Sunku patikėti: dėl krūties vėžio moteris buvo varoma iš darbo, tai buvo gėdos diagnozė

Biržų sergančiųjų onkologinėmis ligomis klubo „Stenkimės nugalėti ligas“ pirmininkė Renė Žvirgždienė vėžiu susirgo, kai ir taip jai žemė iš po kojų slydo – žlugo verslas, kuriame ji dirbo, o kolegės, užuot šiuo sunkiu laikotarpiu ištiesusios pagalbos ranką, tik dar labiau skandino. Moteris tikina, kad tuo metu, prieš 20 metų, vėžys buvo gėdinga diagnozė, kurią moterys stengėsi nuslėpti nuo darbdavių.
Renė Žvirgždienė
Renė Žvirgždienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Krūties vėžiu serga visos keturios seserys

Moters istorija ypatinga dar ir tuo, kad nors jos mama mirė nuo senatvės ir jokiomis rimtomis ligomis gyvenime nesirgo, visos keturios šeimos dukros – Renė ir trys jos seserys – paženklintos vėžio.

Jauniausia jos sesuo prieš 15 metų mirė. Pati Renė tuo metu jau apie trejus metus buvo remisijoje. „Kai sesuo sunkiai sirgo ir gydėsi, aš jau tik kas tris mėnesius tikrintis važinėjau į Vilnių. Apie jos ligą sužinojau tik iš jos vaikų, ji pati nuo manęs savo bėdą slėpė bijodama, kad labai susijaudinsiu ir atkrisiu. Kitai mano seseriai krūties vėžys buvo diagnozuotas prieš 10 metų, dar vienai – prieš trejus metus“, – sakė pašnekovė.

Šiemet R.Žvirgždienė nusprendė atlikti genetinį tyrimą, kuris parodys, ar jų šeimoje krūties vėžys pakirto visas seseris dėl paveldėjimo. Žinoma, jau šaukštai po pietų – jos visos serga, tačiau galbūt ši informacija padės išvengti ligos jaunosios kartos moterims.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renė Žvirgždienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renė Žvirgždienė

Po spindulinės terapijos buvo paprašyta nesiartinti prie žmonių

Moteris neslepia, kad diagnozė jai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. „Tuo metu vyko labai dideli perversmai darbe, užsidarinėjo mūsų parduotuvė. Ir taip jaučiausi kaip fronto linijoje. Visas turtas užstatytas, o aš susirgau! Dar daugiau: kai sužinojo, kad sergu vėžiu, iš darbo mane norėjo išmesti. Esą kaip gi galima dirbti su vėžiu“, – vis dar nuoskaudas jaučia pašnekovė.

R.Žvirgždienei tuo metu buvo 45 metai, ji neseniai buvo antrą kartą ištekėjusi, turėjo vienuolikmetį sūnų, taigi visas gyvenimas prieš akis, daugybė planų, o čia viskas ima griūti kaip namukas iš kortų kaladės.

Tačiau jau praėjo 20 metų, per tą laiką vėžys neatsinaujino, o moteris, nors yra pensininkė, vis dar dirba savo pačios atidarytoje kanceliarinių prekių parduotuvėje. Ji nesiskundžia, kad jos pensija, atidirbus daugybę metų, siekia vos kiek daugiau nei 200 eurų. Pasak jos, darbas jai patinka, nes čia ji būna tarp žmonių.

Gydytojai vėžio diagnozę pristatė pasakodami apie rožę

Paprašyta grįžti į gydymo laikus, biržietė pasakoja tokius dalykus, kurie šiais laikais skamba jau kaip egzotika. Vėžys jai buvo nustatytas atsitiktinai. Moteris kreipėsi dėl moteriškų bėdų pas ginekologę, o ši, apčiupinėjusi krūtis, aptiko guzelį.

„Kai sužinojau, kad krūties vėžys, buvo šokas. Mane paguldė, o rytojaus dieną jau gavau stiprią spindulinę terapiją, nors iš pradžių gydytojai man tiesiai nepasakė, kas yra. Atsimenu, išvedė mane sesutė iš rūsio, kuriame mane švitino, ir pasakė: „Jeigu galite, kurį laiką nebūkite arti žmonių, išeikite pasėdėti kur nors lauke, kad nespinduliuotumėte palatoje aplinkiniams“.

