Taip pat persivalgymas išprovokuoja lėtinių ligų – refliukso (padidėjęs skrandžio rūgštingumas), gastrito (skrandžio uždegimas), cholecistito (tulžies pūslės uždegimas) – paūmėjimą. Netinkama mityba lemia vieną iš penkių pagrindinių mirčių pasaulyje.
Kartais užtenka priminimo apie pasikartojančias mitybos klaidas, kad vėl būtume motyvuoti mylėti save labiau ir bent retkarčiais panaudotume savo žinias praktiškai. Subalansuotos mitybos ekspertė Rita Šilenskienė, knygos „Pirmas šaukštas“ autorė, pranešime žiniasklaidai išskiria 13 dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurios skatina persivalgymą.
1. Emocinis valgymas
Prieš kiekvieną valgymą paklauskite savęs, kodėl valgote. Ar tikrai esate alkani? Liūdesys, stresas ir vienatvė – pagrindinės emocinio valgymo priežastys, kurios didina persivalgymo tikimybę. Valgymas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų, tačiau jis neturi tapti pagrindine valgymo priežastimi. Paįvairinkite savo kasdienybę pramogomis, stebinkite vieni kitus, darykite tai, ką mėgstate labiausiai.
2. Poilsio trūkumas
Miego ir poilsio trūkumas yra susijęs su hormonais, kurie reguliuoja norą valgyti, todėl gali paskatinti persivalgymą. Būdami pavargę galite jaustis alkanesni, nei esate iš tikrųjų.
3. Per mažai skysčių
Klaidinga manyti, kad jei organizmas neprašo, tai ir nereikia gerti. 1 kg kūno svorio per dieną rekomenduojama 30 ml vandens (vidutiniškai ~8 stiklinės). Žmogaus smegenys neatskiria alkio nuo troškulio, tad pirmiausia pajutę alkį išgerkite vandens, o paskui jau galvokite apie maistą. Gerkite šiltą vandenį, nes šalti gėrimai stabdo virškinimo procesus.
4. Pusryčiams – ne?
Nedarykite ilgesnių pertraukų tarp maitinimosi nei keturios valandos.
Amerikiečių dietologai stebėjo visus metus kelių šimtų žmonių mitybos režimą – tų, kurie išvis nevalgydavo pusryčių, organizmuose išsiskirdavo didesnis kiekis alkio hormonų, buvo polinkis persivalgyti ir tendencija tukti. O sočius pusryčius valgę tyrimo dalyviai per visą dieną rinkdavosi ne tokį kaloringą maistą ir gerokai mažiau valgydavo vėlai vakare.
5. Valgau, kai spėju
Nedarykite ilgesnių pertraukų tarp maitinimosi nei keturios valandos. Jeigu visą dieną dirbate be pietų pertraukos, natūralu, kad grįžę į namus valgote daug ir vėlai, taip apsunkindami savo virškinimo sistemą.
6. Perdirbtas maistas
Perdirbtų produktų sudėtyje esantys cheminiai priedai apgauna smegenis, taip skatindami nesuvaldomą norą valgyti daugiau. Ugdykite įprotį dažniau gaminti namuose, tuomet tiksliai žinosite, ką valgote.
7. Nemėgstu daržovių
Jei kiekvieno valgymo metu bent pusę lėkštės užims spalvingos daržovės, maistinės medžiagos ir skaidulos leis jaustis sotiems ilgesnį laiką, pagerės žarnyno veikla. Su žaliu maistu gaunami fermentai padeda virškinimui. Deja, daržovių bei vaisių maistinė vertė per pastaruosius 40 metų itin sumažėjo, todėl rekomenduojama jų valgyti daugiau ir kiek įmanoma dažniau rinktis užaugintas be cheminių trąšų.
