Kaip pranešime spaudai teigia Lietuvos širdies asociacijos vadovas kardiologas doc. Raimondas Kubilius, per dešimtmetį širdies ligos Lietuvoje „pajaunėjo“ 30 metų. Kitaip tariant, tai jau nėra tik senjorų problema – miokardo infarkto ar insulto priepuolius patiria ir jauni žmonės.
Iš tiesų, sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirtingumo nuo jų statistika mūsų šalyje nesikeičia jau dešimtmečiais. Žinome, kad pagal šiuos parametrus nesame Europos sveikuoliai, tačiau pasiekti pažangos nepavyksta.
Mirties priežasčių trejetukas Lietuvoje ir ES
Pasak kardiologo R.Kubiliaus, per visą Nepriklausomybės laikotarpį pagrindinės mirties priežastys rikiavosi ta pačia tvarka: pirmoje vietoje mirtys dėl širdies kraujagyslių ligų, antroje – onkologiniai susirgimai ir trečioje – savižudybės bei nelaimingi nutikimai. Įdomu, kad, palyginus susirgimus onkologinėmis ligomis ir nelaimingus atsitikimus mirtingumo žemėlapyje, atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų 27 Europos šalių vidurkių mažėja, juntama pažanga. Tačiau to, deja, negalima pasakyti apie širdies kraujagyslių ligas – jos lieka mūsų Achilo kulnas.
Kasmet Briuselyje įsikūrusi „Health Consumer Powerhouse“ organizacija lygina sergamumą bei mirtingumą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Paskutiniai duomenys (Euro Heart Index – EHI) pateikti apibendrinus 2016 m., įvertinus per 30 įvairių rodiklių, skiriamų į kelias stambesnes kategorijas. Pavyzdžiui, rizikos veiksnių paplitimas ir jų koregavimas, gydymo procedūrų atlikimas (kaip greitai specialistai atpažįsta ir organizuoja tinkamą ūminių širdies susirgimų diagnostiką ir gydymą), tyrimų prieinamumas pacientams, ir ketvirta – mirtys dėl tam tikrų patologijų. Paaiškėjo, kad iš visų šių keturių kategorijų niekuo negalime pasigirti.
Kodėl esame sveikesni tik už Kiprą ir Bulgariją
O kaip paaiškinti, kodėl dar blogesnė padėtis būtent Bulgarijoje ir Kipre? „Lemia ne tik Bulgarijos ekonominė situacija. Ši jauna Europos Sąjungos šalis kardiologinę pagalbą sukoncentravusi didžiuosiuose miestuose. Vadinasi, ji sunkiai prieinama provincijoje. Ir jei tarp nedidelių gyvenviečių yra didelis atstumas, tai paciento pristatymas į gydymo įstaigą gerokai užtrunka. Be to, Bulgarija kartais dėl anksčiau išvardytų priežasčių ūminio miokardo infarkto gydymui negali užtikrinti intervencinių gydymo priemonių prieinamumo, šioje šalyje vis dar nepakankamas kardiologinės pagalbos tinklas. Vertinti Kiprą būtų sunku, nes nepakanka duomenų“, – komentuoja kardiologas dr. R.Kubilius.
Kalbant apie Lietuvą, reikėtų išskirti kelias problemas. Viena svarbiausių, kad vis dar esame nekoreguotų rizikos veiksnių įkaitai. Svarbiausi veiksniai – padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija, nepakankamas pacientų fizinis aktyvumas, perteklinis angliavandenių ir cukraus vartojimas. Tyrėjai įvertino net kai kuriuos populiacinius veiksnius. Tarkime, jauno amžiaus vaikų kūno kultūros pamokų skaičių mokykloje. Net pagal šį kriterijų mes esame vieni iš paskutiniųjų. Jei ES vidurkis yra apie 700 valandų per metus, tai Lietuvos – mažiau kaip 600.
Pasak kardiologo, vadinasi, auga nauja karta, kurios nepratiname prie sveikos gyvensenos. Dėl „išmaniųjų pavojų“ ji vis labiau įsitraukia į sėslesnį gyvenimo būdą.
