Šiai istorijai neliko abejingas ir draugystės virusu užsikrėtė Nacionalinis transplantacijos biuras. Jis prisijungė prie projekto ir padovanojo porai, kuri dalyvavo, bet nelaimėjo šiųmečiame projekte, kelionę į Portugaliją.
Stebuklą sukūrė medikai
Vida Nalivaikaitė-Svetlikauskienė 15min pasakojo, kad sprendimas atiduoti inkstą atėjo visiškai natūraliai: „18 metų mes esam kartu, mes – šeima, komanda ir iškylančias problemas sprendžiam kartu.
Kai po visų tyrimų Santaros klinikos patvirtino, kad transplantacija įmanoma, apėmė palengvėjimo jausmas: „Valio, mes turime šansą ir toliau gyventi visavertį gyvenimą.“ Man labai baisi buvo mintis, kad Dariui teks kęsti dializės procedūras, kad prastės jo sveikata, kad reikės laukti tinkamo išėjusio į amžinybę donoro. Laukti nežinia kiek laiko, ir išvis, ar sulaukti...“ Ji nesijaučia padariusi kažką stebuklinga, kaip pati sako, tik atidavė organą, o gyvenimo stebuklą sukūrė medikai.
„Visada sakysime nuoširdų „ačiū“ gydytojai Loretai Vareikienei, daktarui docentui Arūnui Želviui, gydytojui Česlovui Andreikai, profesoriui Mariui Miglinui, gydytojai Eglei Ašakienei ir visiems kitiems medikams“, – progos dar kartą padėkoti nepraleidžia moteris.
Prisišaukė į gyvenimą nuostabių dalykų
Kaip donorė, ji nesijaučia ko nors netekusi – sveikata, kaip ir buvo, taip ir tebėra puiki, o šalia – mylimas žmogus, su kuriuo kartu jiedu gali džiaugtis gyvenimu čia ir dabar ir kartu planuoti ateitį.
Apskritai po pasidalijimo organais, moters teigimu, jų gyvenime atsirado labai daug šviesių ir gražių dalykų: „Turime antrą šeimą – asociaciją „Gyvastis“, jie – didieji mūsų palaikytojai ir gerbėjai. Dalyvavome projekte „Draugystė veža“: naujos patirtys, nauji įspūdžiai ir krūva naujų draugų! Sakiau ir sakysiu, kad lenkiu galvą prieš Žydrės Gedrimaitės („Draugystė veža“ projekto sumanytojos ir kuratorės – 15min) idėjas, veiklą ir pastangas – ji stebuklus kuria ne tik negalią turintiems žmonėms“, – gerų žodžių nestokoja moteris. Apibendrindama ji drąsiai sako – dovanojo inkstą, o į gyvenimą mainais su kaupu atėjo daug nuostabių dalykų.
Moters įsitikinimu, kiekvienas mūsų turi teisę nuspręsti dovanoti kitiems galimybę gyventi, lygiai taip pat gali ir nesutikti atiduoti savo organų.
„Kad ir koks mažas šansas yra tapti organų donoru po mirties, visiems linkėčiau pasikalbėti apie tai su artimaisiais: apsaugokim brangius žmones nuo pareigos priimti tokius sprendimus už mus“, – ragina ji.
Inkstus pažeidė diabetas
Moters sutuoktinis Darius Svetlikauskas pasakoja, kad jo istorija prasidėjo, kai penkioliktais gyvenimo metais plaučių uždegimas komplikavosi į 1 tipo cukrinį diabetą. Nuo pat pradžių jis buvo labai sunkiai valdomas, ir, praėjus 13 metų, diabetas pažeidė inkstus.
„Deja, tai yra daugumos diabetikų realybė. Ilgą laiką bandėme pristabdyti inkstų veiklos blogėjimą ir ištisus 15 metų mums tai pavyko. Vis dėlto 2016 m. priėjau kritinę ribą – inkstai nebeatliko savo darbo ir reikėjo pakaitinės terapijos: dializės arba inksto transplantacijos“, – paaiškina jis.
Didesnės dovanos būti negali
Vyro sutuoktinė tuomet jau kuris laikas domėjosi gyvos donorystės galimybe. Ir vyras žinojo apie jos apsisprendimą, esant palankioms medicininėms aplinkybėms, dovanoti inkstą.
