaklo, tarpumenčio skausmai.
Minant netinkamai sureguliuotą dviratį, dviratininkai taip pat kenčia kelio skausmus, kelio pertempimus, turi girnelės problemų, kadangi važiuoja pasilenkę, jiems skauda nugarą. MTB dviratininkai apskritai turi turėti labai gerą stuburo stabilizacinę sistemą, gerai veikiančią raumenų sistemą, stiprią pečių juostą. Labai dažnai matau pertemptus pečių juostos, viršutinės trapecijos, kaklo raumenis.
– Vėstant orams ir bėgikai, ir dviratininkai keliasi į sporto klubus. Ar sulaukiate pacientų iš sporto salių ir kuo jie dažniausiai skundžiasi?
– Iš sporto salių ateina žmonių, kurių raumenų sistema labai gerai subalansuota, jie įprastai atlieka daug stabilizacinių pratimų ant nestabilių platformų, teisingai pasirenka tempimo pratimus. Bet yra ir tokių sporto klubų lankytojų, kurių išvystytos tik tam tikros raumenų grupės, kitos tuo tarpu visiškai netreniruotos. Tai – raumenų sistemos disbalanso priežastis, dėl kurios kyla sausgyslių uždegimai, neaiškūs skausmai, ypatingai peties.
– Ką daryti viršsvorio turintiems žmonėms, kurių sąnariai net nesportuojant apkraunami labiau?
– Jų pasirengimą sportuoti vertinčiau per širdies kraujagyslių sistemos prizmę. Rekomenduočiau stebėti širdies pulsą, pasiekti tikslinį pulsą ir stengtis jo neviršyti. Jis apskaičiuojamas iš 220 atėmus amžių ir gautą skaičių padauginus iš 0,75. Iki šio lygio saugu treniruotis, jei nėra kitų sveikatos problemų.
Bėgioti turint 20-30 kg viršsvorio, nerekomenduočiau. Tokiu atveju, geriau rinktis dviratį, elipsinį treniruoklį, slides, plaukimą – „minkštesnes“ sporto šakas, arba vaikščiojimą.