Aš vos iškulniuoju iš to rūsio, Vilniaus visiškai nežinau, visiškas pasimetimas. Atrodė, pulsiu tuoj po mašina ir viskas baigsis... Prieš tai medikai man diagnozę paaiškino labai gražiai – atrodo kaip rožė, bet ir rožės ne visos būna geros, jos būna ir piktos, duria. Tačiau po pirmo spindulinės terapijos seanso jau išsigandau“, – pasakojo R.Žvirgždienė.

Po spindulinės terapijos kurso sekė operacija, toliau vėl spindulinė terapija, reabilitacija sanatorijoje ir aštuoni chemoterapijos kursai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renė Žvirgždienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renė Žvirgždienė

Didesnę dalį laiko ligoninėje praleisdavo prie taksofono

Gydymo metu moteriai teko patirti visą puokštę komplikacijų, tačiau apie tai ji nekalba. „Gydymas buvo labai sunkus“, – tik tiek prasitarė.

Nepaisant to, kai tik ji galėdavo paeiti, visą laiką dirbo, net ligoninėje. „Buvo labai neramu – sienos išgriautos, parduotuvę reikia statyti, o aš ant operacinės stalo. Ir dar su tokia diagnoze. Nesilioviau dirbusi net ligoninėje. Manęs net klausdavo, ar aš gydausi, ar prie telefono sėdžiu. Mobiliųjų tada nebuvo, tad skambindavau iš taksofono.

Valandų valandas prie jo prastovėdavau koridoriuje, nes reikėjo sudiktuoti darbus, susakyti, ką kam padaryti, kam pinigus išmokėti ir pan. O ką daryti? Dar pakankamai mažas vaikas, reikia gydytis, bet važinėjimui tarp Biržų ir Vilniaus pinigų reikia, taigi ir dirbti reikia. Tad kartais Vilniuje likdavau, o kartais parsiveždavau chemoterapijos dozę Biržuose susilašinti“, – prisiminė pašnekovė.

Vėžys buvo tabu diagnozė

Į Vilnių gydytis ją veždavo vyras, tačiau ir šį veiksmą moteris derino su darbu: „Mes derindavo kelionės laiką su parduotuvės reikalais. Vyras mane nuveždavo pas gydytoją, o pats važiuodavo į bazę prekių surinkti. Taigi transportą išnaudodavome racionaliai. Taip ir gyvenome visą mano gydymosi laiką tarp Vilniaus ir Biržų“.

Taigi kai kitos moterys iš proto ėjo, ji laiko tokioms emocijoms neturėjo. Pasak jo, tuo metu vėžio diagnozė buvo tabu. Viena moteris gydytojo prašė parašyti, kad sirgo tiesiog „bendro pobūdžio liga“, kadangi bijojo darbdavių reakcijos, bijojo netekti darbo. Kita moteris buvo tokia sugniuždyta ligos, kad vos neiššoko ligoninėje pro langą iš penkto aukšto. Tiesa, ir pati pašnekovė atviravo, kad jeigu ne sūnus, kurį norėjosi išauginti, ir kuris ligos metu jai labai padėjo tiek morališkai, tiek fiziškai už ją nuveikdamas darbus, nežinia, kokios mintys galvoje būtų besisukusios.

Šiandien jau yra daug informacijos apie vėžį, prieinama ir psichologinė pagalba, tačiau tuo metu buvo visiškas vakuumas šioje srityje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renė Žvirgždienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renė Žvirgždienė

Pradėjo mėgautis gyvenimu išeidama į žmones

Paklausta, kaip vėžys pakeitė jos požiūrį į gyvenimą, R.Žvirgždienė teigė, kad dabar gyvena sau ir savo malonumui. Ji galinti sau tai leisti: vaikai užauginti, pensija, kokia ji bebūtų, uždirbta.

