Naujas apgamas ant L.Bružienės motinos žasto atsirado netrukus po vyro mirties 2013-aisiais. Apgamas buvo maždaug mažojo pirštelio nago dydžio, labai tamsios spalvos ir netaisyklingos formos.
Šis darinys iškart patraukė dukrų dėmesį, tačiau mama vis neklausė įkalbinėjimų pasitikrinti. „Taigi neskauda!“ – numodavo ranka.
Laikas bėgo, o apgamas vis didėjo. Galiausiai moteris pasidavė dukrų spaudimui ir kreipėsi į gydytoją dermatologą. Darinys jam iškart nepatiko.
Šįkart gydytojai sako, kad operuoti jau negalima.
2014 metų sausį Kauno klinikose moteriai apgamas buvo pašalintas. Jį ištyrus paaiškėjo – melanoma, antra stadija.
„Vėžys dar nebuvo metastazavęs, tačiau buvo įsiskverbęs į gilesnį odos sluoksnį“, – paaiškino L.Bružienė.
Pašalino 13 limfmazgių
2017 metų vasarį eilinio patikrinimo metu buvo pastebėta, kad pacientės pažastyje vienas limfmazgis yra pakitęs.
„Operacijos metu buvo pašalinta net 13-ka limfmazgių. Vienas iš jų jau buvo metastazavęs. Šių metų balandį vėl rastas pakitęs limfmazgis. Tačiau šįkart gydytojai sako, kad operuoti jau negalima“, – kalbėjo L.Bružienė.
Magnetinio rezonanso tyrimas nieko bloga neparodė. Tačiau melanomos atveju šis tyrimas nėra tikslus.
Todėl šią savaitę pacientei bus atliktas pozitronų emisijos tyrimas. Jis parodys, ar vėžinių ląstelių nėra vidaus organuose: kepenyse, plaučiuose ar net smegenyse.
Buteliuko kaina – beveik 2 000 eurų
Vienintelis metastazavusios melanomos gydymo būdas – naujos kartos vaistai „Pembrolizumabum“. Tačiau jų ligonių kasos nekompensuoja.
„Mažmeninė vaisto kaina už 50 mg yra 1905,6 euro (1 buteliukas). O tokių buteliukų mamai vienam kartui reikėtų keturių, kas tris savaites. Vadinasi, išlaidos vaistams kas tris savaites sudarytų apie 8 tūkst. eurų. Tokių pinigų nei mama pensininkė, nei mes, jos dukros, mokytoja ir slaugytoja, neturime“, – guodėsi L.Bružienė.
Mažmeninė vaisto kaina už 50 mg yra 1905,6 euro (1 buteliukas). O tokių buteliukų mamai vienam kartui reikėtų keturių, kas tris savaites.
Vaistą žadėta kompensuoti nuo praėjusių metų gegužės. Praėjo metai, o melanoma sergantys pacientai, neturintys mutavusio BRAF geno, palikti be gydymo.
Efektyvus gydymas nepasiekiamas
Pasak Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėjos gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Birutės Brasiūnienės, šiuo metu pasaulyje išplitusios melanomos gydymo standartas yra taikinių terapija ir imunoterapija.
„Esant specifinėms mutacijoms, išplitusi melanoma sėkmingai gali būti gydoma dviejų taikinių vaistų deriniu, o kitais išplitusios melanomos (be specifinių mutacijų) atvejais gydoma naujais imunoterapiniais vaistais. Šių preparatų efektyvumas ir atėjimas į kasdienę praktiką išplitusiai melanomai gydyti – vienas sėkmingiausių šiandienos onkologijos mokslo laimėjimų“, – sakė dr. B.Brasiūnienė.
Ji pripažino: dabartinis išplitusios melanomos gydymas Lietuvoje visgi dar netenkina nei paciento, nei gydančio onkologo – inovatyvių vaistų prieinamumas ligoniams per mažas.
„Vertinant globaliai, Lietuva patenka tarp tų Europos šalių, kuriose inovatyvių vaistų prieinamumas melanomai gydyti siekia 30–50 proc., kai kitose – 70–90 proc., o Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Danijoje – daugiau kaip 90 proc. Mes, deja, labai atsiliekame, kas reiškia, kad ligonio, sergančio išplitusia melanoma, kuriam ir turėtų būti skiriami patys inovatyviausi vaistai, efektyvaus gydymo galimybės yra gana ribotos“, – neslėpė B.Brasiūnienė.
Sprendimus priima per lėtai
Antra problema – per ilgas inovatyvaus vaisto kelias iki ligonio.
„Dar prieš pusmetį diskutavome ta pačia tema su atsakingomis valstybinėmis institucijomis, pacientų organizacijomis, onkologais, farmacinių kompanijų atstovais. Kėlėme tuos pačius metastazavusios melanomos gydymo klausimus. Šiandien jau žinome, kad išplitusiai melanomai, nesant specifinės mutacijos, gydyti bus kompensuojami du inovatyvūs vaistai – imuninės patikros taškų inhibitoriai. Tačiau 6 mėnesiai ar ilgesnis laikotarpis, belaukiant efektyvių vaistų, ketvirtos stadijos melanoma sergančiam ligoniui yra per ilgas ir dalis ligonių to šiuolaikinio gydymo taip ir nebesulaukia”, – apgailestavo gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Be to, išlieka didžiulis rūpestis dėl išplitusia melanoma sergančiojo ir turinčio BRAF mutaciją gydymo, nes tebekompensuojamas tik vienas iš dviejų vaistas išplitusia melanoma sergančiam ligoniui.
Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau nei 600 naujų odos melanomos atvejų, išplitusi liga nustatoma trečdaliui ligonių, iš jų – maždaug pusė ligonių neturi BRAF mutacijos.
Dalis ligonių to šiuolaikinio gydymo taip ir nebesulaukia.
„Jiems, tikimės, greitu laiku bus skiriami nauji imunoterapiniai vaistai. Likusius pacientus, turinčius BRAF mutaciją, irgi privalėtume gydyti pagal tarptautines rekomendacijas, patvirtintas klinikinių tyrimų rezultatais – dviejų taikinių vaistų deriniu, kas yra pasaulinis gydymo standartas, gydant BRAF teigiamą metastazavusią melanomą.
Iki šiol tebekompensuojant tik vieną iš dviejų būtinų vaistų, šiai ligonių grupei negalime skirti efektyviausio gydymo. Noriu atkreipti dėmesį, kad visi ketvirtos stadijos melanoma sergantys ligoniai, ir neturintys BRAF mutacijos, ir turintys patvirtintą mutaciją, turėtų būti gydomi lygiavertiškai, juolab kad esant BRAF mutacijai liga yra agresyvesnė“, – pažymėjo B.Brasiūnienė.
Žada kompensuoti nuo liepos 1 dienos
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vyriausioji specialistė Elita Radkevič aiškino, kad po šių metų balandžio 23 dienos kompensavimo komisijos posėdyje priimtų sprendimų Valstybinė ligonių kasa balandžio 26 dieną išsiuntė vaistų gamintojams patikslintas gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis dėl vaistų „Pembrolizumabum“ ir „Nivolumabum“.
„Iki šios dienos minėtos sutartys dar nebuvo pasirašytos bei šių vaistų gamintojai dėl tikslios pasirašymo dienos neinformavo. Pažymime, kad kai sutartys bus pasirašytos, vaistai „Pembrolizumabum“ ir „Nivolumabum“ bus įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) ir Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.
Tikimės, kad pacientai vaistus „Pembrolizumabum“ ir „Nivolumabum“ vaistinėse galės įsigyti pagal kompensuojamuosius receptus, išrašytus kompensuojamųjų vaistinių preparatų pase, nuo šių metų liepos 1 dienos“, – kalbėjo E.Radkevič.
Tačiau nei politikų, nei valdininkų pažadais L.Bružienė jau nebetiki. Atsargiai pažadus vertina ir gydytojai.
„Vaistai turėjo būti kompensuojami jau nuo praėjusių metų gegužės. Praėjo metai. Todėl gydytojai kalba paprastai: „Kol nepamatysime, kad vaistai iš tikrųjų yra vaistinėse, tol sakysime – dar nežinome. Ir šioje nežinioje turi gyventi žmogus, kuriam kiekviena diena yra reikšminga“, – liūdesio neslėpė L.Bružienė.
Reta, bet labai pavojinga
Odos vėžiu Lietuvoje kasmet suserga daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Nors pastaraisiais metais vis dažniau nustatomos ankstyvos melanomos stadijos, pažengusių stadijų vis tiek nemažėja.
Tai rodo, kad ne vienas susirgęs delsia, bijo, neigia ar neatpažįsta melanomos ir laiku nesikreipia pagalbos.
Per metus melanoma nusineša apie 100 gyvybių, dar apie 60 žmonių miršta dėl kitų odos vėžio formų.
Medikai pataria akylai stebėti pigmentines dėmes, apgamus ir kilus net menkiausiai abejonei kreiptis į gydytojus. Melanomą diagnozavus anksti, net 97 proc. pacientų pasveiksta.
Pati melanoma sudaro tik 11 proc. visų odos vėžių, tačiau dėl jos miršta net 75 proc. ligonių. Tai – rečiausiai pasitaikantis, bet labai piktas vėžys dėl greitos išplitimo rizikos.
Oda turi atmintį
Didesnę riziką susirgti odos vėžiu turi žmonės, vyresni nei 50 metų. Dažniau – moterys. Iki tokio amžiaus jų oda jau yra sukaupusi svarią spindulių dozę. O saulės spinduliai pasižymi savybe akumuliuotis ir tik po kurio laiko atsiskleisti. Todėl sakoma, kad oda turi atmintį.
Norint išvengti odos ligų, svarbiausia riboti lepinimosi saulės voniomis laiką ir vengti saulės, kai ji intensyviausia – vasarą nuo 12 iki 16 val.
Stiprus nudegimas iki pūslelių ar skausmo, išliekantis bent dvi dienas, laikomas pavojingu. Todėl gydytojai dermatologai ragina nepamiršti apsauginio kremo nuo saulės, turinčio platų spektrą – ne mažiau nei 15 SPF, geriausia – su 30 SPF ženkliuku, saugantį tiek nuo A, tiek nuo B spindulių. Be to, rekomenduojama vengti soliariumų ir deginimosi kabinų.
„Mama gyveno kaime, jokių apsauginių kremų nesitepė, nors saulėje praleisdavo daug laiko nuo pat ankstyvo pavasario. Dirbdama lauko darbus nudegdavo iki raudonumo. Neigiamas saulės poveikis – vienas iš didžiausių rizikos faktorių – tą pripažįstu, – sakė L.Bružienė ir prisipažino dėmesingiau stebinti savo sveikatą. – Visus apgamus pasitikrinau. Jei kas nors neaišku, iškart skubu konsultuotis pas odos gydytoją.“
