Kas lemia venų pokyčius
Žinia, mūsų kūne arterijos ir venos atlieka skirtingas funkcijas. Venomis kraujas grįžta į širdį. Jo tekėjimo kryptį užtikrina šiose kraujagyslėse esantys vožtuvai, kurių veiklą kontroliuoja raumenys. Blauzdos raumenims susitraukiant kraujas išpumpuojamas iš kojų. Raumenims atsipalaidavus venų vožtuvai užsidaro ir kraujas tekėti priešinga kryptimi nebegali. Tačiau jei venų vožtuvai tampa nesandarūs, dalis kraujo grįžta atgal ir kaupiasi kraujagyslėse.
Dėl šios priežasties padidėjęs spaudimas venose skatina venų sienelės pokyčius, jų išsiplėtimą ir vingiuotą tinklą, o taip pat persiduoda ir smulkiosioms kraujagyslėms – kapiliarams. Taip dėl deguonies bado ir aukšto kraujospūdžio poveikio vystosi lėtinis audinių uždegimas, kojos tinsta, gali atsirasti audinių nekrozė ir susidaryti sunkiai gyjančios žaizdos. Tokiu būdu vystosi venų varikozė ir lėtinis veninis nepakankamumas.
Pacientams, sergantiems varikoze, liga kasmet progresuoja maždaug 4 proc.
Venų varikozė – tai daugiau nei 3 mm išsiplėtusių venų fragmentas, dažnai matomas šlaunų ar blauzdų odos paviršiuje. Iš pradžių tai atrodo tik estetinė problema: moterys tiesiog vengia trumpų sijonų ar pajūrio, o žiemos metu atsisako poilsio vandens parkuose, nes gėdijasi venų išvagotų kojų. Mokslininkai, išanalizavę eilę tyrimų, nustatė, kad pacientams, sergantiems varikoze, liga kasmet progresuoja maždaug 4 proc. Besivystant ligai gali atsirasti tokie simptomai, kaip sunkumas kojose, kojų skausmas, nuovargis, tinimas, niežėjimas, tvinkčiojimas, tirpimas, raumenų mėšlungis, neramių kojų sindromas. Simptomai pablogėja ilgiau pastovėjus ir dienos pabaigoje.
„Natūralu, kad šie simptomai turi didžiulį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei: norisi tik kristi į lovą ir aukštai iškelti kojas, kad nors kiek pagerėtų. Moterys nebegali nešioti mėgiamų batelių siauru ar aukštesniu kulnu. Neretai sutrikdomas ir nakties miegas, tad ryte atsikeliama nepailsėjus“, - teigė specialistė.
Pasak gydytojos, nesigydant ilgalaikės komplikacijos apima ir odos pokyčius: pradedant apatinio blauzdos trečdalio odos spalvos pakitimais (ji tampa rusva arba gelsva), odos uždegimu (kartais iki spindinčio raudonio, pūslių, įtrūkimų), odos sukietėjimu ar skausminga lipodermatoskleroze (atsirandančia dėl poodinio riebalinio audinio uždegimo ir randėjimo), baigiant dėl nemaitinamų audinių apmirimo išsivysčiusia venine kojų opa.
„Tokios kojos pakeičia savo formą, jos atrodo kaip apverstas šampano butelis. Deja, šampano tada gerti nesinori, o su baime laukiama atsiveriančių žaizdų, kurios sutrikdo žmogaus gyvenimą ir gali tapti vartais į infekciją organizme. Be to, gali susiformuoti venų sienelės uždegimas ar trombai, o sunkiausia iš galimų komplikacijų – kraujo užkrėtimas, t.y. sepsis“, - įspėjo medikė.
Venų varikozės rizikos veiksniai
Išryškėjusios, į voratinklį panašios venos būdingos net iki 80 proc. populiacijos, o venų varikozė – nuo 20 iki 64 proc. gyventojų, dažniausiai moterims. Venų varikozė nustatoma maždaug 40 proc. moterų ir 17 proc. vyrų.
8 proc. moterų venų varikozė pasireiškia jau trečiąjį dešimtmetį. Sulaukusios 50-ies šią problemą turi jau 41 proc., o 70 metų – 72 proc. moterų.
Venų ligų pasireiškimui įtakos turi šiluma, antsvoris, kontraceptikų vartojimas, mažas judrumas, kojų traumos, giliųjų venų trombozė.
Taigi šeimos gydytojai pastebi, kad lėtinėmis venų ligomis serga ne tik vyresni žmonės. Dėl pakitusios kojų išvaizdos kreipiantis jauniems žmonėms, galima įtarti paveldimą patologiją arba ypatingas darbo sąlygas, kuomet ilgai sėdima ar stovima.
Lėtinės venų ligos atsiradimą gali lemti ir nėštumo laikotarpis: padidėjęs svoris ir auganti gimda spaudžia dubens venas ir apatinę tuščiąją veną, o tai sulėtina kraujo sugrįžimą iš apatinių galūnių, todėl kraujas kaupiasi kojose ir formuojasi venų varikozė.
Vis dėlto venų ligų pasireiškimui įtakos turi ne tik paveldimumas, amžius, moteriška lytis, bet ir tokie veiksniai: šiluma, antsvoris, kontraceptikų vartojimas, mažas judrumas, kojų traumos, giliųjų venų trombozė.