„Anksčiau gyvenau tarp darbo ir namų, tačiau daugiau nenoriu stovėti prie puodų, nenoriu gyventi tarp keturių sienų. Einu pasivaikščioti, minu dviratį, organizuoju renginius, keliaujame. Gal rytoj manęs jau nebus, todėl gyvenimu reikia mėgautis dabar“, – tikino pašnekovė.

Ji apgailestavo, kad jau 20 metų gyvuojančio klubo veikla kiek nuslūgusi. Mat visos iniciatorės jau išėjo Anapilin, o jaunos moterys užsisukusios savo kasdienybėje. Tačiau R.Žvirgždienė įsitikinusi, kad bendraminčių draugija vėžius sergantiems žmonėms būtina, kadangi savame rate jie gali pasidalinti informacija, patirtimi, pastiprinti vienas kitą, be to, veiklos kartu susigalvoti lengviau. Pavyzdžiui, 15-ąją klubo, vienijančio apie 50 moterų, sukaktį jo narės paminėjo 15 metrų rožinių šaliku, kurį pademonstravo viešumoje. Moterys jį mezgė metus.

Kasmet veža moteris iš Biržų pasitikrinti nuo krūties vėžio

Dar viena graži R.Žvirgždienės iniciatyva – jau 16 metų ji užsako autobusą ir veža Biržų moteris į Nacionalinį vėžio institutą Vilniuje profilaktiškai pasitikrinti krūtų. Pernai iš 30 moterų trims buvo įtartas vėžys.

„Prieš mėnesį kasmet įdedu skelbimą į laikraštį, kad organizuojama kelionė. Susirenka apie 30–40 moterų. Visoms sakau, kad ne tik pačios ateitų, bet ir draugę pasiimtų, bet paprastai draugių taip ir nesuranda. Kol man neatsibos, kol turėsiu tam energijos, organizuosiu.

Dabar žmonės klausia, kokia man nauda iš to, kad vykdau įvairias akcijas, organizuoju. Žmonės nesuvokia, kad galima daryti tokius dalykus be naudos. Tiesiog esu aktyvi, nenoriu sėdėti be veiklos. Man norisi žmonėms gera padaryti“, – pati pašnekovė nesureikšmina savo veiklos.

Tačiau ji įsitikinusi, kad jos aktyvumas, jos noras gyventi yra svarbiausi veiksniai, padėję gyventi. Todėl ir kitoms moterims pataria niekada nenuleisti rankų, tikėti, kad pasveiks, ir naudotis teisę į visavertį gydymą.

„Liga – tai tik didelis išbandymas Jūsų gyvenimo kelyje. Visada tikėkite, kad esate stipresnės už vėžį, o vidinės ramybės išlaikymas ir buvimas su brangiais žmonėmis kartu su šiuolaikiškos medicinos pasiekimais padeda visiškai pasveikti“, – tokiais žodžiais kreipiamasi į metastazavusiu krūties vėžiu sergančias moteris projekto „Kiekviena diena brangi“ tinklalapyje, kurį rasite čia.

Tokie projektai įgyvendinti daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, o jų tikslas – pateikti moterims kuo daugiau informacijos ir patarimų apie ligą, jos gydymą, gyvenimo būdą sergant, santykius su artimaisiais ir moters psichologinę būklę. Nors tinklalapis skirtas metastazavusiu krūties vėžiu sergančioms moterims, naudingos informacijos ras bet kokia vėžio forma sergantis asmuo ar jo artimieji.

Specialistai kviečia neleisti vėžiui užvaldyti Jūsų gyvenimo. Jūs tebesate ir gyvenime yra tiek daug ką mėgti ir mylėti. Pradėkite maksimaliai naudotis kiekviena minute, po to – kiekviena diena, kiekvienu mėnesiu, kiekvienais metais. Kiekviena diena brangi.

Kviečiame moteris, kurios gydosi metastazavusį krūties ar kitokios rūšies vėžį arba yra jį įveikusios, pasidalyti savo istorija! Rašykite mums arba atsiųskite savo kontaktus susisiekti el. paštu gyvenimas@15min.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų