Potencijos susilpnėjimas – prostatos vėžio pranašas?
Nors ir kalbama, kad prostatos vėžys savo išskirtinių simptomų neturi, tačiau tai netrukdo jo aptikti anksti. Jauniems vyrams reikėtų atkreipti dėmesį į tarpvietės, sėklidžių, pilvo ar nugaros apatinės srities skausmus. Vienas iš grėsmingiausių simptomų jauname amžiuje yra kraujas spermoje. Tiesa, šie simptomai dažniausiai byloja ne apie prostatos vėžį, o apie jos uždegimą – prostatitą. Atrodytų, kuo čia dėtas vėžys? Pasirodo, kad ryšys glaudus: užleistas prostatitas ateityje tai gali virsti vėžiu.
Taip pat jauni vyrai dažnai užleidžia infekcines ligas, net venerines. Šiandien labai populiarus oralinis seksas, o burnoje gyvena daugiau kaip 200 įvairių bakterijų rūšių, kurios labai lengvai patenka į šlaplę ir ten sėkmingai apsigyvena, sukeldamos uždegimą. Blogis ne tiek pačios ligos, o tai, kad vyrai vengia gydytojo, gydosi patys, pasinaudodami draugų ar artimųjų patarimais, vartoja šioms bakterijoms naikinti netinkamų antibiotikų, kitų vaistų, papildų ir t. t. Galiausiai simptomai nuslopinami, liga apgydoma, bet neišgydoma, ir vis laikui bėgant pasikartoja. Tai labai pavojinga, nes metams bėgant prostata ima vešėti, gali peraugti jungiamąjį audinį, prostatoje gali formuotis kalcinatai (akmenys). Visa tai lemia vėžinio proceso atsiradimą ir vystymąsi. Gera žinia, kad šis procesas nėra staigus, dažniausiai jis trunka apie 20–25 metus. Bloga žinia gali tapti amžius, kada vyrą pradėjo varginti prostatitas. Jeigu šia liga sergama nuo 20-ties, galima daryti liūdną prielaidą, kad toks vyras, sulaukęs 40–45-erių, jau sirgs prostatos vėžiu.
Savarankiškai gydomos ir neišgydomos prostatos ligos atsiliepia ir potencijai, ir reprodukcinei sveikatai. Taigi lytinio pajėgumo sumažėjimas, priešlaikinė ar ankstyva ejakuliacija taip pat gali byloti apie vėžinius procesus.
Vyresniems vyrams apie prostatos ligas (dažniausiai – gerybinį prostatos išvešėjimą) ir vėžį gali pranešti įvairūs šlapinimo sutrikimai: dažnas šlapinimasis dieną, naktinis šlapinimasis, silpna srovė, nevisiško pasišlapinimo jausmas ir t. t.
Greičiausias ir lengviausias vėžio testas – PSA tyrimas
Atrodo, prostatos sutrikimų simptomai yra ankstyvi, bet vyrai į juos nekreipia dėmesio. Medikai ragina nepalikti šio proceso likimo valiai ir rūpintis prostatos sveikata. Pagal šiuolaikines rekomendacijas, visi vyresni kaip 45-erių metų vyrai kartą per metus turėtų pasitikrinti pas urologą arba nors apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad jis paskirtų kraujo tyrimą dėl PSA (prostatos specifinio antigeno). Šis tyrimas pagal priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programą kas dvejus metus turėtų būti nemokamai atliekamas visiems 45–75 metų vyrams. Gydytojų rekomendacijos – šį tyrimą daryti kasmet. Vyrams, kurių šeimoje pirmos eilės giminės sirgo ar serga vėžiu, PSA testą rekomenduojama atlikti nuo 40-ties metų.
Taigi prostatos vėžys nesunkiai nustatomas. Pagrindiniai ligos diagnostiniai kriterijai – PSA rezultatai, digitalinis-rektalinis tyrimas (prostatos apčiuopa), leidžiantis nustatyti prostatos kietumą, ir vyro nusiskundimai, kurie dažniausiai susiję su šlapinimusi. Net 90 proc. atvejų gydytojas vien čiuopdamas prostatą gali įtarti vėžį. Jeigu prostata minkšta kaip nosies galiukas, greičiausiai bus nustatytas gerybinis prostatos išvešėjimas, jei kieta kaip nosies kaulas, – gali būti vėžys. Diagnozei patvirtinti atliekama prostatos biopsija: šiandien daroma 12–24 dūrių, kad tik liga būtų nustatyta laiku, kad tik pavyktų pataikyti į vėžio pažeistą prostatos dalį.
Prostatos vėžio gydymas atima lytinį pajėgumą?
Jeigu į gydytoją kreipiamasi laiku, jokių problemų dėl seksualinio gyvenimo kilti neturėtų. Netgi priešingai – gerybinės prostatos išvešėjimo, prostatito atvejais gydymas pagerina lytinę funkciją, nes skiriama vaistų, kurie gerina prostatos kraujotaką.
