„Svarbiausia laiku – tik pajutus ūmų galvos svaigimą ar kartojantis priepuoliams – kreiptis į gydytoją, kad būtų galima išsiaiškinti ligos priežastį ir pradėti ligos gydymą. Didelės reikšmės gijimo procesui turi reabilitacija pratimais. Žmogaus organizmas, pasinaudodamas įvairiais kompensaciniais mechanizmais, gana gerai sugeba savarankiškai susidoroti su galvos svaigimu ir pusiausvyros sutrikimais bei grįžti į įprastinę būseną“, – sako J.Buinickaja.
Svaigimas liaujasi ir pakeitus galvos poziciją
Gydytojos teigimu, svaigimo diagnostika neretai laikoma sudėtinga dėl galimų priežasčių įvairovės. Dažniausios jų – periferinės ir centrinės kilmės priežastys. Esant periferiniam galvos svaigimui paprastai būdingas aplinkos sukimasis ratu, supimosi ar supimo, svyravimo pojūčiai.
Periferinės kilmės priežastims priskiriamas gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, Menjero liga, vestibulinis neuronitas ir kt. Šios ligos metu pacientas gali jausti ne tik apie 20 sekundžių trunkantį galvos svaigimą, bet ir daiktų judėjimo iliuziją ar net pykinimą, vėmimą, prakaitavimą. Svaigimą provokuoja galvos arba kūno padėties pokyčiai, tad minėti pojūčiai gali atsirasti vos pasukus galvą.
„Nors pirmą kartą su šios ligos simptomais susidūrę žmonės labai išsigąsta, tačiau jos gydymas nėra labai sudėtingas ir net nereikalauja medikamentų. Svaigimą išgydo nesudėtingi galvos poziciniai manevrai, pavyzdžiui, pratimas, kurio metu pacientui reikia atsigulti ant nugaros ir truputį atlošti bei pakreipti galvą į šoną. Kartais užtenka tik vienos procedūros ir galvos svaigimas liaujasi. Žinoma, tikslius pratimus ir išsamią informaciją, kaip juos atlikti, pacientui turi nurodyti gydytojas“, – pastebi J.Buinickaja.
Manjero ligos (ausies vandenės) metu galvos svaigimo priepuolius lydi ūžesys pažeistoje ausyje ir prikurtimas. Kartais pacientą taip pat kamuoja pykinimas, vėmimas, ausies užgulimas. Pastebima, kad sergant šia liga pasireiškia tolydžio blogėjanti klausa. Viena iš šios ligos profilaktinių priemonių yra mityba – druskos, alkoholio, kofieno ribojimas, užtektino kiekio skysčių vartojimas.
Vestibulinis neuronitas pasireiškia ūminiu užsitęsusiu (iki kelių parų) galvos svaigimu, lydimu ryškiomis autonominėmis reakcijomis: baimės jausmu, pykinimu, vėmimu, prakaitavimu.
Pasitelkia modernų tyrimą
Nustatyti periferinės kilmės galvos svaigimo priežastis padeda naudojamas pažangus videonistagmometrijos (VNG) tyrimas. Jo metu gulinčiam pacientui pakaitomis tai į vieną, tai į kitą ausį yra pučiamas šaltas ir šiltas oras bei vertinami nevalingi akių obuolių judesiai – siekiama išsiaiškinti, ar yra vienodas atsakas iš abiejų labirintų (labirintas – vidinės ausies struktūros dalis).
„VNG tyrimas yra greitas, patikimas, saugus, objektyvus ir padeda tiksliai nustatyti diagnozę. Jo metu įvertinama, ar paciento galvos svaigimo ir (ar) pusiausvyros sutrikimo priežastis yra vidinės ausies struktūros pažeidimas. Taip pat nustatoma, kurioje pusėje yra pažeidimas ir kuo tikslesnė sutrikimo priežastis“, – pasakoja otorinolaringologė.
Pasak J.Buinickajos, galvos svaigimą dažnai sukelia ir centrinės kilmės priežastys, pavyzdžiui, tokie neurologiniai susirgimai kaip vestibulinė migrena, išsėtinė sklerozė ir pan. Gydytojos teigimu, neurologines galvos svaigimo priežastis veiksmingai padeda identifikuoti tokie neurovizualiniai tyrimai kaip magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija.
Gali būti naudinga ir bedruskė dieta, nes druska provokuoja skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje, o tai sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia priepuolį.
Taip pat egzistuoja psichogeninis galvos svaigimas – subjektyvių simptomų kompleksas, kurį sudaro alpimo pojūtis, galvos svaigimas, nestabilumo jausmas, pusiausvyros sutrikimas, pasireiškiantis tam tikrose stereotipinės situacijose (einant tiltu, vairuojant automobilį). Kitos galvos svaigimo priežastys susijusios su, pavyzdžiui, kardiovaskulinėmis, endokrinologinėmis ligomis.
Pataria judėti ir vengti druskos
Su galvos svaigimu susiduriantiems ar jo išvengti norintiems asmenims otorinolaringologė pataria pirmiausia pasirūpinti gera bendrąja organizmo savijauta, daugiau judėti ir atlikti gydytojo rekomenduotus vestibulinius pratimus, kurie padeda normalizuoti pusiausvyrą. Taip pat gali būti naudinga ir bedruskė dieta, nes druska provokuoja skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje, o tai sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia priepuolį.
„Žinoma, sudėtingesniais atvejais, kai žmogus neišlaiko pusiausvyros, jis turėtų vaikščioti su vaikštyne arba lazdele. Taip pat yra atvejų, kad kai kuriems žmonėms pusiausvyra sutrinka tamsoje – tokiu atveju šviesos jungiklius būtina įrengti patogioje vietoje, kad naktį eidamas į tualetą ar virtuvę jis neužsigautų“, – pataria gydytoja.
Taip pat patariama stengtis lėtai keisti kūno poziciją iš gulimos padėties, kad neištiktų ortrostatinis svaigimas. Staigiai pakilus iš lovos sumažėja kraujo spaudimas ir tuomet gali pasireikšti trumpalaikis pritemimas akyse, galvos svaigimas ar net sąmonės praradimas. Tokiu atveju reikėtų prisėsti – kraujotaka netrukus atsistatys ir simptomai išnyks.
