– Su kokiomis vaistų vartojimo problemomis susiduriate savo praktikoje ir ką galite pasakyti apie savigydą?
– Nors tyrimų apie savigydos paplitimą Lietuvoje nėra, vaistinėse nuperkama nemažai nereceptinių vaistų, taigi akivaizdu, kad šis reiškinys egzistuoja. Kad savigyda tikrai paplitusi, rodo ir tas faktas, kad mes turime vaistų iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, kuriais prekiaujama turguose. Ligoninėje sutinku net tokių pacientų, kurie tikina, kad Lietuvos vaistinėse parduodamas tas pats vaistas veikia prasčiau nei turginis. Ir važiuoja to vaisto, kuris neaišku, kaip pagamintas, kaip atvežtas, sandėliuotas, į turgų.
Kitas kraštutinumas, kad pacientai negeria vaistų, kuriuos jiems skiria gydytojas ir kurie jiems reikalingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje žmonės labai mažai vartoja statinų, kurie apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, nes turi įsitikinimą, kad jie kenkia kepenims ir pan.
Taip pat labai dažnai sutinku pacientus, kurie aspiriną vartoja ne taip, kaip nurodo gydytojas, bet kaip patys susigalvoja. Aspirinas – labai svarbus vaistas kardiovaskulinei sistemai, ir jeigu yra išeminė širdies liga, jį reikia gerti kasdien. O žmogus jį geria, tarkime, kas trečią dieną. Kai paklausi – kodėl, paaiškinti negali.
– Gana dažnai vartojami vaistai, kuriuos žmonės paprastai perka patys, yra vaistai nuo skausmo. Ar tai problema?
– Atrodytų, nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo visai nekalti. Aišku, skausmo nereikia kentėti. Jeigu skauda, skausmą reikia malšinti. Tačiau reikia žinoti, kad šie vaistai dėl atsiradusių sąveikų, gali sumažinti vaistų kraujospūdžiui mažinti veikimą. Netgi gali atsitikti taip, kad vaistai nuo spaudimo nebeveiks. Vieną kitą tabletę išgėrus gal ir nieko nenutiks, tačiau dėl ilgesnio gydymosi (daugiau nei trys dienos) būtina pasitarti su gydytoju.
Kita medalio pusė, kad pacientai vartoja per mažas dozes vaistų nuo skausmo. Su tokiais atvejais dažnai susiduria skubios pagalbos gydytojai: atvažiuoja žmogus po traumos ir sako, kad labai skauda, o vaistai nuo skausmo esą nepadeda. Tačiau pasirodo, kad, pavyzdžiui, 90 kg sveriantis vyras išgėrė 200 mg ibuprofeno. Žinoma, kad tokia dozė jam nepadės.
Vaisto reikia gerti tokią dozę, kokios reikia, nes gerti mažesnės nėra prasmės, taip tik padidinime riziką, kad išsivystys skrandžio opaligė, kils dar kokia nors nepageidaujama reakcija, bet reikiamo poveikio negauname. Visada galima pasitarti su vaistininku, kokią didžiausią dozę galima išgerti, arba įdėmiai perskaityti vaisto informacinį lapelį.
Dar viena problema, kalbant apie nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kad kartais jie būna derinyje su vitaminais ir vaistais nuo skrandžio opos. Turėjau pacienčių, kurios buvo įsitikinusios, kad čia ne vaistai nuo skausmo, o vitaminai ir gėrė daug, kol galiausiai į ligoninę pateko dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto.
Taigi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo tam tikrose situacijose tikrai reikalingi, tačiau reikėtų įsidėmėti, kad kai kurie iš jų didina kardiovaskulinių reiškinių riziką (insulto, infarkto), kiti sukelia kraujavimą iš virškinamojo trakto. Todėl juos vartoti reikia protingai, pasveriant naudą ir riziką bei parenkant teisingą dozę ir vartojimo trukmę.
– Dar viena šiuo metu aktuali grupė – vaistai nuo peršalimo. Ką apie juos reikia žinoti?
– Didžiausias pavojus kyla, kai jie būna tirpių miltelių pavidalu ir žmonės juos ima gerti kaip arbatas. Tačiau reikia nepamiršti, kad juose paprastai būna paracetamolio, o saugi paracetamolio paros dozė – 4 g. Ir jos negalima viršyti. Be to, dažnai žmonės, pamiršę, kad šie vaistai yra sudėtiniai, dar papildomais vaistais muša temperatūrą. Žinia, tai tas pats paracetamolis arba priešuždegiminiai vaistai, taigi yra perdozuojama.
