Vėžio diagnozė – netikėta
Su onkologine liga susidūrusiai šiaulietei Levitai Bielskienei sunkiausias laikotarpis jau praeityje – nuo to laiko, kai ji išgirdo vėžio diagnozę, praėjo beveik dveji metai.
„Mano ligos istorija prasidėjo 2019 m. vasarą – tuomet man buvo 34-eri, – pasakoja moteris. – Buvau neseniai susilaukusi antrojo vaiko. Sūneliui buvo 10 mėnesių, kai nutraukiau maitinimą krūtimi, o maždaug po savaitės užčiuopiau krūtyje nemažą guzelį. Nieko blogo neįtardama, pasirodžiau šeimos gydytojai. Ji nuramino, kad taip gali būti – gal koks pieno sąstovis. Rekomendavo pasirodyti ginekologui.
Tačiau širdis, matyt, jautė, kad ne ten turiu pasirodyti. Taip atsidūriau pas chirurgą Mindaugą Šatkauską. Jis paskyrė echoskopiją, tą pačią dieną padarė ir biopsiją, kraujo tyrimus, mamogramą. Viskas vyko žaibišku greičiu. Kai atėjo biopsijos atsakymas, išgirdau diagnozę – piktybinis krūties navikas.“
Tada prasidėjo gydymas – iš pradžių chemoterapija, po to operacija ir spindulinis gydymas. Šiai dienai gydymas yra baigtas, tačiau jai dar tenka vartoti hormoninius vaistus, moters būklė nuolat stebima. Kol kas lyg ir viskas gerai.
Tačiau L.Bielskienė neslepia – šokas išgirdus vėžio diagnozę buvo ir jai, ir jos šeimai, artimiesiems. Šokas, kad vėžys, šokas, kad tokiame amžiuje – net medikams buvo sunku tuo patikėti. Juo labiau, kad ir giminėje nėra buvę vėžio atvejų.
„Pradžioje buvo šokas, kilo daug klausimų – kodėl man, ką aš ne taip dariau? Bet supratau, kad turiu tai priimti kaip man siųstą išbandymą ir galvoti, jog turiu pasveikti, nes esu reikalinga savo vaikams – tuo metu sūnui buvo dar tik vieneri, dukrai – šešeri. Turėjau kabintis į gyvenimą ir gyventi toliau, – sako moteris. – Norėjau kuo greičiau pradėti gydymą, tad nelabai manęs gąsdino nei ta chemoterapija, nei operacija – kad tik greičiau viskas baigtųsi. Aišku, laikotarpis nebuvo lengvas, buvo ir sunkių dienų, tačiau viskas ištveriama.“
Šiaulietė pasakoja svarsčiusi galimybę vykti gydytis į Vilnių, tačiau susipažinusi su Šiaulių ligoninės gydytoju Aleksandru Petrausku tokios minties atsisakė, mat pamatė, kad pateko pas tikrai gerą specialistą, nuostabų gydytoją. Ir nė sekundės tokio sprendimo nepasigailėjo. Chemoterapijos metu jai teko sutikti moterų, kurios buvo pradėję gydytis Vilniuje, tačiau skundėsi, kad ten ilgai tekdavo prasėdėti laukimo salėje, kol sulaukdavo savo eilės chemoterapijai. Tad galiausiai jos apsisprendė grįžti gydytis į Šiaulius, nes gydymas iš esmės tas pats.
Tuo metu L.Bielskienei buvo paprasčiau gydytis Šiauliuose – nevargino tolimos kelionės, viskas šalia namų. Juo labiau, kad turėjo mažą vaikelį, kuriam net metukų nebuvo – reikėjo šeimos pagalbos tiek jį prižiūrėti, tiek ir jai pačiai. Tad daug padėjo mama, labai palaikė šeima, neleido užvaldyti blogoms mintims, neigiamoms emocijoms.
Dabar šiaulietė nuolatos tikrinasi sveikatą, išmoko mylėti, tausoti ir lepinti save, įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir tiesiog džiaugtis gyvenimu. Labiau pradėjo vertinti kiekvieną dieną, akimirkas, praleistas su šeima, labiau mylėti gyvenimą.
„Norėčiau paraginti moteris labiau rūpintis savimi, savo sveikata, įsiklausyti į savo organizmą, stebėti jį, pajusti kad ir menkiausius pokyčius. O svarbiausia – nedelsti ir nebijoti kreiptis į gydytojus“, – sako L.Bielskienė.
