Štai Šveicarijoje atliktų eksperimentų metu nustatyta, kad pelių kepenų dydis per dieną gali padidėti net daugiau nei 40 proc. Tiesa, toks pokytis būdingiausias esant vienai sąlygai – kai pelės organizmo paros ritmas yra „sujauktas“. Tyrimo rezultatai aprašyti žurnale „Cell“.
Ką turime omenyje? Kepenys žinduolių organizme atlieka daugybę svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, dalyvauja metabolizme, šalina toksinus. Tačiau kepenų aktyvumas labai priklauso nuo mitybos bei badavimo režimo ir nuo dienos bei nakties, arba vadinamojo cirkadinio, ritmo. Kad ir kiek žinduolių (taip pat ir mūsų) kūnai būtų evoliucionavę, kad ir kiek įvairių išorės veiksnių kėsintųsi į cirkadinį ritmą, kai kurios sistemos ir organai savo veiklą vis dar reguliuoja šiuo principu: veikla aktyvesnė ir pasiekia piką dieną, o naktį veikla nuslūgsta.
Tačiau mokslo atstovus domino ne tas „normalus“ ritmas, paklūstantis paros režimui, bet tai, kas būdinga šiuolaikiniam žmogui – būdravimas iki nakties ar paryčių prie televizoriaus, knygų skaitymas, nakties darbas ar vakarėliai, ankstus kėlimasis (arba priešingai, miegas iki popietės, bandant „atgauti“ neišmiegotas miego valandas per darbo savaitę) ir kiti gyvenimo ypatumai.
Taigi laboratoriniams gyvūnėliams cirkadinis paros ritmas taip pat buvo pakoreguotas. Mokslininkai šėrė ir stengėsi palaikyti pelių aktyvumą tamsiuoju paros metu, o dieną buvo palaikomas gyvūnų poilsis. Štai tuomet pastebėta, kad kepenys padidėjo daugiau nei 40 proc. Tam, kad kepenys prisitaikytų prie priešingo nei biologinis ritmo, jos gerokai pakeitė savo dydį. Šis neįprastas procesas dingo, iškraipytą paros režimą pakeitus normaliu. Tokių didelių kepenų masės pokyčių 24 val. laikotarpiu jau nebuvo pastebėta.
Nors tyrimas buvo atliktas su pelėmis, aiškią žinutę mokslo atstovai pasiuntė ir mums, žinduoliams žmonėms. Natūralu, kad per parą vyksta įvairūs organizmo pokyčiai. Tačiau kokie pokyčiai vyksta, jei tamsųjį paros metą leidžiame aktyviai?
