Gydymo įstaigoje atlikus tyrimus, buvo nustatyti virusinei infekcijai būdingi požymiai ir COVID-19 infekcija. „Iš pradžių gydžiausi namuose, tačiau po dviejų dienų atsirado kosulys, prastėjo deguonies įsotinimas kraujyje, – prisimena Dalia. – Pakartotinai atvykus į ligoninę, gydytojai nustatė COVID-19 ligos sukeltą plaučių uždegimą. Taip pat dėl progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo man reikėjo stacionarinio gydymo.“
Moteris parą laiko praleido Kauno klinikų COVID-19 Antrajame skyriuje, tačiau nuolat prastėjant sveikatos būklei, nuspręsta ją perkelti į Intensyviosios terapijos kliniką.
„Pacientei COVID-19 liga komplikavosi ir sukėlė abipusį plaučių uždegimą, sparčiai progresavo kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, – apie pacientės būklę kalba ją gydęs Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojas anesteziologas-reanimatologas prof. Vidas Pilvinis. – Kauno klinikose jai taip pat atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, po kurios nustatyta dar viena klastingos ligos komplikacija – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas – hemoraginis insultas.“
Prof. V.Pilvinio teigimu, pacientei taikytas patvirtintas sunkios COVID-19 ligos formos gydymas: deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija, priešvirusinis gydymas, leidžiama imuninė persirgusių COVID-19 liga pacientų plazma, antibiotikai.
Reanimacijoje Dalia praleido beveik mėnesį, o dirbtinė plaučių ventiliacija jai taikyta net dvi savaites. Jos būklė gerėjo, tačiau liga paliko savo pėdsakus ir beveik visiškai atėmė iš pacientės savarankiškumą.
Reanimacijoje Dalia praleido beveik mėnesį, o dirbtinė plaučių ventiliacija jai taikyta net dvi savaites.
„Pagerėjus kvėpavimo funkcijai, buvau perkelta tolesniam gydymui į Kauno klinikų Pulmonologijos kliniką, o po kelių dienų – į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę, – atvirauja moteris. – Tuo metu negalėjau patikėti, kad nuo ligos pradžios praėjo mėnuo ir kad dėl jos sukeltų komplikacijų nevaldau dešinės kūno pusės.“
Pasak Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo prof. Raimondo Kubiliaus, kasdieninėje veikloje pacientei reikėjo pagalbos. „Moteris pati negalėjo atsisėsti lovoje, jai reikėjo didelių pastangų, kad galėtų savarankiškai pavalgyti.“
Dėl prarasto savarankiškumo, nusilpusių rankų ir kojų raumenų jėgos, sutrikusios pusiausvyros ir silpnumo, ligoninėje Daliai taikyta kompleksinė reabilitacijos programa.
„Reabilitacijos komandos specialistų tikslas buvo sugrąžinti pacientei bent dalinį savarankiškumą, kad ji galėtų atsisėsti, bent kelias minutes sugebėtų pastovėti. Ilgainiui intensyvus gydymas pradėjo duoti rezultatus – moteris ne tik galėjo atsistoti arba atsisėsti, bet ir pradėjo vaikščioti su vaikštyne, o vėliau ir be jos“, – teigia profesorius.
Moteris pati negalėjo atsisėsti lovoje, jai reikėjo didelių pastangų, kad galėtų savarankiškai pavalgyti.
Prof. R.Kubilius priduria, kad sveikti pacientei padėjo ne tik profesionali medikų pagalba, bet ir didelė Dalios motyvacija. „Vos tik atvykusi į ligoninę, ji išsikėlė sau tikslą, kad galės vaikščioti, rašyti, vairuoti automobilį ir sugrįžti į darbą. Visa reabilitacijos komanda džiaugiasi, kad per intensyvų ir tris mėnesius trukusį reabilitacijos laikotarpį pavyko šiuos lūkesčius išpildyti, – sako Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas. – Pacientės Dalios istorija dar kartą parodo, koks klastingas yra šis virusas, tačiau profesionalus gydytojų darbas, individualizuotų reabilitacijos priemonių kompleksiškumas ir pacientų motyvacija gali padėti grįžti į visavertį gyvenimą.“
„Jaučiuosi dėkinga visam Kauno klinikų gydytojų ir slaugytojų personalui, padėjusiam man pasveikti, – teigia Dalia. – Norisi paraginti žmones įsiklausyti į medikų bei specialistų rekomendacijas ir pasiskiepyti COVID-19 vakcina. Tikiu, kad ji gali padėti išvengti sunkių šios ligos komplikacijų.“
Profesorius primena, jog persirgę COVID-19 liga ir pajutę liekamuosius šios ligos reiškinius, turėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į reabilitacijos specialistus.
Net ir tuos pacientus, kurie persirgo lengva COVID-19 ligos forma, vargina liekamieji COVID-19 ligos reiškiniai.
„Net ir tuos pacientus, kurie persirgo lengva COVID-19 ligos forma, vargina liekamieji COVID-19 ligos reiškiniai, – tikina jis. – Ši liga yra susijusi su organizmo nusilpimu, ilgai išliekančiu nerimu, depresija ir ilgai varginančiu kai kurių organizmo funkcijų neatsistatymu. Pacientams, persirgusiems šia liga, galima padėti grįžti į įprastą gyvenimą. Siekiant sugrąžinti susilpnėjusias biosocialines funkcijas, jiems būtina taikyti intensyvią individualizuotą reabilitacijos programą.“