Kreipėsi laiku
L.Bielskienę gydęs Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos vadovo pareigas laikinai einantis onkologas chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas pastebi, kad moteris labai laiku kreipėsi į medikus ir agresyvus navikas dar nespėjo išplisti organizme. Tad gydant chemoterapija navikas visiškai susitraukė ir po operacijos bei spindulinės terapijos buvo pasiekti puikūs rezultatai. Dabar pacientė gauna tik hormoninį gydymą – galima sakyti, profilaktinį, kad būtų sumažinta recidyvo rizika. Iki šiol gydymas sėkmingas, metastazių nėra.
Anksčiau buvo nemažai atvejų, kai galėdavome pasakyti, kad chemoterapijos gali neprireikti. Dabar tokių atvejų pasigendame.
„Jei liga nemetastazavusi – nėra metastazių kauluose, kepenyse, plaučiuose – mes sakome, kad kreiptasi laiku, – sako onkologas. – Taip, tai nebuvo visiškai laiku „pagauta“ situacija, kai navikas dar visiškai mažas ir gydymui pakanka tik operacijos, tačiau sąlyginai laiku, nes dar mėnuo-du ir jau galėjo atsirasti metastazės, o tada taikytas gydymas galėjo jau tokio efekto neduoti.“
A.Petrausko teigimu, L.Bielskienės situacija – akivaizdus pavyzdys, kodėl svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus. Neatidėlioti vizito svarbu net ir esant dabartinei – karantininei – situacijai. Deja, kai kurie pacientai vengia lankytis gydymo įstaigose, bijodami užsikrėsti Covid-19. Onkologai prognozuoja, kad dėl to ateityje daugės užleistų vėžio atvejų. Tokia prielaida daroma remiantis labai sumažėjusiu pacientų, dalyvaujančių prevencinėse onkologinių ligų patikros programose, skaičiumi. Pavyzdžiui, 2020 m. krūties navikų programoje sudalyvavo 35,1 proc. mažiau moterų negu 2019 m.
„Anksčiau buvo nemažai atvejų, kai mes galėdavome žmogui pasakyti, kad chemoterapijos gali visiškai neprireikti, pakaks, pavyzdžiui, kolonoskopijos, kad galėtume nuimti polipą, arba, diagnozavus krūties naviką pradinėje stadijoje, pakaks tik operacijos. Dar 2019 m. tikrai buvo labai daug moterų, kalbant apie krūties vėžį, kai pakakdavo naviką pašalinti ir paskirti hormoninį gydymą – toks yra standartinis gydymas, kai naviko stadija labai maža. Dabar tokių atvejų pasigendame – dažniausiai navikai jau būna išplitę“, – konstatuoja gydytojas.
Kelia nerimą susiklosčiusi situacija
Pasak Šiaulių ligoninės Onkologijos laikinojo klinikos vadovo, patekti pas onkologus ligoninėje dabar nėra problemų, nors prieš du-tris metus onkologo konsultacijos tekdavo laukti kelias savaites, To priežastis – ligoninėje dirbo tik trys chemoterapeutai.
„Per pastaruosius pusantrų metų padvigubinome gydytojų kolektyvą, negana to, labai smarkiai atjaunėjome – į ligoninę atėjo dirbti naujų chemoterapeutų, radioterapeutų. Tad net per karantiną patekimas pas specialistus ir nebuvo sutrikęs, – sako A.Petrauskas. – Tiesa, pirmojo karantino metu, kol dar patys nelabai supratome, ar bus kažkokie labai stiprūs sugriežtinimai, kelioms savaitėms buvome sustabdę ilgalaikius stebėjimus, bet naujus pacientus priiminėjome.“
Prognozuodama, kad gali pagausėti pacientų, kuriuos siunčia chirurgai ar šeimos gydytojai, Šiaulių ligoninės Onkologijos klinika darbus susiplanavo taip, kad laiko priminiams pacientams būtų skiriama gana daug. Tad dabar patekti galima kartais net tą pačią dieną, ar net rinktis specialistą, kurio konsultacijos nori.
Kaip pastebi A.Petrauskas, deja, šeimos gydytojams, kurie prasidėjus karantinui persiorientavo į nuotolines konsultacijas, iki šiol sunkiai sekasi grįžti prie įprasto darbo. Kartu buvo sustabdytos profilaktinės patikros programos, ir net vasarą, kai galima buvo jas vėl vykdyti, Šiaulių ligoninės medikai nepastebėjo, kad būtų padaugėję mamogramoms ar prevencinėms kolonoskopijoms besiregistruojančių žmonių. Tad viena priežasčių, kodėl pažengusių vėžio atvejų daugėja – žmonės nedalyvavo profilaktinėse programose ir niekas naviko negalėjo aptikti laiku.
