Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų reanimacijoje užgesusio žmogaus gyvybė jo artimųjų kilnaus ir supratingo sprendimo dėka dovanos viltį toliau kurti gyvenimą mažiausiai keturiems žmonėms.
Vienas iš jų – vos sausio 13-ąją į kepenų laukiančiųjų recipientų sąrašus įtrauktas ligonis, taigi donoro sulaukęs jau kitą dieną. Sunkia kepenų cirozės forma sirgęs žmogus, kuriam nebebuvo kito gydymo kaip tik transplantacija, turbūt nė tikėtis negalėjo, kad jo ligos pažeistas kepenis taip greitai pakeis sveikas kito žmogaus organas. Transplantacijos istorijoje tokių greitų donoro atsiradimų atvejų pasitaiko išties retai. Dažniausiai pacientai donoro laukia metus ir ilgiau.
Donoro kepenys penktadienį pervežtos į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kur vakare ir buvo transplantuotos. Taip pat čia bus atliktos ir donoro ragenų bei kraujagyslinio audinio persodinimo operacijos.
Transplantacijai taip pat tiko donoro inkstai, kurie dviem žmonėms transplantuoti VUL Santaros klinikose.
Nepriklausomai nuo to, kiek teko laukti tinkamo donoro, sulaukus žinios apie jį, recipientus dažnai apima ne tik džiugūs, bet ir prieštaringi jausmai, baimė, nežinomybė, kartais – net abejonės, ar nereikėtų sudėtingos operacijos atsisakyti. Kita dalis recipientų stengiasi emocijų išvengti ir reaguoti ramiai.
Lygiai prieš metus, vos po Naujųjų, savojo kepenų donoro sulaukęs vilnietis prisipažįsta tuo metu Kalėdoms teturėjęs vieną norą – galimybės sulaukti operacijos. Jis, netikėtai ir staiga suprastėjus sveikatos būklei, transplantacijos laukė jau ligoninėje kaip itin skubus recipientas. Kaip jis sako, „dabar, praėjus metams laiko po operacijos, atrodo, kad viskas buvo gerai, tačiau iš tiesų išgyvenau ir kelias operacijas, ir vėl iš naujo turėjau mokytis vaikščioti. Pats savimi vėl pasirūpinti galėjau po mėnesio laiko“.
Jau nuo pavasario į įprastą darbą sugrįžęs vyras akcentuoja, kad yra be galo dėkingas donoro artimiesiems, jog jie sugebėjo priimti tokį sprendimą, ir prisipažįsta, kad kurį laiką graužė save dėl kitos šeimos netekties: „Vėliau mane nuramino seselė, ir aš ėmiau vertinti šią dovaną. Šiandien manau, kad turiu gyventi ir dar daug nuveikti gyvenime, kasdien pajudėti į priekį.“
Didelį dėkingumą jis jaučia ir medikams, visam personalui, kuriam negailėjo pagyrų. O kepenų transplantaciją dabar išgyvenantį pacientą skuba nuraminti:
„Specialistai, kurie atlieka transplantacijas, yra tikri profesionalai, komanda, kuri prižiūri po operacijos, prižiūri ištisą parą, visą laiką visus rodiklius seka puiki aparatūra, todėl visiškai nėra ko baimintis. Aš neturėjau kitos minties, kaip tik tokią, kad operacija bus gera ir aš atsikelsiu po jos vėl gyventi.“
Aš pats nepergyvenau nė kiek. Gydytojai yra labai geri, o medicina labai pažengusi.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir kaunietis, kuris kepenų transplantaciją išgyveno praėjusių metų vasarį. Vyras transplantacijos laukė ilgiau kaip dvejus metus ir sako, kad nė nesitikėjo, jog būtent tas donoras tiks jam. Jis šiuo metu operaciją išgyvenantį recipientą ragina viską priimti taip, kaip yra, nebijoti, ir pabrėžia, kad jeigu galvosi, kad bus blogai, blogai ir bus: „Aš pats nepergyvenau nė kiek. Gydytojai yra labai geri, o medicina labai pažengusi.“
Šio vyro operacija išties sėkminga – praėjus vos dviem dienoms po operacijos jis jau galėjo atsistoti, o per visus praėjusius metus ligoninėje lankėsi tik atlikti profilaktinius kraujo tyrimus. Apskritai greitai po transplantacijos atsigavęs kaunietis patikina, kad šiandien jo gyvenimas vėl panašus į tą, kuris buvo prieš susergant. Tačiau juokiasi: „Užtat mąstymas jau kitas.“
Inkstų, kepenų bei ragenų transplantacijos yra pačios laukiamiausios. Jų ir yra atliekama daugiausia. 2020 metais inkstai transplantuoti 82-iems, kepenys – 14-kai, ragenos – 45-iems žmonėms. Iš viso praėjusiais metais atliktos 152 organų ir audinių transplantacijos.