„Man neprireikė laukti mirusio donoro inksto ar prašyti žmonos dovanoti, tai buvo išskirtinai jos iniciatyva, noras padėti iš pačių geriausių paskatų. Manau, kad didesnės dovanos nei išgelbėta gyvybė ir sveikata būti negali. Bent jau neįsivaizduoju kitaip“, – sako Darius.
Gavęs antrą šansą gyventi žmogus visada bus dėkingas ir kasdien prisimins donorą net ir jo nepažinodamas. Šiandien ir kiekvieną dieną aš dėkoju savo žmonai Vidai, – gražių žodžių savo sutuoktinei negaili jis.
Donorystė jam, praėjusiam sunkų kelią, atrodo gyvybiškai reikalinga: tiek gyvo donoro, tiek ir žmonių apsisprendimas paaukoti organus po mirties dėl kitų gyvybės.
„Tai aukščiausia meilės artimam ir apskritai žmogui išraiška. Labai norėtųsi, kad žmonės suprastų donorystės svarbą; kad išeidami galim įprasminti savo gyvenimą duodami šansą džiaugtis gyvybės ir sveikatos dovana kitiems. Kad dovanoti organai gelbėja ne tik tuos, kuriems reikia, bet ir jų artimuosius: tėvus, vaikus, brolius, seseris, draugus ir t. t. Ratas labai didelis. Gavęs antrą šansą gyventi žmogus visada bus dėkingas ir kasdien prisimins donorą, net ir jo nepažinodamas. Šiandien ir kiekvieną dieną aš dėkoju savo žmonai Vidai“, – gražių žodžių savo sutuoktinei negaili jis.
Draugystės virusas užkrečia
Projekto „Draugystė veža“ sumanytoja ir kuratorė Žydrė Gedrimaitė prisipažįsta visą laiką tikėjusi, kad tas, kuris bent kaip nors prisiliečia prie tokių, iš vienos pusės ypatingų, iš kitos – labai kasdieniškų draugysčių, negali likti abejingas. Todėl, kai paaiškėjus šių metų laimėtojams ji sulaukė skambučio iš Nacionalinio transplantacijos biuro su klausimu, ar jie galėtų jungtis prie akcijos ir dovanoti kelionę Dariui ir Vidai, labai apsidžiaugė.
„Žinau, kad galima tiesiog nupirkti bilietus ir juos padovanoti, bet šiuo atveju esu visiškai tikra, kad taip pasireiškia draugystės viruso užkrato stiprumas ir esu labai laiminga, kad organizuojant akciją trečius metus įvyko tai, ko labai laukiau ir tikėjausi“, – euforijos neslepia moteris, įrodžiusi, kad draugystės virusas po Lietuvą keliauja labai plačiai. Ji džiaugiasi, kad nieko nereikėjo prašyti – pasak jos, žmonės tiesiog užsikrėtė draugyste.
„Tikiu, kad tai – pirmas, bet tikrai ne paskutinis kartas, ir tyliai galvoju, kad šių metų keliautojų sąrašas dar – ne galutinis“, – šypteli ji.
Antros Kalėdos
V.Nalivaikaitė-Svetlikauskienė 15min prisipažino, kad pasakyti, jog labai džiaugiasi tokia Nacionalinio transplantacijos biuro dovana, būtų iš tiesų per maža, tarsi nepasakyti nieko: „Tai kaip antros Kalėdos, tik dovana šimteriopai geresnė. Iš pradžių buvo šokas, paskui euforija ir dabar dar negalim nutrinti šypsenų nuo veidų. Mes labai svajojom, kad kelionė į „Euroviziją“ galėtų būti kaip tramplinas atgal į aktyvų gyvenimą, nes pastaruosius keletą metų jis buvo sulėtėjęs. Ir tai įvyko!“ Jos sutuoktinis D.Svetlikauskas taip pat prisipažįsta, kad nuo tokios transplantacijos biuro dovanos džiaugsmo bangos kaip užliejo, taip ir neatslūgsta.
Pasirinko kaip gyvos organų donorystės ambasadorius
Kaip teigia Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė, šių metų „Eurovizijos“ konkursas, vyksiantis Portugalijos sostinėje Lisabonoje, išskirtinis ir ypatingas visiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su organų donoryste ir transplantacijomis: žmonėms, laukiantiems donorinio organo, ir medikams bei kitiems šio itin atsakingo ir labai kilnaus proceso dalyviams.