Gydymo įstaigose vengia lankytis ir patys žmonės, bijodami užsikrėsti Covid-19. Nors kai kalbama apie sveikatą, apie onkologinių susirgimų gydymo rezultatus, reikėtų gerai įvertinti, kur rizika didesnė – užsikrėsti koronavirusu ar leisti onkologinei ligai netrukdomai progresuoti.
„Pagal mūsų ilgalaikius stebėjimus, net žmonės su onkologine diagnoze – tie, kurie žino, kad serga vėžiu, kuriems reikia jau tikslingai lankytis pas specialistą, atlikti kontrolinius tyrimus – nukelia savo apsilankymus. Sako, situacija nusiramins, tada ateisiu. Į pirminės grandies gydytojus vengia kreiptis ir tie, kurie niekada dar neturėjo tos diagnozės. Visa tai – pandemijos pasekmė, – sako A.Petrauskas. – Situaciją galima pavadinti tiksinčia bomba. Bijau, kad mūsų laukia bėda – kai žmonės pagaliau ateis, gydysime ne pradines vėžio stadijas, kai gali net chemoterapinio gydymo neskirti, o jau reikės kovoti su išplitusia liga.“
Savo galimybėmis neabejoja
Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos vadovas A.Petrauskas džiaugiasi, kad pastaraisiais metais ligoninėje pavyko suburti jauną profesionalų kolektyvą – ligoninės administracija ėmėsi šį klausimą aktyviai spręsti ir išsprendė, pasiūliusi jauniems specialistams palankias darbo sąlygas.
Pastaruoju metu keičiasi ir pacientų požiūris į jaunus gydytojus. Šiuo metu jaunas gydytojo amžius yra labiau pliusas, nei minusas.
Dabar Šiaulių ligoninėje onkologiniai pacientai gali gauti visą tretinio lygio onkologinę pagalbą. „Gydymo prasme galime absoliučiai viską tą patį, ką gali medikai Vilniuje, Kaune ar net užsienyje, – sako gydytojas. – Vienintelis atvejis, kai pacientą tenka siųsti į universitetines ligonines Vilniuje arba Kaune – jeigu diagnozuojamas, pavyzdžiui, plaučių vėžys ir reikalinga operacija. Visais kitais atvejais onkologinius pacientus sėkmingai gydome čia“.
Jei žmogus, sužinojęs onkologinę diagnozę, veržiasi gydytis į universitetinę ligoninę arba nori pasikonsultuoti su universitetinės ligoninės specialistais ir sužinoti jų nuomonę, – jis turi tokią teisę, tad niekas neprieštarauja ir nepyksta. Anot A.Petrausko, juk visada atrodo, kad už tvoros žolė žalesnė, tad visada bus žmonių, kurie galvos, kad kažkur kitur medikai gali kažką geriau padaryti.
„Mes savo sprendimais pasitikime. Dažnai pasikonsultavęs ir išgirdęs identiškas gydymo rekomendacijas pacientas grįžta gydytis pas mus. Tad noriu patikinti, kad Šiaulių ligoninėje onkologiniams pacientams teikiama pagalba yra tokia pat kvalifikuota, kaip ir didžiosiose šalies ligoninėse“, – sako Onkologijos laikinasis klinikos vadovas.
Pradėjęs vadovauti Onkologijos klinikai, palaikomas ligoninės administracijos, gydytojas pasistengė perkelti į mažesnę – Šiaulių – ligoninę gerąją universitetinių ligoninių praktiką, ir tai pasiteisino.
Šiaulių ligoninės onkologai turi galimybę nuolat tobulintis, kelti kvalifikaciją. Tiesa, dėl pandemijos, kaip ir dauguma dalykų, kvalifikacijos kėlimas persikėlė į internetinę erdvę. Tačiau iki pandemijos jie nuolat važinėdavo į įvairias stažuotes, mokymus, konferencijas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tad žinių medikams tikrai netrūksta. Netrūksta ir patirties, nes Šiaulių ligoninėje vienam medikui tenkantis krūvis gal net šiek tiek didesnis nei universitetinėse ligoninėse.
Šiaulių ligoninės Onkologijos skyriuje yra 27 stacionaro lovos. Vidutinis lovų užimtumas – apie 70 proc.
Chemoterapija dažniausiai skiriama dienos stacionare – pacientui sulašinami vaistai ir jis tą pačią dieną išleidžiamas namo. Tokių procedūrų per dieną gali būti padaroma apie 60, tačiau vidutiniškai kasdien būna apie 40 chemoterapija gydomų pacientų.
Spindulinės terapijos bloke kiekvieną dieną gydoma apie 60 žmonių. Kadangi ligoninė turi du linijinius greitintuvus, per dieną galėtų spinduliuoti apie 100–120 žmonių.
