Pasak A.Unikausko, dažniausiai galvos svaigimas atsiranda staigiai atsistojus at atsisėdus iš gulimos padėties: „Kai gulime horizontalioje padėtyje, kraujas visame kūne pasiskirstęs maždaug vienodai – jo tiek pat tenka ir smegenims, ir širdžiai, ir kojoms. Staiga atsistojus, kraujas suteka žemyn ir smegenis ištinka kraujo badas.“
Gydytojas tikina, kad padėti sau galime labiau kontroliuodami atliekamą veiksmą. „Tai vadinama ortostatiniu svaigimu. Po kurio laiko kaklo kraujagyslėse suveikia baroreceptoriai ir viskas vėl išsilygina. Tokiu atveju reikia tiesiog vėl atsigulti arba atsisėsti ir po minutės jau galėsite ramiai atsistoti. Kraujotaka atsistatys ir į smegenis vėl atitekės kraujas, o pasaulis jau nebesisuks ratu“, – sako A.Unikauskas.
Tuo atveju, sako jis, kai jaučiatės, lyg pasaulis aplink jus sukasi, galite prarasti pusiausvyrą ir orientaciją nes sutrinka jūsų smegenys.
„Smegenų viduje, vidinėje ausyje kiekvienas turime giroskopą – vestibulinį aparatą su pusračio formos kanalais. Tai – mūsų pusiausvyros aparatas, kuriame susidaro iš ištirpsta kristalai, kurių pagrindas sudarytas iš kalcio. Bet jeigu jų atsiranda per daug, visi nespėja ištirpti, judant atsiduria viename iš pusračių ir dirgina nervų receptorius. Tuomet atsiranda galvos svaigimo pojūtis“, – sako A.Unikauskas.
Tokiais atvejais, teigia medikas, gali padėti kasdien atliekami nesunkūs pratimai:
1. Atsigulkite ant lovos taip, kad jūsų galva kabotų ant krašto, smakras būtų atloštas aukštyn. Lėtai kelkite galvą ir ja stenkitės paliesti krūtinkaulį. Priglaudę prie jo smakrą, iš lėto sėskitės smakro nekeldami aukštyn. Kol pilnai atsisėsite. Kartokite kelis kartus.
2. Atsistokite, galvą laikykite tiesiai. Iš lėto galvą lenkite prie vieno peties, tada – link kito. Tuomet galvą lenkite į priekį link krūtinkaulio, o po to – atloškite atgal. Pratimą kartokite 2–3 minutes.
Laidoje apsilankiusi šokėja ir jogos trenerė Milana taip pat pataria atsikeliant iš gulimos padėties neskubėti: „Rekomenduoju dešinę ranką padėti ant pilvo, o kairę – ant krūtinės ląstos, pakvėpuoti. Ir tuomet ne staigiai sėstis, o pasiversti šonu, viršuje esančia ranka pasiremti į pagrindą, ant kurio gulite ir palengva puslankiu lenkiantis atsisėsti.“
Deja, sako A.Unikauskas, išvardinti patarimai padės ne visada, o pastebėjus, kad simptomai neišnyksta, reikėtų kreiptis į gydytoją. „Nuolat pasikartojantis svaigulys gali būti susijęs ne tik su jūsų vestibuliniu aparatu, bet ir būti rimtos ligos pranašas“, – tikina gydytojas.
Be to, priduria jis, galva gali suktis ir tuomet, jei jaučiame pyktį, įtampą. „Priežastys gali būti dvi, vieną jų – staigus kraujospūdžio susvyravimas. Kita – kai judiname galvą, ją į šonus pasuka kaklo raumenys – jie visą laiką dirba.
Jei yra kaklo raumenų įtampa, jie pavargsta, judesio metu dėl esančios įtampos iš raumenų į smegenis ateina klaidinga informacija apie kūno padėtį erdvėje. Tačiau po kurio laiko ta informacija susitvarko ir galvos svaigimas praeina“, – sako A.Unikauskas.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.