Perkant tirpias arbatas reikia prisiminti, kad tai vaistai, juose yra cheminių medžiagų, kurios turi veikimo mechanizmus. Reikia perskaityti pakuotės lapelį – kiek daugiausiai jo galima išgerti, kokių vaistų nevartoti kartu ir pan.
Saugi paracetamolio paros dozė – 4 g. Ir jos negalima viršyti.
Kita vertus, paracetamolis, jeigu neviršijama jo dozė, yra vienas saugiausių vaistų nuo skausmo. Jis savo blogą vardą užsitarnavo dėl perdozavimo atvejų – tuomet jis tikrai labai pavojingas kepenims.
Grįžtant prie peršalimo ligų, įvairūs gerklės ir nosies purškalai taip pat nėra jau tokie nekalti. Jie taip pat turi rekomenduojamą paros normą ir rekomenduojamą vartojimo trukmę. Dažniausiai purškalus galima kasdien vartoti 2–3 mėnesius, tačiau rekomenduočiau tai daryti trumpiau, nes per ilgai juos vartojant gali prasidėti antrinė sloga būtent dėl tų vaistų poveikio.
Todėl jeigu mėnesį laiko gydotės ir matote, kad nelabai kas keičiasi arba nutraukus vaistą savijauta vėl pablogėja, reikia kreiptis į gydytoją. Galbūt jis skirs receptinių vaistų, kuriais per trumpesnį laiką bus pasiektas geresnis rezultatas.
– Kokia Jūsų nuomonė apie virškinimo fermentus? Ar jie nekenkia?
– Jeigu žmogus neturi virškinamojo trakto ligų, bet tiek prisivalgo, kad reikia vartoti fermentų, jau kažkas negerai. Šią problemą pastaruoju metu kelia daugelis gydytojų: žmonės, nesirūpindami savo gyvenimo būdu ir sveika mityba suserga neinfekcinėmis lėtinėmis ligomis, vadinamosiomis gyvenimo būdo ligomis, o tuomet tikisi, kad išgers tabletę ir netrukus pasveiks.
Deja, taip paprastai neįmanoma. Jeigu yra problema ir juos paskyrė gydytojas, arba netyčia suvalgėte netinkamo maisto, aišku, juos galima ir reikia vartoti. Tačiau planuoti gyvenimą taip, kad valgau, ką noriu, o po to gaisrą gesinu fermentais, nereikėtų, nes tai tiesiog nėra sveika.
– Ar vis dar susiduriate su neatsakingu antibiotikų vartojimu?
– Viename Lietuvos regione darėme tyrimą ir žiūrėjome, kaip dažnai pacientams išrašoma antibiotikų be reikalo. Skaitydami ligos istorijas pastebėjome, kad vis dar egzistuoja pacientų spaudimas gydytojams. Ir pati pastebiu, kad žmonės iki galo nesuvokia, kad jeigu tu šiandien išgėrei antibiotikų, po metų ar penkerių jie tau gali nebeveikti.
Vis dar girdžiu – „išgeriu keletą antibiotiko tablečių ir man viskas praeina“. Tos kelios tabletės – blogiausia, kas gali būti.
Vis dar girdžiu – „išgeriu keletą antibiotiko tablečių ir man viskas praeina“. Tos kelios tabletės – blogiausia, kas gali būti, o pasveikstama visai ne nuo jų. Paprasčiausiai gal ir nebuvo ligos arba buvo virusinė infekcija, kuri praeina savaime. O mes, šitaip savavališkai vartodami antibiotikus, didiname antibiotikams atsparių bakterijų plitimą aplinkoje.
Dar blogiau, kad žmonės važiuoja į turgų ir perka ten antibiotikus be recepto, be pasitarimo su gydytoju. Tai didžiulė problema. Prie skirtingų infekcijų mes skiriame skirtingus antibiotikus, o turguje žmonės perka nežinia ką.
Beje, norėčiau įspėti dar dėl vienos vaistų grupės. Vieną vaistą nuo alergijos, nežinau, iš kur jo gauna, nes jis receptinis, žmonės vartoja kaip migdantį vaistą. To daryti tikrai negalima. Nors jis iš tiesų turi migdantį poveikį, bet skirtas visai ne tam, o ilgainiui ir pats sukelia nemigą.
Dar viena problema, kad žmonės, įsigiję maisto papildų, nežino, kad jie gali sąveikauti su gydytojo paskirtais jų vartojamais vaistais. Šių vaistų poveikis gali išnykti arba, atvirkščiai, sustiprėti. Paprastai vaistai išrašomi pusei metų, o žmogus per tą laiką gali nuspręsti vartoti įvairius maisto papildus ir gali atsitikti įvairių nelaimių.