To paties EHI tyrimo duomenimis, sunerimti verčia ir didžiuliai rūkymo mastai bei alkoholio vartojimas. Jei skaičiuotume vyresnius nei 16 metų Lietuvos piliečius, jiems per metus tenka daugiau nei po 13 litrų alkoholio. Siekiamybė šį skaičių sumažinti bent iki 10 litrų.
Kitas svarbus momentas – jei Lietuvos pilietis, susirūpinęs širdies kraujagyslių sveikata, norėtų kreiptis pagalbos, išsitirti savo širdies sveikatą, tai kardiologo konsultacija arba galimybė atlikti širdies echoskopiją poliklinikose pacientams nėra lengvai prieinama. Ši problema yra itin svarbi, mažinant sergamumą ir mirtingumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Tačiau, kad nėra viskas taip blogai, rodo pacientų ištyrimo trečio lygio gydymo įstaigose (Santariškėse, Kauno klinikose) duomenys. Čia dauguma rodiklių atitinka ar net pranoksta ES vidurkius. Vadinasi, ten, kur yra koncentruota specializuota kardiologinė pagalba, situacija yra gera.
Trys pagrindiniai rizikos veiksniai
Didžiausią neigiamą reikšmę turi trys veiksniai: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis ir padidėjusi cholesterolio koncentracija.
Mokslininkai suskaičiuoja daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Iš jų didžiausią neigiamą reikšmę turi trys: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis ir padidėjusi cholesterolio koncentracija. Lietuvoje šie veiksniai galbūt atspindi ir nacionalinį charakterį. Nes tautiečiai maitinasi nepaisydami Maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijų, nenori vartoti vaistų nuo cholesterolio ir netgi kuria mitus, kad tie vaistai nėra naudingi. Anot dr. R.Kubiliaus, ES per 90 proc. pacientų, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, vartoja šiuos medikamentus. Palyginimui, Lietuvoje – tik iki 15 proc.
„Iš pradžių mes galvojome, kad nedidelį cholesterolio koncentraciją mažinančių vaistų vartojimą iki 2015 m. lemia tai, kad jie nėra kompensuojami. Tačiau, net ir pradėjus juos kompensuoti, deja, didesnio vartojimo nepastebime“, – blogas tendencijas įvardija dr. R.Kubilius.
„Tylieji žudikai“, kurių nejaučiame
Tačiau negi niekuo negalime pasigirti? Štai net du dirbtinius Žemės palydovus, būdama nedidele valstybe, sugebame į kosmosą pakelti, ruošiamės „Tesla Gigafactory“ Lietuvoje statyti, turime greičiausią internetą. Bet nesugebame pakeisti gyvenimo būdo ir sukurti geresnės sveikatos sistemos?
„Jei pažiūrėtume, kaip per dešimtmetį keitėsi rizikos veiksniai, galėtume sakyti, kad kraujospūdžio kontrolė šiek tiek pagerėjo. Kas ketvirtam pacientui pavyksta koreguoti kraujospūdį, kad jis būtų tikslinėse normos ribose, nekiltų aukščiau nei 140/90 mmHg ribos. Tačiau turime ir paradoksalią situaciją. Apie 99 proc. pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, žino, koks yra normalus kraujospūdis, deja, antihipertenzinių vaistų vartoti nenori“, – tautinius lietuvių vaistų vartojimo ypatumus apibendrina dr. R.Kubilius.
Tai kaip čia išeina? Lietuviai negaili pinigų „modernų“ ar „nerūpestingą“ gyvenimo būdą pabrėžiantiems dalykams: kavai, tabakui, alkoholiui ir kt. Tačiau, kol nejaučia ligos simptomų arba kol staiga neištinka priepuolis lyg perkūnas iš giedro dangaus, jie nėra linkę vartoti net ir kompensuojamų vaistų, o ką jau kalbėti apie ilgalaikę prevenciją – maistą ar jo papildus, padedančius apsaugoti kraujagyslių sieneles ir širdį.
„Žmonės susivokia ir rūpintis sveikata ar net vartoti vaistus ima tik po pirmųjų simptomų atsiradimo ar kai jį ištinka bėda. Nekaltinkime tik Lietuvos – ir kitose šalyse tie žmonės, kurie turi didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nepasinaudoja galimybe dalyvauti nemokamose tyrimų programose. Ir gal labai svarbu yra tai, kad visi pagrindiniai rizikos veiksniai (padidėjęs cholesterolis, arterinis kraujospūdis) yra nebylūs. Žmogus tarsi jaučiasi gerai, jam nieko neskauda. Taigi žmogus nevartoja vaistų, o kraujo spaudimas jau žaloja jo organizmą. Ir lygiai taip pat jis jaučiasi vartodamas vaistus, bet jo gyvybinės sistemos yra tausojamos. Todėl šie faktoriai ir vadinami „tyliaisiais žudikais“, kurie veikia, bet mes jų nejaučiame iki tam tikros ribos“, – sako kardiologas.
Kuriose šalyse gyvena sveikiausi žmonės
Įprasta skelbti laimingiausių pasaulio šalių dešimtukus. Dažniausiai juose pirmauja Skandinavijos šalys, Kanada, Australija. O kuriose gyvena sveikiausi žmonės, ypač vertinant širdies sveikatą?
Doc. R.Kubiliaus teigimu, pagal rizikos veiksnių įverčius ir jų valdymą, pirmasis penketukas būtų Prancūzija, Norvegija, Švedija, Liuksemburgas, Slovėnija. Toliau – Nyderlandai, Belgija, Šveicarija. Tai dažniausiai arba Šiaurės šalys, arba senosios Europos šalys. Pagrindinė priežastis – ten didelis dėmesys skiriamas labiau į populiaciją orientuotiems veiksniams. Nes juos koreguodami sveikatos politikos kūrėjai gali pasiekti daug daugiau nei vien tik gydytojas, individualiai bendraujantis su pacientu.
Pavyzdys. Prieš metus Europos Parlamentas priėmė įstatymą, kuris buvo ratifikuotas ir Lietuvoje. Nuo 2018 m. greitosios kulinarijos produktuose (pusfabrikačiuose) nebebus galima naudoti sintetinių riebalų. Prekybininkams jie yra patogūs, nes yra skaidrūs, ilgalaikio naudojimo, neturi kvapo. Bet sveikatos prasme – kenksmingi. Juos vartojant susidaro žalingų produktų, kurie gerokai padidina blogojo cholesterolio koncentraciją ir taip pradeda žaloti mūsų kraujagysles.
Būtent dėl tokių strategijų taikymo ir senų sveiko gyvenimo būdo tradicijų kai kuriose ES šalyse mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėja, juos iš „juodojo“ sąrašo jau išstumia onkologiniai susirgimai.
Auksinis pavyzdys – Šiaurės Karelija
Kalbant apie puikų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos standartą, dažniausiai pateikiamas Šiaurės Karelijos kardiovaskulinės sveikatos valdymo pavyzdys. Prieš penkis dešimtmečius Suomija, ypač šiaurinė jos dalis, pirmavo pagal mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų. Tai kėlė didelį visuomenės susirūpinimą, nes mirdavo darbingo amžiaus žmonės, ypač vyrai. Šiaurės Karelijos medikų bendruomenė 1971 m. pasirašė peticiją nacionalinėms institucijoms, prašydami skubios pagalbos, mažinant susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje buvo iškeltas uždavinys sumažinti sergančiųjų skaičių ir mirtingumą, ribojant populiacinius rizikos veiksnius: reguliuojant arterinį kraujospūdį, ribojant tabako vartojimą, gerinant cholesterolio koncentracijų diagnostiką ir gydymą. Šios priemonės padėjo pasiekti puikų rezultatą – praėjus dešimtmečiui mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo 75 proc.! Per 25-erius metus mirtingumas sumažėjo daugiau nei 80 proc. Taigi rezultatai – stulbinami.
Pasaulio širdies organizacija taip pat yra išsikėlusi tikslą – imtis drastiškų populiacinių veiksmų, kad iki 2025 m. 25 proc. būtų galima sumažinti mirštamumą nuo šių ligų.
Kiek lemia žuvies produktai ir omega 3?
Įrodyta, kad, koreguojant mitybą, blogojo cholesterolio koncentraciją galime reguliuoti iki 15–20 proc.
Doc. R.Kubilius sutinka, kad Šiaurės šalims tokius rizikos veiksnius lengviau reguliuoti ir dėl mitybos tradicijų.
Geresnis šiaurės jūrų žuvų, kuriose yra gausu polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, prieinamumas taip pat yra labai svarbus faktorius. Todėl ir Lietuvoje maisto racionui turėtų būti skiriamas didelis dėmesys. Ne tik medikamentinėmis priemonėmis, bet ir žuvies, turinčios omega 3 riebalų rūgščių, parinkimu arba kompensuodami šį trūkumą papildais. Taip galėtume pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Įrodyta, kad, koreguojant mitybą, blogojo cholesterolio koncentraciją galime reguliuoti iki 15–20 proc. Tai – tikrai labai reikšmingi pokyčiai. Prisiminkime, kad geriausiai veikia kompleksinės priemonės: mitybos parinkimas, aktyvesnis gyvenimo būdas ir nemedikamentinės priemonės.
Doc. R.Kubilius išskiria dar vieną labai svarbų aspektą – niekada nėra vėlu keisti savo gyvenseną. Kardiologai pabrėžia, kad jeigu individualioje rizikos veiksnių skaičiuoklėje savo riziką sumažinsite bent vienu procentu, jūsų mirties rizika per artimiausius 10 metų akivaizdžiai sumažės.
Pavyzdžiui, jei žmogus, patyręs miokardo infarktą ir jau įžengęs į 7-ąjį dešimtmetį, nustojo rūkyti, jo tikimybė susirgti pakartotiniu miokardo infarktu yra tris kartus mažesnė. Toks gyvenimo būdo pokytis yra paveikesnis net už kai kuriuos vaistus. Tai reiškia, kad pirmiausia daugiau dėmesio turėtume skirti nemedikamentinėms priemonėms. Tarp jų – ir mitybos racionui.
Jei mityba praturtinta kardiovaskuline prasme naudingomis medžiagomis, pavyzdžiui, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis omega 3, tai būtų tvirtas pamatas, padedantis gerinti širdies sveikatą.
Tačiau akivaizdu, kad kokybiškos jūros žuvies valgyti bent porą kartų per savaitę daugeliui Lietuvos gyventojų, kaip rekomenduoja mitybos specialistai, nelabai realus uždavinys. Todėl viena iš išeičių – žuvų taukai, padedantys kompensuoti omega 3 riebalų rūgščių stygių.
Kraujagyslių amžius skiriasi nuo biologinio
Dar vienas svarbus aspektas. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje nėra vien tik senjorų problema. Insultas ir infarktas „jaunėja“.
„Iš tiesų, per pastarąsias dvi savaites Kauno klinikose turėjau du jaunus pacientus – 26-erių ir 27-erių metų. Abu – ištikti ūminio miokardo infarkto. Kaip tai paaiškinti? Dar 2012 m. kardiologai pradėjo skirti ne tik žmogaus biologinį amžių, bet ir atskirai jo kraujagyslių amžių. Šie atvejai parodo, kad, nekreipiant dėmesio į rizikos veiksnius, netgi jauno žmogaus kraujagyslės, nepaisant biologinio amžiaus, dėvisi ir senėja greičiau. Taigi, jei jums 35-eri metai, ištyrę ir įvertinę jūsų sveikatą bei rizikos veiksnius, medikai gali nustatyti, kad kraujagyslių amžius – kaip 60-mečio. Štai kodėl net jaunam žmogui gali išsivystyti miokardo infarktas“, – aiškina Lietuvos širdies asociacijos vadovas, kardiologas Raimondas Kubilius.
Savo kraujagyslių amžių galite apskaičiuoti ir patys, įvertinę pagrindinius rizikos veiksnius.
