Gali būti ir ligų pranašas
Oda yra pats didžiausias mūsų organas: suaugusio žmogaus odos plotas sudaro apie 1,73 kvadratinio metro, jos svoris sudaro apie 16 procentų viso kūno svorio. Odoje yra beveik 18 kilometrų ilgio kraujagyslių tinklas. Nekeista, kad oda yra tas organas, kuris turi daugiausiai sąlyčio su išore – ją veikia temperatūros svyravimai, saulės spinduliai, krituliai, vėjas.
Išorinį odos sluoksnį drėgną ir sveiką palaiko riebalai. Tačiau pakitusi odos spalva gali signalizuoti ir apie rimtas vidaus ligas: jei oda pamėlusi, tai reiškia, kad yra bėdų su širdimi, jei išblyškusi – jums trūksta geležies ar turite problemų su plaučiai ir bronchais. Jei oda jau kuris laikas pageltusi, gerai būtų pasitikrinti kepenų ir tulžies būklę.
Jei ligos nekankina, o odos spalva jūsų netenkina, tam gali būti kelios priežastys: visų pirma, įvertinkite, ar vartojate užtektinai vandens. Kai odai pakanka drėgmės, ji tampa lygi, švelni, nešerpetoja, nepleiskanoja. Per parą rekomenduojama suvartoti 1,5-2 litrus vandens – ne visą kiekį reikia išgerti, nes dalį gausite su maistu.
Viena iš vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ inicijuoto „Geros savijautos gido“ sudarytojų, klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė teigia, kad pasikeitusi išvaizda signalizuoja apie nepakankamą poilsį, skysčių vartojimą.
„Šie simptomai dar būdingi geležies stokos mažakraujystei, kai laikomasi drastiškų dietų, o taip pat stokojant racione vitaminų A, C, E, B grupės vitaminų, omega-3 riebalų, cinko, antioksidantų. Beje, gerai odos būklei svarbu suvartoti optimalų baltymų kiekį, gauti pakankamai nepakeičiamų amino rūgščių, nes dermoje gausu elastino ir kolageno. Aukščiausios biologinės vertės baltymai (turintys visas nepakeičiamas amino rūgštis) yra kiaušiniuose, žuvyje, paukštienoje, mėsoje bei pieno produktuose“, – sako D.Pipiraitė.
Antras pagalbininkas, padėsiantys turėti sveiką odą ir plaukus – kosmetikos priemonės, bet ne bet kokios. Odą galite iš išorės drėkinti riebiu kremu, alyvuogių arba vynuogių kauliukų aliejumi. Sausas rankas tepkite drėkinamuoju kremu po kiekvieno plovimo ir dar bent keletą kartų per dieną. Aliejai, ypač alyvuogių ir kokosų, padės atstatyti ir natūralų plaukų riebumą. Jei atsirado pleiskanų, išbandykite priemones su arbatmedžių aliejumi.
Dar svarbiau rūpintis oda, plaukais ir nagais ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus – tam reikia sveikai maitintis, derinti maisto produktus bei gauti reikiamą kiekį vitaminų ir mikroelementų.
Oda reikia rūpintis iš vidaus
Kad oda atgautų natūralią spalvą, o plaukai vėl blizgėtų, visų pirma reikėtų subalansuoti mitybą ir pasirūpinti, kad organizmas gautų reikalingą vitaminų bei mikroelementų kiekį. Oda būna elastinga ir drėgna tuomet, kai nestokojama riebalų – ir ne tik išoriškai, bet ir vartojant su maistu. Specialistai pataria į savo racioną įtraukti produktų, kuriuose gausu sveikų mononesočiųjų riebalų ir omega 3 riebalų rūgščių: tokių kaip žuvys, riešutai, alyvuogių aliejus, sėmenys ir sėmenų aliejus, avokadai.