Gydymo įvairovė
Jau lėtine tapusios venų ligos gydymas gali būti neinvazinis (venoaktyvūs vaistai, gerinantys venų tonusą, kompresinės kojinės) ir invazinis (endoveninės operacijos, užakinant vena ar chirurginis venos pašalinimas ir kt.). Pastebėta, kad gydant lėtinį venų nepakankamumą, terapinį poveikį gali turėti ir augalinės kilmės medžiagos. Polifenoliai – tai augalinės medžiagos, pasižyminčios specifiniu biologiniu aktyvumu, palaikančiu žmogaus sveikatą. Viena didžiausių polifenolių rūšių yra flavonoidai. Flavonoidų grupei priklauso diosminas ir hesperidinas – tai medžiagos, dažniausiai randamos citrusiniuose vaisiuose, suteikiančios šiems spalvą ir kvapą.
Diosminas ir hesperdinas yra natūralios medžiagos, turinčios platų biologinio poveikio spektrą kraujagyslėms, įrodytą moksliniais tyrimais: gerina veninę kraujotaką, stiprina kraujagyslių sieneles bei mažina jų pralaidumą, turi priešuždegiminių savybių, pagerina kraujo cirkuliaciją kapiliaruose. Diosminas medicinoje pradėtas vartoti 1969 m. kaip kraujagysles apsaugantis junginys sergant lėtiniu venų nepakankamumu, varikoze, hemorojumi, esant limfedemai. Jis padidina venų tonusą ir elastingumą, limfos apytaką, mažina tinimą. Hesperidinas pasižymi skausmą ir temperatūrą mažinančiu poveikiu, slopina alergines reakcijas, turi antimikrobinį ir antivirusinį poveikį, skatina žaizdų gijimą, saugo nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
Tiriamas ir neurodegeneracines ligas (Alzheimerio, Parkinsono, Huntingtono, insulto) perspėjantis šių medžiagų poveikis.
Tik penktadalis moterų turi pakankamai žinių apie kojų venų varikozę.
Nustatyta, kad abu flavonoidai – diosminas ir hesperidinas – pasižymi antioksidaciniu poveikiu, neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie lemia kraujagyslių pažeidimus. Tyrimai rodo, kad šiuos flavonoidus naudojant kartu gaunamas geresnis poveikis nei kiekvieno iš jų atskirai. Įprastai flavonoidai prastai įsisavinami virškamajame trakte, todėl mikronizacija, kaip įrodė klinikiniai tyrimai, leidžia dešimtįs kartų sumažinti dalelyčių dydį, taip padidinant medžiagos įsisavinimą žarnyne ir poveikio efektyvumą. Vieni labiausiai ištirtų ir dažniausiai šeimos gydytojų bei kraujagyslių ligų specialistų skiriamų flavonoidų – diosmino ir hesperidino kombinacija – yra būtent mikronizuotoje išgrynintoje frakcijoje.
2018 m. atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė nustatė, kad mikronizuota išgryninta flavonoidų frakcija yra efektyvi mažinant:
- kojų skausmą, sunkumą ir patinimą (47-65 proc.),
- mėšlungį (49 proc.),
- tirpimą (55 proc.),
- odos pokyčius (82 proc.),
- deginimo, kulkšnies patinimo požymius ir pan.
Gydytojos teigimu, siekiant teigiamo poveikio, diosmino ir hesperidino kombinaciją vartoti reikėtų bent 1–3 mėnesius. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad naudingą poveikį diominas su hesperidinu turi skiriant po 1000 mg dienai. Tyrimais įrodyta, kad 6 savaičių gydymas diosminu ir hesperidinu gali sumažinti kojų apimtis 12 proc., taip pat sumažinti venų diametrą, kraujagyslių pralaidumą, pagerinti kapiliarų atsparumą.
Prevencija geriau nei gydymas
Neretai venų ligomis susirūpinama tik tuomet, kai pakitimai jau būna negrįžtami. Mat pirminiai simptomai nėra sunkūs ir žmonės į juos dažnai nekreipia dėmesio. Medikė įspėja: tik penktadalis moterų turi pakankamai žinių apie kojų venų varikozę (remiantis tyrimu Klaipėdos universitete). O juk žinios yra būtina prevencijos dalis, padedanti išvengti ligos komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Laikytis medikų rekomendacijų itin svarbu ne tik sergant šia liga, bet ir siekiant jos išvengti.
Ką, gydytojos manymu, reikėtų žinoti ir daryti?
- Jei dirbate sėdimą ar stovimą darbą, reikėtų reguliariai daryti specialius pratimus. Vienas iš jų – sėdint pėdas lenkti į save ir tiesti nuo savęs.
- Ypač veiksminga atsigulus lovoje palaikyti kojas iškeltas aukštyn, tada jas lenkti ir tiesti lyg važiuotumėte dviračiu. Kojų pakėlimas padeda sumažinti patinimą.
- Venų ligų profilaktikai labai tinka vaikščiojimas, mėgėjiškas bėgiojimas, ėjimas su lazdomis, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika, dviračiai – treniruokliai.
- Nėštumo metu rekomenduojama miegoti ant dešinio šono (ne ant nugaros).
- Vengti aptemptų drabužių, didinančių spaudimą pilve, kirkšnyse, kojose.
- Nerekomenduojama ilgai dėvėti aukštakulnių.
- Mūvėti kompresines kojines, užsidedant ryte ir nusiimant vakare prieš miegą.
- Svarbi kūno svorio kontrolė, žalingų įpročių (rūkymo) atsisakymas.
Vertėtų nepamiršti, kad labai svarbi yra įvairi bei subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas, o dėl bet kokių, net ir augalinių medžiagų vartojimo visada reikėtų pasitarti su gydytoju.
