„Pakankamai anksti pradėjau jausti širdį, ji vis apie save man primindavo. Tačiau aš niekada to nesureikšmindavau. Ai, stresas, pavargau, nepamiegojau, pailsėsiu ir praeis – tikindavau save. Vis nerasdavau sau laiko.
O reikėjo rasti... Galiausiai atsidūriau situacijoje, kai nebepajėgdavau užlipti net į antrą aukštą neuždusęs – pritrūkdavo oro, o prieš 5 metus širdis sutriko taip, kad gydytojai man jau nebegalėjo jos atstatyti be chirurginio įsikišimo. Dabar gyvenu su angelu sargu – širdies stimuliatoriumi“, – atviravo V.Garastas.
Pacientas pats turi būti labai išprusęs
Kaip teigia VU Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė prof. Jelena Čelutkienė, kalbant apie sergančiųjų širdies nepakankamumu gydymo pokyčius, būtina paminėti, kad po truputį plečiasi širdies nepakankamumo paslaugų tinklas – daugėja specializuotų kabinetų, kuriuose dirba kardiologas ir slaugytojas:
„Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių arčiau savo namų gali gauti visą reikalingą pagalbą. Tai nepaprastai svarbu, mat sergant širdies nepakankamumu, pacientams reikia išmokti gyventi su šia liga, suprasti, kaip ją valdyti.
Reikalingas didelis paties paciento įdirbis, tad būtina sergančiuosius šviesti, mokyti. Pagal planą tokių kabinetų šalyje turėtų būti 29, tiek dar tikrai neturime, tačiau jų po truputį daugėja. Džiugu, kad gydymo įstaigos pradeda suvokti tokios pagalbos sergantiesiems reikšmę ir būtinybę, juolab kad pacientų su minėta diagnoze atvyksta į ligoninę dėl ligos paūmėjimo – maždaug 16–17 tūkstančių per metus.“
Lietuvoje neprieinami šiuolaikiški vaistai
Kitas labai svarbus dalykas, pasak profesorės, tas, kad Lietuvos kardiologai jau turi pirminės patirties, kaip pacientus veikia naujos kartos vaistai.
„Pradinė grupė žmonių, sergančių širdies nepakankamumu, dalyvauja pacientų palaikymo programoje ir yra gydomi naujuoju preparatu. Mums, gydytojams, nekyla jokių abejonių, kad šis inovatyvus vaistas Lietuvos pacientams reikalingas, mat jis, palyginti su senaisiais vaistais, sergančiųjų gyvenimo trukmę prailgina dvigubai, be to, iš esmės pagerina žmonių savijautą, apsaugo nuo ligos paūmėjimų, – tvirtina J. Čelutkienė. – Be galo liūdna, kad kol kas jis nėra kompensuojamas.“
Profesorė priduria, kad kalbant apie medikamentinį širdies nepakankamumo gydymą, Lietuva yra bene paskutinėje vietoje tarp Europos šalių. Daugelyje šalių sergantiesiems širdies nepakankamumu gydytojai gali plačiai taikyti po daugelio metų tylos atsiradusias naujoves. Tarp šių šalių yra ir mūsų artimiausi kaimynai: Latvija ir Estija.
„Vertinant kitus gydymo rodiklius: medikų kvalifikaciją, diagnostikos ir chirurgines galimybes, specializuotas paslaugas, esame labai pažangūs ir daug pasiekę, tarp Baltijos šalių netgi pirmaujame, tuo tarpu savo pacientams negalime pasiūlyti pačios reikalingiausios gydymo dalies – būtinų vaistų“, – pastebi Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė.
Trenerį glumina susidariusi situacija
V.Garastas neslepia, kad jį glumina situacija, kai reikalingi vaistai yra taip sunkiai prieinami. „Pacientas privalo juos gauti. Ir ne kažkada ateityje, o dabar, kada jam labiausiai jų reikia. Tai labai svarbu. Juk tik nuo efektyvaus, tiksliai atitaikyto gydymo priklauso žmogaus savijauta, tolimesnė ligos eiga.
Sunku net įsivaizduoti, kaip turi jaustis gydytojas, kuris žinodamas, kad yra inovatyvių vaistų, negali savo pacientui jų skirti, mat žmogus pats neišgalės šių įsigyti. Lygiai taip pat sunku suvokti, ką išgyvena ir sergantysis, negalėdamas efektyviai gydytis. Pacientas negali laukti. Jis privalo gyventi normalų gyvenimą. Ir šioje vietoje jam privalo padėti valstybė“, – įsitikinęs garsusis treneris.
Svarbus – visuomenės švietimas
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidento prof. Raimondo Kubiliaus, labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog širdies nepakankamumas yra grėsminga būklė ir sugebėtų atpažinti šios ligos pirmuosius simptomus, tokius kaip dusulys ar oro trūkumas mažiausio fizinio krūvio metu, abipusis kojų tinimas, nuolatinis nuovargis, kai dėl jėgų trūkumo tampa sudėtinga atlikti įprastus kasdienius darbus, kaip lovos klojimas. Didžiulį specialistų susirūpinimą kelia tai, kad ši liga diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šį grėsmingą susirgimą gegužės mėnesį visoje Europoje minima Širdies nepakankamumo diena. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė jau ne vienerius metus šios dienos minėjimą organizuoja ir Lietuvoje. Už šį švietėjišką darbą skleidžiant visuomenėje žinias apie širdies nepakankamumo profilaktiką ir ankstyvą ligos atpažinimą Lietuvos kardiologus vienijanti organizacija pernai laimėjo tarptautinį apdovanojimą.
Prie Europos širdies nepakankamumo dienos minėjimo šiemet prisijungė Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Solidarizuodamasi su visa Europa ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į sekinantį ir visą gyvenimą trunkantį susirgimą Vilniaus miesto savivaldybė raudona – širdies spalva įspūdingai apšvietė Karaliaus Mindaugo tiltą, o Kaunas iškilmingai raudona spalva nuspalvino miesto Rotušę. Ši akcija simbolizuoja visų širdies ligomis sergančiųjų pacientų viltį į ateitį ir visavertį gyvenimą.
Atvira širdies klinika – Vilniaus centre
Gegužės 4 dieną, penktadienį nuo ryto iki vėlyvos popietės Vilniuje Vinco Kudirkos aikštėje, prieš LR Vyriausybės rūmus, veiks atvira širdies klinika. Specialiai įrengtose palapinėse pasitikrinti širdies sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo gali visi norintys. Žmonėms ne tik aiškinama, kokia tai liga, kaip atpažinti jos simptomus ir laiku kreiptis pagalbos, bet ir suteikiama galimybė pasitikrinti sveikatą, atlikti tyrimus.
