Kaip teigiama gydymo įstaigos pranešime žiniasklaidai, dėl to žmonėms jau teko ir ateityje dar ne kartą teks praverti gydytojo pulmonologo kabineto duris. Kartu ši patirtis skatina visus mus labiau rūpintis savo plaučiais ir suprasti, kaip svarbu periodiškai ir profilaktiškai juos pasitikrinti.
Plaučiai iš kitų organų išsiskiria tuo, kad nuolat kontaktuoja su mus supančia aplinka ir yra jai jautrūs. Toje aplinkoje yra visko: cirkuliuoja milijonai mikroorganizmų, tarp jų – įvairiausi infekcijų sukėlėjai, žalingos, toksiškos medžiagos, užteršiančios orą lauke ir patalpų viduje (tiek darbe, tiek namuose). Rūkalių kvėpavimo sistemą žaloja tabakas, rūkant išsiskiriančios medžiagos nusėda ir pasyviai rūkančių asmenų plaučiuose. Visi šie rizikos veiksniai gali pažeisti plaučius, todėl turime būti budrūs, įspėja specialistai.
Pradinėse stadijose, sergant daugeliu plaučių ligų, nepasireiškia jokie simptomai ir tos ligos yra pražiūrimos. Gydytojai pulmonologai, kalbėdami apie profilaktinius plaučių patikrinimus išskiria dvi pacientų grupes – sveikus ir rūkančius arba dirbančius pavojingoje, užterštoje aplinkoje. Pirmieji turėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu, jei neaiškus kosulys ar kiti simptomai, susiję su kvėpavimo sistemos veikla, tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius. Minėtų rizikos grupių asmenys turi tikrintis periodiškai – bent kartą per metus.
Ką reikia žinoti, persirgus COVID-19?
Sirgę COVID-19 infekcija turi žinoti, kad net tada, kai ligos forma nebuvo labai sunki ar plaučių uždegimas buvo besimptomis, ir po kelių mėnesių gali jausti silpnumą, nuovargį, prakaitavimą, susilpnėjusį kvėpavimą. Po sunkaus plaučių uždegimo šie simptomai gali varginti iki pusės metų, po respiracinio distreso sindromo, pasireiškiančio kvėpavimo nepakankamumu, – iki metų.
„Kuo ilgiau truko liga, tuo būtinas ilgesnis laikotarpis plaučiams regeneruoti. Norint, kad jie greičiau atsistatytų, verta pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu“, – pabrėžia „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė.
Gydytojas pulmonologas tokiems pacientams pirmiausia paklauso plaučius ir atlieka plaučių rentgenogramą. Užfiksavęs tam tikrus pokyčius, gali skirti krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją su intraveniniu kontrastavimu. Diagnozei patikslinti, gali būti daroma ir spirograma (įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekio matavimas), dujų difuzijos, plaučių tūrio, kvėpavimo raumenų jėgos matavimo tyrimai, šešių minučių ėjimo mėginys, plaučių audinio biopsija ir kiti. Prireikus konsultuojamasi ir su kitų sričių specialistais.
Stebima tendencija, kad tiriant besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba jau šia liga persirgusius pacientus, skiriant jiems krūtinės ląstos rentgeno tyrimą arba kompiuterinę tomografiją, kad pamatytų, kaip liga pažeidė plaučius, gydytojai pulmonologai neretai aptinka ir kitų plaučių ligų, kurių simptomų sergantysis dar nejaučia. Pavyzdžiui, plaučių emfizemą, bronchektazes (bronchų išsiplėtimus), plaučių emboliją ar plaučių vėžį. Tai leidžia jas nustatyti anksčiau ir laiku pradėti gydymą, išvengiant pavojingų komplikacijų ir mirčių.
Dažniausios lėtinės plaučių ligos
Plaučių emfizema – viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių plaučių ligų. Esant šiai ligai padidėja plaučių audinio poringumas, sunyksta alveolių struktūros ir išsiplėčia oro erdvės. Dėl to plaučiai išsipučia, sumažėja įkvėpimo talpa, o tai sukelia dusulį, kosulį, organizmui ima trūkti deguonies. Kartu sutrinka bronchų sekreto pasišalinimas ir jie užsikemša, o galiausiai negrįžtamai išsiplečia. Dėl to kvėpavimo takuose kaupiasi bakterijos, virusai, kartojasi plaučių uždegimas. Ilgainiui atsiranda negrįžtamų anatominių pažeidimų.
Plaučių vėžio Lietuvos rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje.
Itin pavojinga plaučių embolija, kai giliosiose kojų ar rankų venose dėl tam tikrų priežasčių – kraujagyslių sienelių pažeidimų, padidėjus kraujo krešumui, dėl kraujo sąstovio – susidaro kraujo krešuliai, galintys atitrūkti ir nukeliauti į plaučius. Jeigu krešuliai yra dideli ir neištirpsta savaime, užkemša plaučių arteriją. Dėl to plaučiai nebegauna kraujo ir nebegali tinkamai funkcionuoti. Žmogus dūsta, kosėja, gali netekti sąmonės, prasideda plaučių nepakankamumas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, dažnai baigiasi mirtimi nepraėjus nė valandai.
Nerimą kelia tai, kad plaučių vėžio rodikliai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europoje. Kasmet jis nustatomas maždaug 1,5 tūkst. šalies gyventojų ir dažniausiai diagnozuojamas vėlyvoje stadijoje. Sergant šia plaučių audinio onkologine liga, plaučiuose iš pakitusių piktybinių ląstelių formuojasi augliai, o po kurio laiko, šioms ląstelėms pradėjus nevaldomai daugintis, jos išplinta po visą organizmą. Deja, simptomai daugeliu atvejų pasireiškia tik tada, kai būna pažeisti kiti organai, be to, pacientai linkę juos ignoruoti – nekreipia dėmesio į užsitęsusį kosulį, dusulį.
