Medikai ragino nutraukti nėštumą ir operuotis
Iki tos lemtingos dienos Vaida gyveno įprastą gyvenimą, dirbo mėgiamą, nors ir mažai apmokamą konditerės darbą, ištekėjo ir susilaukė sūnaus. Šiam ūgtelėjus šeima pradėjo lauktis antrosios atžalos. Iš pradžių nėštumas buvo sklandus, tačiau jam įpusėjus moteris pajuto stiprius pilvo skausmus, kurie visą šeimos gyvenimą pakeitė kardinaliai.
Taip pat krito svoris, nors nėštumo metu jis turėtų augti. Kadangi medikams net nedingtelėjo mintis, kad jau jauna moteris gali sirgti rimta liga, visi šie simptomai buvo nurašyti pašaliniam nėštumo poveikiui. Tačiau skausmai vis didėjo, o svoris ir toliau krito.
Galiausiai jai buvo atlikta echoskopija, kurios metu buvo aptiktas ties žarnomis tarp kasos ir inksto didelis auglys. Tai buvo praėjusių metų rugpjūčio 31 d.
Vaidai tuo metu buvo dvidešimta nėštumo savaitė.
„Aišku, prasidėjo maratonas po gydytojus ir ligonines. Medikai įtarė, kad auglys piktybinis, todėl siūlė nutraukti nėštumą ir kuo greičiau operuotis. Mes su vyru šio varianto atsisakėme, nes vaikas man buvo svarbiau. Nors mane nuolat kamavo skausmai, nusprendėme laukti, kiek galėsime. Daktarai negarantavo mums nieko.
Kaip jie sakė, mes matome kažką, bet nežinome – ką, o mes net nesvarstydami operacijos atsisakėme. Nekilo ranka žudyti dar negimusio vaiko, būtų labai sunku gyventi su mintimi, kad jis galėjo išgyventi ir gyventi laimingas bei sveikas. Mes tiesiog tikėjome, kad viskas bus su juo gerai“, – pasakojo Vaida.
Iki gimdymo kamavo nepakeliami skausmai
Tuomet ji dar nė neįsivaizdavo, ką dėl šio sprendimo jai teks patirti, tačiau iki šiol nė akimirkos nesigailėjo pasielgusi būtent taip.
Artimųjų ir kolegų palaikoma, moteris dieną ir naktį buvo priversta kovoti su nuolatiniais pilvo skausmais. Kai pagaliau atėjo nėštumo atostogų diena, Vaida buvo tokia išsekusi, kad, toliau nebeįstengdama kentėti skausmų, atsidūrė ligoninėje ir gimdymo laukė medikų priežiūroje. Po gero mėnesio, praleisto ligoninėje, pagaliau prasidėjo gimdymas. Antrasis sūnus gimė anksčiau laiko – 34-tą savaitę, tačiau gimdymas praėjo sėkmingai.
Esu reikalinga tiek vaikams, tiek vyrui. Tai mano pagrindinis optimizmo šaltinis.
„Kaip mes sakome su vyru, pilve vaikas ir auglys nebepasidalino vietos. Praėjus dienai po gimdymo man buvo padaryta kompiuterinė tomografija, kuri dar labiau patvirtino įtarimus dėl vėžio, kadangi auglys labai sparčiai augo. Buvo nuspręsta mane operuoti skubiai, nelaukiant biopsijos ar kitų tyrimų. Taigi šeštą dieną po gimdymo buvo atlikta operacija. Sudėtinga, ilga, varginanti, labai sunki, su visos kraujotakos perdėliojimu. Trylika parų po operacijos praleidau reanimacijoje, buvo daug komplikacijų – plaučių trombozė, venų trombozė“, – prisiminė jauna mama.
Deja, liūdnos prognozės pasitvirtino – piktybinis nervų dangalų navikas. Operacijos metu buvo pašalinta dalis žarnų, dalis kasos, persodintos venos, operuotoje vietoje pakeista kraujotaka.
Tuo tarpu be mamos, dėl kurios gyvybės po operacijos kovojo medikai, likęs kūdikis kitoje ligoninėje naktimis gailiai verkdavo. Laimė, medikų pastangos ir didžiulis pačios moters noras išvysti savo abiejų sūnų akis, juos apkabinti ir pabučiuoti, padarė stebuklą.
Vaida išgyveno.
Po chemoterapijos metastazės tik suaktyvėjo
Po mėnesio jai pagaliau dviem savaitėms pavyko ištrūkti iš ligoninės, o tuomet prasidėjo chemoterapija – dar vienas sekinantis etapas.
„Iš šešių kursų man buvo atlikti trys, tačiau pastebėjus, kad mano būklė tik blogėja, nuspręsta chemoterapiją nutraukti. Nors pagrindinis auglys buvo pašalintas, atsirado daugybinės metastazės kepenyse, kurios nuo chemoterapijos dar labiau suaktyvėjo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad liga pažengė 107 proc.“, – sakė pašnekovė.
Sunkiai po operacijos išsikapsčiusiai Vaidai žinia apie tai, kad liga metastazavo, atėmė žemę iš po kojų. Tuo metu jos vyresnėliui buvo penkeri, jaunėliui – vos keli mėnesiai. Tačiau ryte prabusi ji suprato, reikia gyventi, tiesiog privalo gyventi.
„Norint bent jau išlaikyti stabilią esamą būklę, man buvo paskirti biologiniai vaistai, o mes su vyru, kadangi labai stipriai norime gyventi ir stengiamės kabintis į gyvenimą, pradėjome ieškoti alternatyvų – ką gali pasiūlyti kitos šalys, nes Lietuva nieko daugiau pasiūlyti negalėjo. Kaip rašoma vadovėliuose, šita liga tiesiog sunkiai pasiduoda gydymui“, – aiškino dviejų vaikų mama.
Vienoje privačioje klinikoje Vaidai buvo pasiūlyti vaistai iš užsienio, kurie Lietuvoje nekompensuojami. Jos manymu, būtent jie sustabdė ligos progresavimą. Šiuo metu ji vartoja trečią šių vaistų kursą ir tikisi, kad po jo atlikti tyrimai parodys dar geresnį rezultatą. Šiems vaistams šeima paklojo savo gyvenimo santaupas – 3 tūkst. eurų.
Lietuvoje daugiau niekas padėti negali
Vienas Vaidos kelyje sutiktas medikas pasiūlė jai kreiptis į dr. Michaelio Weberio kliniką Vokietijoje, vėžio gydymui taikančią fotodinaminę terapiją. Paprastai ji taikoma odos vėžio gydymui, tačiau minėtoje klinikoje šia metodika sėkmingai gydomas ir vidaus organų vėžys. Vaidos atveju operacija negalima, kadangi metastazės išplitusios kepenyse, tačiau klinikos medikai ją patikino, kad šviesos terapijos poveikis be chirurginės intervencijos sumažina ar net visai panaikina metastazes.
„Rugpjūčio mėnesį, po dabartinio gydymo, man bus atliekami galutiniai tyrimai. Šie duomenys su visa ligos istorija bus perduoti Vokietijos klinikai, kuri tuomet mums pasakys galutinę gydymo trukmę ir sumą. Preliminariai jie yra pasakę, kad galės padėti, jie padeda esant dar ir blogesniems atvejams, tikimasi net iki 100 proc. pasveikimo“, – vylėsi moteris.
Šiuo metu tai paskutinis ir vienintelis jos šiaudas. Tačiau preliminari mažiausia gydymo kaina Vokietijoje – apie 10 tūkst. eurų. Žinia, gydymo eigoje ji gali neprognozuojamai išaugti. Šeima tokių pinigų neturi, tačiau stengiasi neprarasti vilties ir gyventi toliau.
Nė karto nekilo klausimas „kodėl man“
Paklausta, ką daranti, kai apima nuovargis, optimizmas dingsta ir nusvyra rankos, Vaida patikino, kad tuomet, kai norisi nuo visko pabėgti, visa šeima sėda į mašiną ir važiuoja į gamtą pakvėpuoti grynu oru, pravėdinti galvą ir pabūti kartu.
„Keliaudami, grožėdamiesi vaizdais pasisemiame energijos ir jėgų. Negaliu pasiduoti. Reikia kelti rankas į viršų ir kabintis į gyvenimą. Esu reikalinga tiek vaikams, tiek vyrui. Tai mano pagrindinis optimizmo šaltinis. Vyras nuo pat pradžių man tvirtai pasakė – tu gyvensi, nors būtent jam teko sunkiausia dalia: po gimdymo jam teko vaikelį lankyti vienoje ligoninėje, mane – kitoje, namuose laukė dar vienas vaikas.
Tačiau įdomu, kad nei man, nei jam nė karto nekilo klausimas – už ką tai mums. Mes tai priėmėme kaip gyvenimo išbandymą, kaip pamoką, per kurią turime kažko išmokti. Gal turime pasisemti stiprybės, o gal tai išbandymas, ar ir nelaimėje išliksime kartu“, – svarstė Vaida.
Šeima, žinodama, kad nesugebės surinkti reikiamos sumos gydymui, o klastinga liga nelaukia ir svarbi kiekviena diena, ryžosi prašyti žmonių pagalbos.
Jei galite prisidėti Vaidos kovos už savo gyvybę, kad jos mažamečiai vaikai turėtų mamą, tai galite padaryti čia:
Visais atvejais mokėjimo paskirtyje nurodyti: Parama Vaidos gydymui
Gavėjas: Vaida Vaičiūnienė
A/s LT327300010139914705 (Swedbank)
Arba
Gavėjas: VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“
A/s LT267300010142143000 (Swedbank)
A/s LT57 7044 0600 0805 8996 (SEB)
PayPal: info@gerumoranka.eu
Paysera: EVP8810001781874
LT623500010001781874