„Vitaminas A būtinas epitelio vientisumo palaikymui – odai ir gleivinėms. Trūkstant vitamino A atsiranda odos sausumas, ji trūkinėja, greičiau formuojasi raukšlės. Bet rūkantiems negalima vartoti vitamino A papildų, nes tuomet padidėja plaučių vėžio rizika. Vitaminas C, geležis ir cinkas – tai trys maistinės medžiagos, būtinos kolageno, svarbiausios odos struktūrinės dalies, sintezei. Bet kurios šios medžiagos trūkumas sąlygoja odos elsatingumo sumažėjimą, pablogina žaizdų gijimą“, – nurodo „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
Reikėtų žinoti, kad biotinas, cinkas, jodas, varis ir vitaminai A, B3, B2 padeda palaikyti normalią odos būklę. Biotinas, selenas ir cinkas padeda plaukams atgauti blizgesį, o selenas ir cinkas padeda palaikyti normalią nagų būklę, o vitaminas E padės apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
„Laisvųjų radikalų poveikis organizmui yra labai svarbi senėjimo priežastis. Laisvieji radikalai yra aktyvios cheminės medžiagos, galinčios pažeisti bet kokią gyvos ląstelės struktūrą. Laisvieji radikalai normaliai susidaro kiekvienoje ląstelėje energijos gamybos procesų metu. Šie procesai vyksta nuolat ir yra neišvengiami. Oda daugiau negu kiti organai kenčia nuo laisvųjų radikalų poveikio, nes ją veikia dar ir saulės spinduliai bei aplinkos poliutantai. Antioksidantai esantys maiste neutralizuoja laisvuosius radikalus, dėl to gali būti efektyvūs apsaugant odą nuo senėjimo.
Selenas – tai mikroelementas, turintis stiprių antioksidacinių savybių. Jis apsaugo ląstelių membraną ir trukdo susidaryti laisviesiems radikalams. Šis mineralas stimuliuoja kolageno sintezę ir taip suteikia elastingumo odai ir kraujagyslių sienelėms. Seleno stoka labiau būdinga rūkantiems ir vartojantiems alkoholį. Tyrinėjama, ar selenas gali apsaugoti nuo vėžio, bet taip pat yra duomenų, kad seleno papildai gali padidinti riziką tam tikros formos odos vėžiui“, – teigia D. Pipiraitė.
Vitamino A jūsų organizmas ras piene, gyvūnų kepenyse, svieste ir kiaušiniuose. Vitamino E yra kai kuriuose riešutuose ir sėklose (migdoluose, saulėgrąžų sėklose, lazdynų ir žemės riešutuose), žaliose lapinėse daržovėse (špinatuose, lapiniuose kopūstuose), aliejuose (sojų, saulėgrąžų, kukurūzų). Tuo tarpu cinkas padeda palaikyti normalią maistinių medžiagų apykaitą. Jo gausite kartu su pieno produktais, kiaušiniais, vištiena, žuvimi.
„Svarbiausi retinolio (gyvūninės kilmės vitamino A) šaltiniai yra gyvūniniai produktai, ypač kiaušiniai, pieno produktai, kepenys, mėsa. Karotinoidų (augalinės kilmės vitamino A formos) yra morkose, pomidoruose, kopūstuose, brokoliuose, tamsiai oranžiniuose vaisiuose. Vitamino C gausu šviežiuose vaisiuose ir daržovėse: erškėtuogėse, žaliuose čili pipiruose, guava vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, raudonose paprikose, raudonuose čili pipiruose, petražolėse, kiviuose ir kitur. Cinko daug visuose gyvūniniuose maisto produktuose: mėsoje, žuvyje, vėžiagyviuose, paukštienoje, pieno produktuose. Cinko kiekis augaluose priklauso nuo koncentracijos dirvožemyje. Iš augalinių šaltinių cinko yra kviečių gemaluose ir sėlenose, įvairiose sėklose (sezamų, aguonų, liucernos, garstyčių), pupelėse, migdoluose, moliūgų, saulėgrąžų sėklose, juoduosiuose serbentuose. Seleno yra braziliniuose, graikiniuose riešutuose, žuvyje, jautienoje, paukštienoje, grūdų produktuose, grybuose“, – kur ieškoti naudingų medžiagų pataria viena iš vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ inicijuoto „Geros savijautos gido“ sudarytojų.