Pavyzdžiui, jonažolių preparatai arba arbatos turi labai didelį poveikį kepenų fermentams, kurie metabolizuoja vaistus ir ten gali atsirasti labai įvairių sąveikų. Taip pat tam tikrą poveikį gali turėti ir kiti žoliniai preparatai, todėl reikia juos vartoti labai atsargiai, geriausiai – pasitarus su gydytoju.
– Medikai kalba ir apie tokį reiškinį, kaip medikamentinis hepatitas. Kaip jis išsivysto?
– Kaip jau minėjau, labai pavojinga būklė, susijusi su kepenų pažeidimu, išsivysto, kai perdozuojama paracetamolio. Kai kuriems žmonėms medikamentinis hepatitas gali išsivystyti netgi labai greitai. Taip pat pavojų kepenims kelia įvairūs lieknėjimo papildai, ypač atvežti iš Kinijos, kuriuose yra įvairių žolelių.
Kartais gali įvykti labai reta nepageidaujama vaisto reakcija, kuri kyla net nuo vienos tabletės – žaibiškai išsivysto kepenų nepakankamumas. Ir mechanizmas, kaip tai įvyksta, yra nežinomas. Manoma, kad tai autoimuninė reakcija. Literatūroje aprašoma, kad tokias sunkias, bet retas, nepageidaujamas reakcijas gali sukelti amoksicilinas su klavulano rūgštimi – Lietuvoje plačiai paplitęs antibiotikas, visi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač ibuprofenas, ir pan. Iš anksto tokios reakcijos nuspėti neįmanoma. Pavyzdžiui, žmogus jau ne kartą tą vaistą vartojo, bet vieną dieną jis ima ir sukelia tokią reakciją.
Su vienais vaistas alkoholio sąveika mažesnė, su kitais – didesnė, bet iš tiesų su jokiais vaistais alkoholio vartoti negalima.
Taigi pirmu atveju mes žinome, kaip įvyksta kepenų pažeidimas, ir žinome, kaip nuo apsisaugoti (tiesiog reikia neperdozuoti vaisto). Antru atveju kepenų pažeidimas yra ūmus, neprognozuojamas ir mes nieko negalime padaryti. Kartais pažeidimas pasireiškia po kelių mėnesių. Tyrinėjant paciento istoriją, gali paaiškėti, kad jis prieš mėnesį vartojo tam tikrą vaistą. Tuomet tenka tikrinti mokslinėje literatūroje, ar buvo atvejų, kad po mėnesio nuo šio vaisto pasireikštų tokia uždelsta reakcija.
Kita vertus, noriu priminti, kad riebus maistas sukelia nealkoholinį kepenų suriebėjimą ir tai taip pat yra milžiniška problema. Išvengti jos labai paprasta – tiesiog vartoti mažiau riebalų. Taigi kartais žmonės bijo išgerti vaistų nuo skausmo, bet visiškai nesusimąsto, ką valgo.
– Dar viena šiuolaikiniam žmogui svarbi tema – vaistai ir alkoholis. Kuriais atvejais tai labai pavojingas derinys?
– Su vienais vaistas alkoholio sąveika mažesnė, su kitais – didesnė, bet iš tiesų su jokiais vaistais alkoholio vartoti negalima. Tai, aišku, problema žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis. Jie dažnai daro klaidą manydami, kad jeigu šiandien neišgėrė tabletės, drąsiai gali išgerti taurę kokio nors gėrimo.
Tačiau jie pamiršta, kad vaistas kraujo plazmoje išlieka tam tikrą laiko tarpą. Kai vaistai vartojami nuolat, jų koncentracija tampa pastovi. Toliau geriami vaistai tiesiog palaiko esamą lygį, kad jis nesumažėtų. Taigi net jeigu žmogus praleido dozę, vaisto sąveika su alkoholiu vis tiek gali būti.
O pavojingiausia alkoholio sąveika su centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais, kurie kartais skiriami ir kaip papildomi vaistai skausmui mažinti. Juos vartojant kartu su alkoholiu galima turėti labai sunkių nepageidaujamų reakcijų tiek kepenims, tiek centrinei nervų sistemai. O jei su alkoholiu vartojame Lietuvoje vis dar paplitusius benzodiazepinus (raminamieji vaistai), užmigus galima miegoti labai ilgai arba net visai neatsibusti.
Taip pat pavojingas alkoholis su antibiotikais ir paracetamoliu. Tačiau tikrai neįmanoma vaistų išdiferencijuoti, kad su šiais alkoholį galima vartoti, o su šiais – ne. Alkoholio nereikėtų vartoti su jokiais vaistais.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
