Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, liepos 1-ąją sostinės gatvėmis riedėjo šimtai Lietuvos, Danijos ir Ukrainos vėliavų spalvomis pasipuošusių dviratininkų – tokia sveikatingumo akcija Danijos Karalystės Lietuvoje ambasada paminėjo tądien Kopenhagoje prasidėjusias jau 109-ąsias „Tour de France“ lenktynes.
„Norėjome parodyti, kad minti dviratį gali kiekvienas – jaunas, senas, sveikas ar net turintis ligų bagažą. Šis sportas yra puikus įrankis kovoti su nutukimu, galinčiu išprovokuoti ar tiesiogiai lemiančiu daugelį ligų, tarp jų ir diabetą. Be to, Vilnius tikrai tampa vis draugiškesniu miestu dviratininkams, tad šiandien automobilį iškeitę į dviratį jūs ne tik fiziškai ir emociškai investuosite į save, tačiau ir kovosite su vienu didžiausių šio laikmečio iššūkių – klimato kaita“, – kalbėjo renginio organizatorius Danijos ambasadorius Lietuvoje Hansas Braskas.
Renginio ašimi tapo drauge su visais mynusio L.Evanso pasakojimas apie jį staiga užklupusią ligą ir galimybę nenutraukti sporto – dviračių lenktynių. L.Evansas važinėti dviračiu pradėjo būdamas ketverių, o sulaukęs 13 metų jis jau rimtai treniravosi ir lenktyniavo. Aktyvios keturių asmenų šeimos narys Evansas vaikystėje taip pat užsiėmė įvairiomis sporto šakomis, įskaitant regbį, futbolą, baidarių sportą, tenisą, kriketą ir plaukimą.
Diagnozė suteikė naujų jėgų
16-metis Evansas pradėjo blogai jaustis dėl skrandžio spazmų, dehidratacijos, nuovargio ir padažnėjusio šlapinimosi – visų klasikinių diabeto simptomų.
„Mane kankino pragariškas troškulys ir nekalbu apie tokį, kai valandą važinėji dviračiu saulėtame Vilniuje – per dieną išgerdavau 4, 5 ar net 6 litrus vandens. Taip pat jutau nežmonišką nuovargį. Užmigdavau paskaitose, važiuodamas autobusu. Nukrito ir svoris. Atrodytų, turėjau džiaugtis, tačiau taip nusilpau, kad pralaimėjau man svarbias dviračių varžybas“, – kalbėjo vaikinas.
Po šio įvykio apsilankius pas šeimos gydytoją ir atlikus šlapimo tyrimą, Evansas vakare sulaukė skambučio – jam buvo liepta nedelsiant vykti į ligoninę. Po išsamesnių tyrimų Evansui diagnozuotas 1 tipo diabetas.
„Kas manęs laukia? Ar galėsiu toliau profesionaliai važinėti dviračiu? Apie šią ligą žinojau tik tiek, kad ja sirgo neseniai pasimirusi mano močiutė – kaip suprantate, mažai paguodos“, – su šypsena šiandien prisimena dviratininkas.
Dar ligoninės lovoje ieškodamas informacijos apie ligą jaunuolis perskaitė apie „Team Novo Nordisk“ – pasaulinę dviratininkų, triatlonininkų ir bėgikų, sergančių diabetu, sporto komandą, sėkmingai besivaržančią su visiškai sveikais sportininkais. Evansas akimirksniu suprato, kad jo svajonės važinėti dviračiu gali dar nesibaigti. Iš pradžių jis prisijungė prie talentų ID stovyklos, kitąmet tai padarė vėl ir visus sužavėjo savo atkaklumu ir talentu – 2020 m. Evansas pakviestas į tų metų komandą.
„Gal keistai nuskambės, bet diabetas man daug davė – tą drąsą, norą judėti pirmyn, įrodyti sau ir kitiems, ką sugebu gyvendamas su šia diagnoze“, – kalbėjo vaikinas.