8. Virškinimo fermentų stoka
Su amžiumi virškinimo fermentų aktyvumas mažėja, dėl to sutrinka virškinimas, blogėja maistinių medžiagų pasisavinimas, greičiau auga svoris. Verta mitybą papildyti augalinės kilmės 7 vertingais fermentais: amilazė, celiulazė, laktazė, proteazė, pektinazė, gliukoamilazė ir lipazė. Pagrindinė jų funkcija – padėti greičiau ir lengviau skaidyti skirtingas maisto medžiagas (riebalus, angliavandenius, baltymus, laktozę ir kt.). Padedant šiems fermentams organizmas taip pat geriau pasisavins maistines medžiagas.
9. Per didelė porcija
Jei negalite žiūrėti į pustuštę lėkštę, mažinkite jos dydį – maisto atrodys daugiau. Skaidykite maisto kiekį į kelias dalis. Rekomenduojama valgyti 5 kartus per dieną, panašiais laiko intervalais.
10. Greitas valgymas
Neskubėkite – maistas iš lėkštės niekur nepabėgs. Kramtykite ilgai, pasimėgaudami kiekvienu kąsniu. Sotumas ateina keliolika minučių po maisto suvartojimo, tad jei jaučiate, kad valgote tik dėl to, kad dar kažko yra lėkštėje, vadinasi, jau persivalgėte.
11. Maistas – antraeilis dalykas
Jei negalite žiūrėti į pustuštę lėkštę, mažinkite jos dydį – maisto atrodys daugiau.
Telefonai, televizija, kompiuteriai – visos šios priemonės, naudojamos bevalgant, nukreipia dėmesį nuo maisto. Jeigu nesidomėsite, ką valgote, lengvai pamiršite sustoti – suvalgysite daugiau. Domėkitės tuo, ką valgote – grožėkitės, užuoskite, mėgaukitės.
12. Saldumynams – taip?
Nesirinkite produktų, kurių sudėtyje yra hidrinto arba iš dalies hidrinto palmių aliejaus. Pirkite saldumynus, turinčius kuo mažiau cukraus ir maisto priedų. Visuomet skaitykite sudėtį: cukraus turi būti ne daugiau kaip 20 gr/100 gr produkto. Saldumynai gali būti ir sveiki, pasidomėkite naujais receptais, būkite kūrybiški. Naudokite viso grūdo miltus, įtraukite daugiau vaisių į gamybą. Lepinkite save desertais bent 2 val. po valgio.
13. Žinių trūkumas apie pagalbą virškinimui iš augalų
Virškinimo sistema yra neatsiejama nuo kepenų veiklos, tulžies pūslės, virškinamojo trakto, kasos veiklos. Kiekvienai šių sistemų gali padėti augalų kompleksai, kurių poveikis senai pripažintas ne tik liaudies, bet ir šiuolaikinėje medicinoje:
- Geltonųjų gencijonų sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina virškinamojo trakto veiklą ir aktyvuoja tam tikrus šios sistemos fermentus, taip pat skatina tulžies išskyrimą. Tikrasis margainis padeda palaikyti kepenų veiklą, saugo kepenų ląsteles ir aktyvina jų atsinaujinimą, todėl natūraliai pagerėja apsauginės ir organizmą detoksikuojančios kepenų funkcijos, aktyviau vyksta detoksikaciniai procesai organizme. Paprastoji kiaulpienė padeda palaikyti virškinamojo trakto veiklą, gerina virškinimą, skatina virškinimo liaukų sekreciją bei tulžies išsiskyrimą, palaiko natūralią medžiagų apykaitą.
- Juodasis eleuterokokas yra tonikas, padedantis palaikyti adaptogeninį aktyvumą.
Šių augalų ekstraktus rekomenduojama vartoti komplekse su augalinės kilmės fermentais, taip užtikrinant visapusišką pagalbą virškinimo sistemai.
Nebūtina keisti visų mitybos įpročių iš karto. Užtenka pradėti nuo vieno mažo žingsnelio. Nelaukite kito pirmadienio – pradėkite šiandien.
