Pasak „Ortopedijos technikos“ kineziterapeuto Ruslano Maglionok, dirbant atsistojus, labai pavargsta nugara, kojų raumenys, sąnariai, kaklas, pečių juosta. Žmogų pradeda varginti nuolatiniai pėdų skausmai, padidėja kojų venų apkrova, plečiasi poodinės venos, tinsta kojos. Dirbant stovimą darbą, žmogų pradeda varginti nuolatiniai pėdų skausmai, nugaros ir kelių maudulys, padidėjus kojų venų apkrovai, tinsta kojos.
Dėl nuolatinio buvimo vienoje pozoje (ypač, kai ilgai sėdime ar stovime), kojų raumenys mažiau dirba, kraujas ima tvenktis venose, jos plečiasi, pažeisti venų vožtuvai pilnai nebeužsidaro ir nebeatlieka savo funkcijos. Tokiu atveju pamažu vystosi lėtinė venų liga. Iš pradžių jaučiamas sunkumas ir nuovargis kojose, vakarais kojos patinsta, naktį gali varginti mėšlungis, ant odos išryškėja kraujagyslių tinklas. Negydoma liga progresuoja, atsiranda varikozinių veninių mazgų, juose, sulėtėjus kraujotakai, išsivysto trombozė, pakinta odos spalva, atsiveria opos.
Siekiant išvengti kojų nuovargio ir tinimo, medikai pataria mūvėti kraujotaką aktyvinančias kompresines kojines.
„Kad pagerintumėte savo savijautą dirbant stovimą darbą, patartina naudoti kompresines kojines, patogią avalynę arba į savo batus įsidėti specialius įdėklus, - laidoje „Sportuok su Vlada.LT“ pasakojo R.Maglionok. – Nors mes, kineziterapeutai, labai nepritariame aukštakulnių batų nešiojimui, yra galimybė sušvelninti tokios avalynės poveikį, įsidedant į batus specialius vidpadžius.“ Vidpadžiai rekomenduojami ir tiems, kas aukštakulnių neavi.
Vidpadžiai tai anatomiškai išformuoti ortopediniai įdėklai, dedami į jūsų turimą avalynę. Jie išlaiko pėdas taisyklingoje fiziologinėje padėtyje ir yra tam, kad tolygiai paskirstytų pėdoms tenkantį krūvį ir taip nukrautų darbą nuo aukščiau esančių sąnarių.
Vidpadžiai gali būti serijiniai ir individualūs. Pastarieji yra pritaikomi prie jūsų pėdų poreikių. Jeigu turite nusiskundimų dėl pėdų, reikėtų pasikonsultuoti su ortopedu traumatologu, kuris atliks specialų tyrimą padobarografu ir patars, kokių gydymo ir profilaktikos priemonių imtis būtent jūsų atveju.
Kad stovimo darbo pasekmėms būtų bent iš dalies užkirstas kelias, „Ortopedijos technikos“ kineziterapeutas pataria daryti pertraukas kas 30-40 minučių ir atlikti lengvą mankštą.
• Atsistokite tiesiai. Pasistiebkite ant pirštų galų, grįžkite atgal (kulnus prispauskite prie žemės), pasikelkite ant kulnų, grįžkite į pradinę padėtį. Tokį pratimą atlikite 10-15 kartų.
• Atsistokite tiesiai. Kojos pečių plotyje. Tokioje padėtyje padarykite 3-4 pritupimus.
• Atsistokite tiesiai. Perneškite svorį ant vienos kojos, kitą sulenkite ir prispauskite prie sėdmens, prilaikykite koją ranka ir be skausmo lengvai ją tempkite į viršų. Nepamirškite įtempti pilvo raumenų ir stebėti savo nugaros. Atlikdami pratimą, neturėtumėte jausti jokio skausmo. Tokią padėtį išlaikykite 10-15 sek. Tą patį atlikite su kita koja.
• Atsistokite tiesiai. Abu pečius kilstelėkite aukštyn, palaikykite kelias sekundes ir iš lėto nuleiskite pečius kiek įmanoma žemiau, palaikykite kelias sekundes ir grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą pakartokite 10-15 kartų.
• Atsistokite tiesiai. Sunerkite rankos pirštus, pakeliame rankas tiesiai prieš save, lenkiamės į priekį, galvą laikome tarp rankų. Turėtumėte jausti švelnų tempimą tarp menčių. Tokioje padėtyje pabūkite 10-15 sekundžių, iš lėto grįžkite į pradinę padėtį ir pratimą pakartokite 3-4 kartus.
• Šis pratimas susideda iš trijų dalių. Pirmiausia, pasukite abiejų rankų riešus į vieną ir į kitą puses po 10 kartų. Paskui pakelkite rankas į šonus ir 10 kartų pasukame abiejų rankų alkūnes – į vieną ir į kitą puses. Tada stovime tiesiai, rankos tiesios, 10 kartų sukame jas per pečius į vieną pusę ir į kitą.
