Pacientė vis dar gydoma reanimacijos skyriuje, tačiau Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas, kardiochirurgas dr. Virgilijus Tarutis džiaugiasi, kad ji pati valgo ir kvėpuoja.
„Prognozuojame, kad šiek tiek laiko jai dar teks pagulėti ten, tačiau, jei būklė bus stabili, galbūt perkelsime į skyriaus palatą. Berlyno širdies aparatas mažiems vaikams yra stacionarus, jo negalima paskui save vežioti“, – aiškino V.Tarutis.
Kraujotakos sistemos gelbėjo neilgai
Dvi trumpalaikės mechaninės kraujotakos palaikymo sistemos, kurias VLK nupirko tikintis, kad jų užteks dviem mėnesiams, Estrėjai tarnavo vos dvi savaites.
Prognozuojame, kad šiek tiek laiko jai dar teks pagulėti ten, tačiau, jei būklė bus stabili, galbūt perkelsime į skyriaus palatą.
„Pirmoji kraujotaka neatlaikė nei pusantros savaitės – pradėjo formuotis trombai, todėl teko daryti dar vieną operaciją ir prijungti antrąjį mechaninį kraujotakos palaikymo aparatą – su juo buvome dar apie savaitę. Tačiau vakar gavome Berlyno širdį, ją ką tik prijungė: atrodo, dabar viskas gerai“, – portalui 15min.lt kalbėjo Estrėjos mama Dalia Jančiauskienė.
Ji neslėpė dėkingumo Sveikatos apsaugos ministerijai, VLK ir, svarbiausia, Santariškių klinikų personalui, ypač kardiochirurgui dr. V.Taručiui.
„Naktį jis turėjo sudėtingą vaikučio operaciją. Nors ir labai pavargęs, jis vis tiek prijungė aparatą mūsų vaikeliui. Ačiū už tai. Be to, dėkoju visiems Lietuvos žmonėms, kurie aukojo mums pinigų“, – kalbėjo moteris.
Iki šios dienos Estrėjos gydymui skirtoje sąskaitoje sukaupta 201 tūkst. litų.
„Kol kas jų neprireikė, nes viską kompensuoja valstybė. Saugosime šiuos pinigėlius, jei prireiktų keisti aparatą, nes antram valstybė lėšų tikrai neskirs. Jei tų pinigėlių mums neprireiks, perduosime juos kitam vaikeliui ar kokiam nors labdaros fondui“, – užtikrino moteris.
Laukia donoro
V.Tarutis sako, kad Berlyno širdis turėtų tarnauti ilgiau nei trumpalaikės mechaninės kraujotakos palaikymo sistemos.
Viena vertus, kuo ilgiau veikia dirbtinė širdis, tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Kita vertus, kuo ilgiau galime širdį pavaduoti, tuo auga donoro atsiradimo tikimybė.
„Tačiau panašios komplikacijos gresia ir su vienu, ir su kitu kraujotakos tipu. Potencialiai pulsuojanti kraujotaka su Berlyno skilveliu veikia ilgai, bent tą rodo kitų valstybių praktika. Viena vertus, kuo ilgiau veikia dirbtinė širdis, tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Kita vertus, kuo ilgiau galime širdį pavaduoti, tuo auga donoro atsiradimo tikimybė“, – svarstė V.Tarutis.
VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė sakė, kad Estrėjai reikalingos Berlyno širdies nuoma pusmečiui kainuoja 250 tūkst. litų. Ne nuomojant, o įsigyjant aparatą, kaina šoktelėtų iki 900 tūkst. litų.
„Ir tai dar ne viskas, nes kasmet reikėtų važiuoti pas gamintojus ir atlikti techninį jo aptarnavimą, kuris kainuotų papildomai, – kalbėjo L.Bušinskaitė ir atkreipė dėmesį, kad Estrėjos tėvų skaičiavimai, kad Berlyno širdžiai pirkti užtektų 200 tūkst. litų, nebuvo tikslūs.
Transplantacija Paryžiuje?
L.Bušinskaitė paaiškino, kad Berlyno širdis nuomojama pusmečiui, tikintis, kad per tą laiką atsiras tinkamas donoras.
„Praėjusią savaitę tinkama širdelė buvo atsiradusi Italijoje, tačiau per penkias valandas niekam nebūtų pavykę jos atgabenti į Lietuvą“, – sakė VLK atstovė.
Ji pabrėžė, kad specialistai svarsto įvairias alternatyvas. Pavyzdžiui, kalbama apie bendradarbiavimą su viena Paryžiaus ligonine, kurioje Estrėja galėtų laukti donoro. Jam atsiradus širdies transplantaciją pacientei atliktų Prancūzijos specialistai.
Apie tokias galimybes D.Jančiauskienė sakė nieko negirdėjusi: „Matyt, mums nieko nesako, kol nėra sprendimų, kad nesuteiktų tuščių vilčių.“
V.Tarutis irgi nėra informuotas apie tai, kad jo mažoji pacientė galėtų būtų išgabenta į Prancūziją. „Tačiau žinau, kad prancūzai atlieka komercines transplantacijas kitų šalių piliečiams, ko Lietuvoje pagal čia galiojančius įstatymus mes negalime“, – kalbėjo V.Tarutis.