„Pernykštį „Eurovizijos“ konkursą laimėjo portugalų atlikėjas Salvadoras Sobralis. Pernai dalyvaudamas konkurse jis dar sirgo itin sunkia širdies liga. Nepaisant sunkios ligos, šiam atlikėjui pavyko laimėti „Euroviziją“, pelnyti daugumos žiūrovų simpatijas ir balsus. O praėjusių metų gruodį sunkiai sirgusiam S.Sobraliui buvo atlikta širdies transplantacija. Sulaukęs donoro širdies, atlikėjas sveiksta ir jau planuoja naujus koncertinius pasirodymus“, – atkreipia dėmesį A.Būziuvienė.
LRT televizija šiemet jau trečius metus rengė socialinę akciją „Draugystė veža“. Jos tikslas – mažinti atskirtį tarp žmonių su negalia ir jos neturinčių.
„Tarp šiųmetinių šios akcijos „Draugystė veža“ dalyvių yra ir sutuoktiniai Vida ir Darius Svetlikauskai. Ši pora išskirtinė tuo, kad žmona Vida sunkiai sirgusiam savo vyrui Dariui dovanojo vieną savo inkstą. Taigi sveikas žmogus, dovanodamas savo inkstą, išgelbėjo sunkiai sergantį artimąjį. Tai – pats kilniausias meilės, atjautos, pasiaukojimo įrodymas. Tai – didžiausia dovana, kurią žmogus gali įteikti kitam žmogui – ir gyvas būdamas, kaip šiuo atveju, ir mirdamas – kai mirusiojo organai paaukojami kitų žmonių gyvybei gelbėti“, – įsitikinusi ji.
Pasak A.Būziuvienės, sutuoktiniai Vida ir Darius neabejotinai yra tikrieji gyvos organų donorystės ambasadoriai. „Todėl, kai Dariui ir Vidai nepavyko patekti tarp kelių porų laimingųjų, kurie šią gegužę bus siunčiami į Lisabonoje rengiamą „Eurovizijos“ konkursą, Nacionalinis transplantacijos biuras nutarė inicijuoti, kad šie du žmonės taip pat vyktų į Portugaliją ir taip paskleistų organų donorystės, ypač gyvosios, žinią“, – paaiškino Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė A.Būziuvienė.
Nacionalinio transplantacijos biuro kolektyvo nuomone, Darius ir Vida – gyvosios organų donorystės pavyzdžiai – turėtų vykti į šį „Eurovizijos“ konkursą, nes jis rengiamas žmogaus po širdies transplantacijos šalyje. Ir tai esą yra puiki galimybė visai Europai ir net visam pasauliui pasiųsti žinutę apie organų donorystę, jos reikšmę ir prasmę.
Geri darbai daromi tyliai
„Nacionalinio transplantacijos biuro kolektyvas visus darbus daro tyliai ir tai pirmas kartas, kai nusprendė tarpininkauti ir į konkursą išsiųsti su organų donoryste susijusius žmones. Tikimės, kad Vida ir Darius – gyvosios organų donorystės ambasadoriai – paskleis žinią ir paskatins visus aktyviai dalyvauti šiame procese“, – sako A.Būziuvienė.
Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių (ragenų) transplantacijos laukia 398 žmonės, iš jų – 16 vaikų. Inksto transplantacijos laukia 157 recipientai, kasos ir inksto komplekso transplantacijos – 8, širdies transplantacijos – 47, plaučių – 11, širdies ir plaučių komplekso transplantacijos – 4, kepenų – 69, ragenos – 102.
LRT pristatoma akcija „Draugystė veža“ – tai viešosios įstaigos „Baltijos ugdymo centras“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinė akcija. Vykstant projektui kas savaitę buvo pristatytos trys draugų poros, kurių vienas turi negalią. Už labiausiai patikusią draugystės istoriją žiūrovai galėjo balsuoti portale www.lrt.lt. Galiausiai išrinktos ir per „Eurovizijos“ finalą paskelbtos penkios laimingosios poros, kurios vyksta į Portugaliją.
