VVKT per pastarąsias kelias savaites sulaukė nemažai žmonių skundų dėl aptikto tinklalapio, kuriame rašoma apie itin rimtą ligą – diabetą ir reklamuojamas vienas konkretus produktas – preparatas „DiaRemedium“.
Cituojamas neva autoritetingas asmuo, gydytojas Tomas Vaitkevičius, aprašoma produktą naudojusių žmonių patirtis ir įspūdžiai. Toks gydytojas bei jo atstovaujama gydymo įstaiga – Nacionalinis endokrininių tyrimų centras – neegzistuoja, visų pasisakiusių „pacientų“ veidai – sunkiai įžiūrimi.
Į VVKT žmonės taip pat kreipėsi ir dėl erekcijos bėdas neva stebuklingai išgydančio preparato „Man Pride“ bei „revoliucinės“ priemonės, galinčios pagerinti klausą – „Biostenix Sensi Oil New“. Nė vienas šių preparatų nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.
VVKT panašių skundų iš gyventojų yra gavusi ir anksčiau. Siekiant išvengti melagingos informacijos sklaidos, buvo kreiptasi ir į teisėsaugos institucijas.
Trumpa kelių patarimų atmintinė, kaip neapsigauti ir neįsigyti netikrų vaistų:
Ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą.
Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė“ nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.
Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje).
Piktybiškai sukurtos, paprastai net ne Lietuvoje registruotos, interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, cituojama neegzistuojančių gydytojų palanki nuomonė apie produktus. Įvedus jų pavardes į google paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama arba pakeičiamas egzistuojančio gydytojo, vardas, specialybė ir pan.
Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.
Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų.
Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Neverta rizikuoti savo sveikata. Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri patikrins, ar toks maisto papildas notifikuotas Lietuvoje.
