Iš pradžių, anot Ligitos, išgąstis, baimė, nerimas, slogios mintys apie mirtį ją kamavo dėl pačios diagnozės. Vėliau nerimą kėlė gydymo komplikacijos. Atlikus krūtį tausojančiąją operaciją – buvo pašalinta tik dalis dešiniosios krūties ir dalis limfmazgių, Ligitai buvo paskirti 6 chemoterapijos kursai.
Vaistai nuo vėžio tam ir sukurti, kad sunaikintų vėžines ląsteles. Tačiau gydymo metu gali būti pažeistos ir sveikos ląstelės, tada ir pasireiškia šalutiniai poveikiai, kurių stiprumą nulemia vaistų dozės, jų deriniai, taip pat žmogaus organizmo ypatumai.
„Po operacijos vargino skausmas, operacinės žaizdos patinimas, negalėjau valdyti rankos. Padėjo pratimai, mankšta“, – pasakoja Ligita. Plaukų slinkimas turėtų atrodyti pati nekalčiausia ligos gydymo išraiška, tačiau Ligitai sukėlė begalę neigiamų emocijų: ji gailėjo tankių, žvilgančių plaukų, verkė dėl prarasto grožio. „Dabar suprantu, kad padidėjęs jautrumas ir noras nuolat verkti taip pat buvo gydymo padarinys, – sako pašnekovė. – O labiausiai išvargino pykinimas ir vėmimas. Tiesa, gerdavau vaistų, kurie šiek tiek lengvindavo šias kančias. Dėl nusilpusio imuniteto buvau neatspari infekcijoms, pasigauti peršalimo virusą galėjau kiek ilgiau pabuvusi šalia oro kondicionieriaus, vargino ir žaizdelės burnoje, trūko jėgų, buvo dienų, kai išvis nepakildavau iš lovos. Žodžiu, ir atrodžiau, ir jaučiausi siaubingai.“
Ko labiausiai reikia norint pasveikti?
Piktybinio darinio aptikimo aplinkybės (pvz., prausiantis duše), kaip ir emocijos, kurias išgyvena vėžio diagnozę išgirdusios moterys, paprastai būna panašios. Tiesa, vienos moterys su liga susitaiko greičiau, kitoms prireikia daugiau laiko. Taip pat ir jėgų kovoti su liga užtenka ne visoms. „Teko sutikti pesimistiškai nusiteikusių, iš anksto save palaidojusių moterų. Taip pat tokių, kurios nebuvo praradusios vilties pasveikti, tačiau visiškai nesidomėjo nei paskirtu gydymu, nei jo naujovėmis. Esu įsitikinusi, kad būtina ne tik domėtis liga, bet ir išnaudoti visus šiuolaikinei medicinai žinomus metodus sveikatai palaikyti, pavyzdžiui, atitinkamus maisto papildus, fitoterapiją, homeopatiją, aromaterapiją, užsiimti fizine veikla“, – sako Ligita.
Sergantieji linkę išbandyti viską
Susidomėjimas netradiciniais gydymo būdais mūsų šalyje pakankamai didelis, ypač, onkologų teigimu, tuo susižavi sergantieji vėžiu. Internete galima rasti straipsnių, kad vėžį padėjo išgydyti badavimas, tibetietiškas grybas, musmirės ir t. t. Tačiau gydytojai įspėja, kad būtume atsargūs. Viskas, ką netinkamai vartojame, gali pakenkti. Todėl, prieš pradedant savarankišką terapiją netradiciniais gydymo metodais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Jei nusprendėte ką nors vartoti papildomai, medikai rekomenduoja rinktis iš jau pagamintų, esančių vaistinėse, dozuotų preparatų, o ne bobučių ar pačių pagamintų užpilų.
Labiausiai tinka gimtinės augalai
Žolininko V.Skirkevičiaus teigimu, geriausia žmogui tinka tie augalai, kurie auga ten, kur jis gyvena, kur gyveno jo protėviai. Kai kurie augalai dėl nenormalų ląstelių augimą stabdančių savybių žinomi daug metų. Vienas tokių – ugniažolė. Tai nuo seno Lietuvoje žinomas ir vertinamas augalas. Su šiuo augalų yra atlikta nemažai tyrimų, kurių duomenys rodo, kad ugniažolės veikliosios medžiagos padeda palaikyti normalią kepenų funkciją, gerina tulžies kokybę ir kiekybę, kad ji pasižymi nuskausminamuoju, spazmus malšinančiu, vėžį stabdančiu poveikiais. Tačiau tai stiprus augalas, todėl, paruošus ugniažolės užpilėlius ar arbatėles savarankiškai, galima net mirtinai apsinuodyti.
Prieš kelerius metus kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas preparatas su ugniažole, skirtas mitybai reguliuoti sergantiesiems onkologinėmis ligomis, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, atsiradus skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Šiame preparate ugniažolė įvilkta į kietąją tabletę, kuri ištirpsta plonajame žarnyne, t. y. ten, kur nėra rūgščių, ir taip išsaugomos jos savybės. Preparato rekomenduojama gerti ryte ir vakare, ne mažiau nei pusę metų, kad visada būtų užtikrintas tam tikras ugniažolės kiekis kraujyje.
„Po gydymo buvau labai išsekusi. Daug dėmesio skyriau mitybai, domėjausi ir kitais pagalbiniais būdais, kurie galėtų padėti kuo greičiau atgauti jėgas ir grįžti į visavertį gyvenimą. Prisipažinsiu, kad išgirdau nemažai patarimų. Dėl visų gydymo būdų tariausi su gydytoja. Apie šį ugniažolės preparatą taip pat išgirdau iš jos“, – pasakoja Ligita.
„Žmogus miršta ne nuo ligos, o dėlto, kad nustoja su ja kovoti“, – šiandien, praėjus septyneriems metams nuo ligos diagnozavimo, sako Ligita.
