– Kokias paslaugas teikia Jaunimo sveikatos centras?
– Jaunimo sveikatos centre teikiamos paslaugos orientuotos į psichikos sveikatos gerinimą, teikiamos konsultacijos 14–29 metų jaunimui. Konsultacijos yra tęstinės, žmogus gali gauti iki dešimties nemokamų anoniminių konsultacijų. Jam nereikia nurodyti nei vardo, nei pavardės.
Teikiame ir klausimų-atsakymų paslaugą. Žmonės iš visos Lietuvos gali užduoti klausimą psichologui ir jam atsakoma per kelias darbo dienas. Jaunimo sveikatos centre taip pat organizuojame įvairius renginius, kviečiame jaunimui patrauklius žmones, kurie diskutuoja su psichikos sveikata susijusiomis temomis.
Svarbi budinčio psichologo paslauga. Į jį gali kreiptis bet kokio amžiaus žmonės, patiriantys krizes. Iš budinčio psichologo žmonės gali gauti nemokamas anonimiškas konsultacijas. Taip pat vykdome savigalbos programą „Geros nuotaikos link“. Naudodamiesi ja, žmonės gali neišeidami iš namų sau padėti.
– Koks jaunimas ateina į šį centrą?
Žmonės taip pat kreipiasi dėl problemų santykiuose, nerimo, prastos nuotaikos.
– Ateina 20–25 metų amžiaus jauni žmonės, tarp kurių – ir studentai, ir pradedantys dirbti. Jie kreipiasi į mus dėl įvairių sunkumų. Dažnai tai dėl miesto pakeitimo, naujo gyvenimo etapo pradžios. Baigus mokyklą atvažiuoti į kitą miestą studijuoti – nemažas pokytis, kurį lydi sunkumai, susiję su prisitaikymu ir pan. Žmonės taip pat kreipiasi dėl problemų santykiuose, nerimo, prastos nuotaikos.
Reikia paminėti, kaip jaučiasi žmonės, kreipdamiesi pagalbos. Paslaugos teikiamos poliklinikoje, o ne Psichikos sveikatos centre. Tai nuspręsta sąmoningai, nes kartais jaunimui būna nejauku ateiti į Psichikos sveikatos centrą – neva visi mato, laukti prie kabineto nejauku, galima sutikti kokį pažįstamą.
Žmonėms drąsiau kreiptis ir dėl to, kad paslaugos teikiamos anonimiškai, mes nekaupiame duomenų. Galima nebijoti, kad liks įrašas ir tai kaip nors pakenks ateityje. Taigi negaliu sakyti, kad stigmos nebėra. Žmonės sako, kad vis dar jaučiasi nepatogiai, jiems kreiptis pagalbos nedrąsu, nesinori, kad tai sužinotų aplinkiniai.
Tačiau džiugu, kad vis daugiau žmonių drįsta ieškoti jiems reikiamos pagalbos, požiūris tampa vakarietiškas. Nėra gėdinga kreiptis tokios pagalbos, kaip nėra gėdinga kreiptis susilaužius koją.
– Kokia pagalba siūloma besikreipiantiems?
– Konsultacijas teikia trys psichologės. Kai kurie žmonės ieško užimtumo, veiklos, todėl jie kur nors nukreipiami. Kartais besikreipiantys turi su fizine sveikata susijusių sunkumų, juos taip pat nukreipiame. Dažniausiai kreipiasi dėl klausimų, kuriuos galima išspręsti kalbantis su psichologu.
– Sakote, kad kai kurie kreipiasi pagalbos dėl veiklos trūkumo. Kokio pobūdžio konsultacija tai būna?
Vieniems tai – nežinojimas, ką veikti. Kitam – sudėtinga būsena [...].
– Tokie atvejai nedažni, bet pasitaiko. Žmogus nori kuo nors užsiimti, bet galbūt to daryti jam neleidžia finansinės galimybės. Rekomenduojame, kur, kokiose įstaigose ieškoti pagalbos. Žmonės kreipiasi įvairiais klausimais, tas kirbėjimas gali kilti dėl įvairiausių problemų ir sunkumų.
Vieniems tai – nežinojimas, ką veikti. Kitam – sudėtinga būsena, kai galvojama net apie savižudybę. Yra įvairių klausimų, todėl svarbu, kad kiekvienas žinotų, jog gali ateiti. Sunkumų kelia santykių problemos, nesutarimai su partneriu, nesėkmės mokykloje, nepritapimas studijuojant, nerimas socialinėse situacijose, netektys, kitos krizės.
