Nenustebti, jei iškart nepatiks
Sveiko gyvenimo būdo skatinimo projekto „Gyventi sveikai – gera!“ konsultantė psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė atkreipia dėmesį, kad bet kokia nauja veikla žmogui yra naujas iššūkis. Taip pat ir sportas.
„Normalu, kad žmogus tuomet jaus nerimą, galbūt baimę, galvoje suksis mintys apie tai, ar sugebėsiu, ar pavyks, ar patiks?.. Pradedant naują veiklą, dažnai šiek tiek nerimaujame. Svarbu suvokti, kad panašiai jaučiasi kiekvienas žmogus, tai yra visiškai normalu“, – pabrėžia specialistė.
Tokiu atveju ji rekomenduoja prisiminti patirtis, pradėjus dirbti naujame darbe ar mokytis ką nors naujo: mūsų smegenys labai greitai prisitaiko prie naujos veiklos ir emocijos nurimsta.
Veikia kaip psichoterapija
Labai dažnai žmogus išbando vieną sporto šaką, ją meta, tuomet bando kitą ir vėl meta. Galop nusprendžia, kad sportas – ne jam. O kaip atrasti mėgiamą veiklą? Ar išties sportas gali netikti? Anot psichologės-psichoterapeutės, niekada nesužinosi, kol nepabandysi. Dabar gausu pirmų nemokamų treniruočių, į kurias galima nueiti ir pabandyti.
„Taip pat labai svarbus faktorius – ar užsimezga asmeninis ryšys tarp žmogaus ir trenerio. Klientai, dalindamiesi patirtimi, sako, kad pas vieną ar kitą trenerę ar trenerį keliaučiau nors į kitą miesto galą, kad tik galėčiau sportuoti su šiuo žmogumi. Tuo ir psichoterapija yra panaši į sporto treniruotes: kai sukuriamas terapinis ryšys tarp kliento ir psichologo, taikomos technikos veikia labai efektyviai. Jeigu psichoterapinis ryšys nėra sukuriamas, terapijos efektyvumas yra ribotas. Drąsiai bandykite ir ieškokite trenerio, kuris atliepia jūsų emocinius poreikius sporte“, – rekomenduoja D. Gaidukevičienė.
Be to, specialistė pabrėžia, norint pajusti tikrąjį sporto malonumą, reiktų tai daryti reguliariai.
Įtaka psichinėms ir neurologinėms ligoms
D. Gaidukevičienė sutinka, sportas naudingas įvairių ligų prevencijai, ir ragina prisiminti kognityvinį modelį, kuriame mintys, emocijos, elgesys ir kūno fiziologiniai simptomai yra tarpusavyje susiję.
„Žmogus dažniausiai į terapiją ateina dėl išgyvenamų emocijų, tokių kaip nerimas, baimė, liūdesys, arba dėl kūno fiziologinių pojūčių, pavyzdžiui, drebėjimo, kąsnio jausmo gerklėje, nutirpimų. Mes negalime tiesiogiai pakeisti nei emocijų, nei fiziologinių pojūčių, tačiau, keisdami elgesį ir kvestionuodami mintis, mes keičiame emocijas ir kūno fiziologinius pojūčius. Pradėdami sportuoti, mes taip pat keičiame elgesį, kuris veikia mūsų emocijas ir fiziologinius pojūčius“, – tikina pašnekovė.
Sportas – kovos su stresu įrankis
Šiuolaikinis gyvenimo būdas nori ar nenori priverčia kasdien patirti stresą. Tad kaip jį valdyti? Koks sportas naudingas ne tik gražiam kūnui, bet ir mintims?
Projekto „Gyventi sveikai – gera!“ psichologė-psichoterapeutė teigia, kad daug streso patiriantiems žmonėms reiktų rinktis aktyvias sporto šakas, jei tik sveikata leidžia.
„Tinka visos aktyvios ir mielos veiklos, kur galima prakaitą nubraukt. Tai naudinga, nes tokio sporto metu išdeginamos medžiagos, pasigaminusios organizme nerimo metu. Tai adrenalinas ir kortizolis“, – sako D. Gaidukevičienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.