Pasak jos, nors supranta, kad sveikata svarbiausia, imti nedarbingumo lapelio ilgam laikui ji nedrįsta.
„Bijau apie tai pasakyti tiesioginiam viršininkui, kolegoms. Atrodo, kad neturiu teisės, nes liga tokia, su kuria iš esmės galėčiau dirbti iš namų. Esu girdėjusi, kad tokiais atvejais galima neimti biuletenio, bet pasinaudoti kitomis darbo teisės suteikiamomis teisėmis, pvz., atostogomis. Kaip yra su jomis? Ar tokiu (ligos) atveju jos gali būti tik nemokamos? Ar visgi išeitis vienintelė – biuletenis?“ – klausė moteris.
Apie tai, kokias išeitis turi darbuotojas, kuris dėl asmeninių ar kitų priežasčių ligos atveju nenori imti nedarbingumo, atsako advokatė Evelina Kiznė, aktualią informaciją darbo teisės klausimais skelbianti savo paskyroje „Instagram“.
Pasak teisininkės, darbo teisė suteikia darbuotojams galimybę pailsėti ir atgauti darbingumą, kai to reikia. Darbuotojai, kuriems toks poilsis yra reikalingas, įprastai renkasi kasmetines atostogas, rečiau – nemokamas atostogas.
Ką daryti, jei atostogų mėnesio neturi sukaupęs?
Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas, o už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
„Jei darbuotoja nori pasinaudoti vienu mėnesiu kasmetinių atostogų, reikia vadovautis įmonėje patvirtinta tvarka dėl atostogų suteikimo (tokia tvarka gali būti integruota į darbo tvarkos taisykles). Jei tvarkos nėra – tartis su darbdaviu, kad jis reikiamu metu suteiktų tokios trukmės atostogas. Dažniausiai kasmetinių atostogų suteikimas yra grindžiamas darbuotojo ir darbdavio susitarimu“, – nurodė E.Kiznė.
Pasak jos, svarbu ir tai, kad tam, jog atostogos būtų suteiktos, darbuotoja turi jas sukaupti. Tačiau kaip darbuotojas turėtų elgtis tuo atveju, jeigu dar nespėjo sukaupti vieno mėnesio kasmetinių atostogų?
„Darbdaviui nėra draudžiama darbuotojui suteikti kasmetinių atostogų, jei darbuotojas dar nespėjo jų sukaupti. Visgi, darbuotojui svarbu suprasti tai, jog „avansinių atostogų“ skyrimas nėra darbdavio pareiga, tai yra darbdavio teisė, todėl kiekvienu atveju gavus darbuotojo prašymą dėl avansinių atostogų suteikimo sprendžia darbdavys. Tikėtina, jog, jei darbdaviui nepavyksta tinkamai organizuoti darbo proceso arba nukenčia kitų darbuotojų ar įstaigos veiklos efektyvumas, darbdavys atsisakys darbuotojui suteikti ,,avansines atostogas“, – nurodė teisininkė.
Per nemokamas atostogas darbuotojas nėra draustas
Kalbėdama apie nemokamas atostogas, E.Kiznė pabrėžė, kad jos nėra kasmetinių atostogų alternatyva – šios atostogos yra skirtos darbuotojui tam, kad jis galėtų atsitraukti nuo darbo, esant tam tikroms gyvenimiškoms aplinkybėms, net jei jis neturi sukaupęs kasmetinių atostogų dienų ir negali jomis pasinaudoti.
Be to, darbuotojui svarbu nepamiršti, kad nemokamų atostogų laikotarpis nėra laikomas draudiminiu, o tai reiškia, jog nemokamų atostogų metu susirgęs darbuotojas negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos. Tiesa, darbuotojas nemokamų atostogų metu gali įprastai naudotis garantuojamomis medicininėmis paslaugomis, nes draustumas privalomuoju sveikatos draudimu išlieka.
„Vieno mėnesio trukmės nemokamos atostogos darbuotojui gali būti suteiktos, jei su tuo sutinka darbdavys. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei kalendorinį mėnesį, darbuotojas negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl darbdavys už darbuotoją nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Vadinasi, darbuotojas minėtas įmokas turi mokėti savarankiškai, nebent susitaria su darbdaviu, kad tokias įmokas už darbuotoją sumokės darbdavys“, – teigė advokatė.
Nuotolinis darbas: kada darbuotojas gali prašyti tokios darbo formos?
Per pandemiją ir po jos nereta įmonė lanksčiai žiūri į nuotolinį (arba hibridinį) darbo modelį. Kai tokio varianto darbuotojas pageidauja dėl pasikeitusios sveikatos būklės, jis apie tai turi informuoti darbdavį.
„Darbuotojas, kurio darbo pobūdis leidžia jam atlikti darbo funkcijas iš namų (ar kitos vietos) gali teikti prašymą darbdaviui dirbti tokia forma. Taigi, darbuotojas, kuris nori ir turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, galėtų pasinaudoti šia teise“, – sakė darbo teisės specialistė.
Jos teigimu, Lietuvoje visi darbuotojai turi teisę teikti prašymus dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau darbdavys sutikti privalo tik tam tikrais atvejais.
„Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Kitų darbuotojų prašymų darbdavys tenkinti neprivalo, tačiau tai nereiškia, jog darbdavys nesutiks ir neleis darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu“, – sakė portalo pašnekovė.
Tiesa, darbdavys galėtų atsisakyti tenkinti prašymą bet kurio darbuotojo, jeigu įrodytų, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas.
Laikinasis nedarbingumas: kas tai yra?
Šioje temoje, pasak E.Kiznės, svarbi sąvoka yra ir laikinas nedarbingumas. „Visi darbuotojai anksčiau ar vėliau tampa laikinai nedarbingi ir tai nėra blogai teisės požiūriu. Sergantis darbuotojas yra saugomas įstatymų, jis nepraranda savo darbo vietos ir negali būti diskriminuojamas dėl savo ligos. Jei darbuotoja, pagal gydytojo įvertinimą, tapo laikinai nedarbinga ir turi laikytis tam tikrų sveikatos atstatymui rekomenduojamų gydymo ar poilsio režimų, tai siūlytina vadovautis gydytojo teikiamomis rekomendacijomis. Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas nėra teikiamas darbdaviui patvirtinti ir, priešingai nei atostogų suteikimo, nedarbingumo laikotarpio su darbdaviu nereikia derinti. Taigi, reikiamą poilsį galima gauti „čia ir dabar“, gavus nedarbingumo pažymėjimą“, – pabrėžė teisininkė.