Nutukimas – daugiau nei svarstyklių skaičiai
Po pranešimo norintieji galėjo sužinoti savo kūno masės indeksą, jį komentavo Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Būtent tokiu įrankiu yra diagnozuojamas nutukimas, kuris tiesiogiai sukelia tiek diabetą, tiek kitas gyvybei pavojingas ligas. Kaip pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas, pacientai pas jį dažniausiai ateina ne dėl nutukimo, o dėl jo sukeltų komplikacijų – cukrinio diabeto, sąnarių patologijos, širdies ir kraujagyslių ligų. Jo teigimu, tai, kad pacientai pirmiausia atvyktų spręsti nutukimo problemos, o ne padarinių – labiau išimtis, nei taisyklė.
„Viena to priežasčių – daugelis tikrai dar nesuvokia, kad nutukimas yra sveikatos problema, liga, o ne estetinis dalykas. Taip pat visuomenėje stinga susirūpinimo, susiejimo su kitomis pavojingomis būklėmis, kurios išsivysto dėl nutukimo. Nutukimas – tai daug daugiau nei svarstyklių skaičiai“, – pabrėžė doc. G.Urbonas.
Jo teigimu, derėtų vengti sąvokos „sveikas nutukimas“ – antsvoris sukelia daug problemų, apie kurias pacientai nesusimąsto, tad būtina imtis priemonių svoriui koreguoti, normalizuoti. Nutukimas diagnozuojamas skaičiuojant kūno masės indeksą – jei KMI aukštesnis nei 30, pokyčiai būtini.
„Iki šiol mūsų priemonės gydyti nutukimą buvo labai ribotos. Pagrindinė pagalba – mitybos ir fizinio aktyvumo korekcija, kurios esminė ašis – motyvacija. Jei pacientas nėra nusiteikęs keistis, jis neįdės visų pastangų ir rezultato vienam gydytojui, be paciento darbo, pasiekti nepavyks. Visgi dabar labai džiaugiamės, kad yra pasirodžiusi nauja vaistų klasė, skirta medikamentiškai gydyti nutukimą. Planuojama, kad juos skirti pacientams galėsime jau greitai “, – sakė gydytojas.
Pašnekovo teigimu, kūno masės perteklius neatsiranda „iš oro“ – įprastai svorio didėjimas dėl padidėjusio apetito trunka ilgus metus, o per didelių porcijų įprotį pakeisti tikrai nėra lengva. Todėl visuomenėje, pasak G.Urbono, dar stinga empatijos ir suvokimo.
„Todėl tuos, kurių KMI didesnis nei 25 – labai kviečiu aptarti svorio korekcijos klausimą su savo šeimos gydytoju. Mes, gydytojai, norime spręsti ne tik nutukimo pasekmes, tačiau įveikti ligų priežastį. Tą, kaip minėjau, galime pasiekti dietos, fizinio aktyvumo pokyčiais, yra chirurginės galimybės, o greitai galėsime pasiūlyti ir medikamentinę pagalbą. Tereikia žengti pirmą žingsnį – ateiti“, – akcentavo LSMU Šeimos medicinos klinikos docentas.
Miestai – vieta suvaldyti nutukimą ir klimato kaitą
Šiuo metu 764 milijonai žmonių visame pasaulyje gyvena su nutukimu. Prognozuojama, kad jau 2030 m. šis skaičius pasieks 1 mlrd. Prie minėto renginio prisidėjusios kompanijos „Novo Nordisk Pharma“ Lietuvoje vadovo Marijaus Valatkos teigimu, miestai yra ta vieta, kur kartu galime suvaldyti klimato kaitą ir nutukimą.
„Mokslo ir medicinos ekspertai jau pripažino nutukimą kaip rimtą lėtinę ligą. Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti netikėta, kitiems, ypač tiems, kurie serga šia liga, tai yra didelis palengvėjimas. Tačiau kodėl nutukimas yra liga, o ne tik valios trūkumas ar gyvenimo būdo klausimas? Dalis atsakymo slypi tame, kad nutukimas yra daugiau, nei matome.
To priežastys yra įvairios – nuo genetinio polinkio, socioekonominės aplinkos iki neuro procesų smegenyse – todėl šią ligą nėra lengva gydyti. Geros naujienos yra tai, kad nutukimas yra valdoma liga, o su juo gyvenantys žmonės jau turi galimybių pasinaudoti naujais gydymo būdais, siekiant geresnės sveikatos. Svarbu didinti ligos žinomumą, paneigti mitus, mažinti ligos stigmatizavimą bei diskriminaciją“, – pabrėžė pašnekovas.