Jeigu jau diagnozuojamas prostatos vėžys, galimi įvairūs gydymo būdai: stebėjimas, operacija, spindulinis gydymas, hormonų terapija ar chemoterapija. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į vyro amžių, PSA rezultatus, prostatos vėžio piktumo laipsnį, gretutines ligas ir kt.
Dažnai vyrai bijo kreiptis į specialistus, nors ir ilgai kenčia dėl šlapinimosi sutrikimų ar lytinės funkcijos sumažėjimo, nes mano, kad, pašalinus prostatą, jie visiškai praras seksualinę funkciją. Visų pirma, vyrus reikėtų nuraminti, kad šiandien, nustačius I stadijos prostatos vėžį (PSA –0–5 mg/l, piktybiškumas pagal Gleason skalę 0–6 balai), dažniausiai pasirenkama stebėjimo taktika. Tai reiškia, kad vyras neoperuojamas ir negydomas vaistais, bet kas tam tikrą laiką turi kartoti PSA tyrimą. Ir ši stebėjimo taktika pasiteisina, ypač jauniems, 40–45-erių metų vyrams. Apie 20 proc. tokių pacientų sėkmingai nugyvena gyvenimą be jokio gydymo. Atlikus prostatos operaciją, apie 80 proc. vyrų sumažėja potencija. Be abejo, lytinės funkcijos išsaugojimas labai susijęs ir su operacijos būdais. Pvz., atliekant ją laparoskopu, daugiau išsaugoma nervinių audinių ir kraujagyslių, todėl potencija nukenčia mažiau. Dar geriau, jeigu tokią operaciją atlieka robotas, tada dar didesnė tikimybė, kad lytinė funkcija visiškai nenukentės. Deja, Lietuvoje robotinių prostatos šalinimo operacijų neatliekama. Atviros operacijos metu daugiau pažeidžiami audiniai.
Jeigu stebėjimo metu procesas progresuoja arba iš karto nustatoma didesnė vėžio stadija, parenkamas konservatyvus gydymas arba operacija. Jeigu nustatoma II ar III stadija, dažniausiai siūloma operacija. Po operacijos galimi įvairūs nepageidaujami poveikiai, potencijos sumažėjimas – taip pat. Tačiau gana dažnai seksualinės funkcijos susilpnėjimas būna laikinas.
Vyresniems vyrams (nuo 55–60-ties metų amžiaus), kuriems galbūt lytinė funkcija ne tiek svarbi, o vėžys yra II ar III stadijos, taip pat siūloma operacija. Lietuvoje operuojami ir 80-čiai vyrai, nors JAV to jau nedaroma. JAV laikoma, kad tokio amžiaus vyrams šių operacijų naudos ir kainos santykis nėra optimalus, ir operacija nėra naudinga, juolab kad liga progresuoja lėtai.
Vyrams, kuriems dėl indikacijų ar kitų priežasčių negalima atlikti operacijos, gali būti paskirtas gydymas spinduliais, hormonų terapija ar chemoterapija. Beje, visi šie papildomi būdai, esant reikalui, gali būti skiriami ir po operacijos. Galima pasidžiaugti, kad esame gydę net šimtamečius vyrus, kuriems prostatos vėžys buvo nustatytas sulaukus 80-ties ir vėliau. Taigi prostatos vėžio gydymas iš tiesų yra vienas veiksmingiausių ir sėkmingiausių, nes, be operacijos, galima skirti ir tokių efektyvių gydymo būdų, kaip hormonų terapija, ir sulaukti gerų rezultatų, taip pat ir pasitelkiant įvairių gydymo būdų derinius. Hormonų terapija – medikamentinio gydymo pagrindas. Ji gali būti skiriama po radioterapijos ar operacijos, kai yra vėžio atsinaujinimo ar plitimo požymių.
Kaip sau padėti nesusirgti prostatos vėžiu?
- Prostatos ligas turėtų gydyti specialistas. Užsiimti savigyda ir užleisti ligą – tolygu paskatinti vėžinį procesą.
- Rūkymas – didžiulis prostatos priešas. Rekomenduojama mesti rūkyti.
- Fizinis aktyvumas, jogos pratimai, dubens pratimai, plaukimas gerina prostatos būklę, jos funkciją.
- Nerekomenduojamas alkoholis, aštrus maistas.
- Rekomenduojama grūdintis atsargiai. Nepatariama po pirties nerti į šaltą vandenį tiems, kurie visą gyvenimą buvo fiziškai pasyvūs, o laisvalaikį leisdavo gulėdami ant sofos, gurkšnodami alų ir rūkydami. Ypač toks grūdinimasis netinka po prostatos operacijų.
- Prostatai kenkia ilgas sėdėjimas. Vyrams, kurie dienų diena praleidžia sėdėdami už darbo stalo, rekomenduojama kas valandą daryti 5–10 min. pertraukėlę, jos metu atsistoti ir pavaikščioti bent po kabinetą.
Algimantas Raškevičius
gydytojas urologas onkologas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialas, Onkologijos ligoninė
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
959,844.011/o3/16/LT
