Į klausimą, kaip priklausyti šiems 5-iems procentams atsako tinklalapis www.goodhouse.ru.
Pateikiame 3 svarbias taisykles:
1 taisyklė: skaičiuoti visada, skaičiuoti visur
Visada, visada, visada stebėkite mitybą. Visada rašykite kalorijų ir maisto dienoraštį. Taip, pasibaigus dietai galima leisti sau šiek tiek daugiau, tačiau bendras dienos kalorijų kiekis turi išlikti stabilus.
Vidutiniškai jis neturi viršyti 1500 kcal, jeigu jūs nesportuojate, 1800 – jeigu karts nuo karto užsiimate tokiu aktyvumu kaip joga, 2000 – jeigu lankote jėgos treniruotes tris kartus per savaitę.
Ir dar įvertinkite vieną svarbų momentą: skaičiuojamos per parą suvartotos kalorijos. Ne per savaitę ar mėnesį, o per 24 valandų laiko tarpą. Jeigu šiandien suvalgėte torto gabaliuką, jo kalorijų skaičių atimkite iš šios dienos, neplanuokite jo „atidirbti“ poryt treniruoklių salėje. Ir iš kitos pusės – jeigu šiandien nesuvartojote dienos kalorijų normos, tai nereiškia, kad rytoj turite papildomas 300 kalorijų ir galite suvalgyti vakarienei makaronų su grietinėlės padažu.
Svarbu suprasti, kad jūs niekada negalėsite valgyti visko iš eilės ir nemąstyti apie pasekmes. Vieną kartą pradėjus eiti kovos su svoriu keliu, reikia iš jo neišsukti.
Kita dažna svorio grįžimo priežastis – prarandama pernelyg daug svorio. Dietologai sutaria, kad sveikas organizmas pats žino, kiek jis turi sverti, kokį kiekį riebalų atsargų turėti ir kokiu greičiu paleisti medžiagų apykaitą.
Jeigu vaikystėje jūsų virškinimas buvo geras, nesirgote hormoninės kilmės ligomis, tuomet atsiminkite, kaip jūs atrodėte 17–20 metų. Tai ir yra ta norma, kurios sieks jūsų organizmas.
2 taisyklė: nesiekti neįmanomo
Jeigu būdama 17–20 metų buvote putlutė – kova su papildomais kilogramais gali tapti viso gyvenimo kova, o jeigu lieknutė – viską numesti bus lengviau. Bet kokiu atveju, jūsų organizmas pasirinko sau etalonu tą kūną, kurį turėjote pasibaigus lytiniam brendimui. Jeigu jums didžiulėmis pastangomis pavyko numesti svorį dar kokiais 20 kilogramų žemiau tos normos, kūnas visomis jėgomis sieks susigrąžinti prarastus kilogramus.
Paskaičiuokite savo KMI (svoris kg padalintas iš ūgio pakelto kvadratu) ir pažiūrėkite, kiek kilogramų jums reikia prarasti, kad patektumėte į intervalą tarp 20–24.
Trečia priežastis, kodėl nuolat sugrįžta numestas svoris, yra psichologinė. Maistu mes neretai kompensuojame stresą, apdovanojame save už pasiekimus arba baudžiame. Jeigu įpratote „užvalgyti“ problemas arba ypatingais atvejais lepinti save skanumynais – esate rizikos grupėje, nes būtent „emociniai valgytojai“ dažniau nei kiti susigrąžina prarastą svorį. Dėl to, kad maistas jiems yra vienintelis turimas ir prieinamas skatinimo būdas.
3 taisyklė: išmokite džiaugtis ne maistu
Neplanuotai išsiruoškite į kiną, nusipirkite naują lūpdažį, surenkite pasivaikščiojimą gražiomis vietomis ar mažą kelionę – tačiau iš savęs apdovanojimų sąrašo išbraukite „ką nors skanaus“. Ir atvirkščiai: neatimkite iš savęs deserto, jeigu blogai pasirodėte konferencijoje arba susipykote su drauge. Maistas yra tik maistas, tai ne motyvacija, ne apdovanojimas ir ne bausmė.
Galiausiai, svarbiausias dalykas. Vienintelis būdas nestorėti – eikvoti daugiau kalorijų nei suvartojate. Visiškai nesvarbu, kokiais būdais išlaikysite šį deficitą: sumažinę kalorijų gavimą ar padidinę fizinį krūvį. Tačiau tai iš tiesų vienintelis pasaulyje garantiją turintis būdas išlaikyti numestą svorį. Dar kartą: eikvokite daugiau nei suvartojate. Štai ir visa paslaptis.
