Ką galima sužinoti iš mitybos dienoraščio
Treneris pas jį atėjusį žmogų pirmiausiai paprašo pradėti vesti mitybos dienoraštį, t. y. mažiausiai tris, o idealiai septynias dienas smulkiai žymėti, ką ir kada valgė. Pasak jo, tai labai naudinga kiekvienam, kadangi žmogus aiškiai pamato realią padėtį ir supranta, kad jam trūksta sąmoningumo renkantis maistą.
Kai sąmoningumo turime daugiau, galime atsekti, kodėl tam tikru metu užsimanome, pavyzdžiui, saldumynų. Mat mūsų norai negimsta atsitiktinai – organizme nėra nieko atsitiktinio. Nėra taip, kad suvalgėme saldainį tik todėl, kad jis šalia buvo padėtas. Greičiausiai šį norą sukėlė tam tikros emocijos, per mažas maisto kiekis per paskutinį valgymą ar netinkamas maistas.
Mūsų norai negimsta atsitiktinai – organizme nėra nieko atsitiktinio. Nėra taip, kad suvalgėme saldainį tik todėl, kad jis šalia buvo padėtas.
„Dažniausiai daromos trys klaidos – reguliarumo, nuoseklumo ir sąmoningumo. Maitintis reikėtų 5–6 kartus per dieną, tačiau dažniausiai to nebūna. Valgyti reikėtų tuo pačiu laiku, kas yra sudėtingiausia. Taip pat dėl greito gyvenimo tempo labai sunku laikytis nuoseklumo principo mityboje.
Tačiau kai žmonės sako, kad maistas jiems ne pirmos svarbos prioritetas, visada duodu pavyzdį – ar gali automobilis važiuoti be degalų? Mūsų organizmas taip pat negali normaliai funkcionuoti be maisto.
Žinoma, mitybą reikėtų derinti prie savo dienotvarkės, užimtumo, darbo laiko, jeigu į visa tai neatsižvelgsime, pokyčių nepasieksime, planai žlugs, tačiau visada įmanoma rasti kompromisą. Valgyti reikėtų kas 3–3,5 valandos, o žmonės dažnai valgo nereguliariai – tai labai didelis tarpais, tai valgoma kas valandą.
Dažnai teisinamasi, kad nėra laiko gamintis, tačiau jeigu pradėtume planuoti, ką valgysime, visa tai užimtų daug mažiau laiko. Netgi galima susirašyti patiekalus, juos paderinti. Būtų ir finansinė nauda (išvengtume atsitiktinių užkandžiavimų, kurie atsiranda todėl, kad prieš tai blogai pavalgėme), ir nauda sveikatai“, – patarė M.Petrulis.
Kuriems žmonėms nereikia bijoti cukraus
Pašnekovas yra pastebėjęs, kad žmonės labai mažai vartoja daržovių. Tuo tarpu mėsos valgoma per daug. Vyrauja nuostata, kad ji suteikia jėgų, tačiau iš tiesų nuo jos tik labiau apsunkstama: atsiranda mieguistumas ir norima tiesiog sėdėti ir nieko neveikti. Dėl to, aišku, mažėja produktyvumas darbe. Treneris nesiūlo visiškai atsisakyti mėsos, bet faktas yra tas, kad jos kiekį reikia mažinti ją keičiant daržovėmis. Juolab kad tai ir pigiau.
„Dar viena bėda, kad žmonės, prisiskaitę apie sveiką mitybą, aklai seka svetimais pavyzdžiais, kurie jiems nebūtinai tinka. Viską reikėtų perleisti per savo filtrą.
Ko nesuvalgysime pirmoje dienos pusėje, to užsimanysime vakare, kadangi organizmas užkoduotas suvalgyti tam tikrus kiekius medžiagų.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų buvo daug kalbama apie cukraus žalą, ir žmonės pradėjo ieškoti to cukraus visur, net daržovėse. Dėl to netgi kai kurie nevalgo vaisių, nes ten esą daug cukraus. Tačiau jeigu žmogus dirba protinį darbą, pagrindinė medžiaga, leidžianti smegenims normaliai funkcionuoti, yra gliukozė. Be jos mūsų mąstymas automatiškai lėtėja. Tokiems žmonėms cukraus reikia netgi daugiau nei visiems kitiems.
Taigi jeigu mes sąmoningai kontroliuojame savo mitybą, daug medžiagų, kurių atsisakoma dėl kokios nors perskaitytos informacijos, galima vartoti. Žinoma, su saiku“, – aiškino pašnekovas.
Pusryčiai, pietūs, vakarienė ir užkandžiai
Pusryčius M.Petrulis pataria valgyti sočius, tačiau dar būtina atsižvelgti į miego kokybę. Jei miegojote mažai ir prastai, sotūs pusryčiai jus tik dar labiau užslopins, ir rytas bus tikrai sunkus. Šiuo atveju geriau organizmą žadinti po truputį. Pirmiausia galima pavalgyti vaisių, o sočiau pavalgyti vėliau. Jeigu miegota gerai, galima drąsiai iš karto valgyti sočiai, pavyzdžiui, košę, kuri aprūpina organizmą lėtai besiskaidančiais angliavandeniais.
„Žmonės daro dažną klaidą, kad pusryčiams valgo baltyminį maistą – kiaušinius, sūrį ir pan. Toks maistas mums neduoda tiek energijos, kiek jos reikia pasikrauti visai dienai. Užkandis prieš pietus turėtų būti taip pat iš angliavandenių. Mat ko nesuvalgysime pirmoje dienos pusėje, to užsimanysime vakare, kadangi organizmas užkoduotas suvalgyti tam tikrus kiekius medžiagų. Todėl vakare dėl angliavandenių trūkumo grįžę iš darbo pradedame šluoti viską, kas po ranka pakliūva.
Jeigu žmogus valgo 5 kartus per dieną, pietūs taip pat neturėtų būti labai sunkūs. Kad organizmas neapsunktų, maistas turi būti kuo natūralesnis, nereikėtų rinktis smarkiai kepto maisto.
Jei po pietų norite miego, žinokite, kad nieko gero nevalgėte. Vengiu vardinti konkrečiai, ką valgyti, tiesiog kiekvienas žmogus turi rasti tai, kas tinka jam. Vienam tinka vištiena su daržovėmis, o kitam reikia visai kitokio maisto. Patyrinėkite organizmą, kaip jis reaguoja į maistą“, – patarė pašnekovas.
Vakarinis užkandis priklauso nuo to, ką veiksime vakare. Pats treneris atviravo, kad pavakary mėgsta suvalgyti šiek tiek juodojo šokolado arba riešutų. Taip pat tinka lengva varškė, jogurtas. Vakarienei reikėtų rinktis daržoves, ypač šviežias. Žiemą tai sudėtinga, kita vertus, turime puikią daržovę – kopūstą. Sveika valgyti ir šviežių kopūstų salotas, ir raugintus kopūstus.
Bet kuriuo atveju, vakarienė turi būti lengva, nes pilnu pilvu nepailsėsime per naktį. Be to, jei prisivalgome iš vakaro, nenorime valgyti sočių pusryčių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pokalbis su prancūzų mediku: keli paprasti pokyčiai gyvenime turi didžiulį poveikį sveikatai
Kaip vertina bulves
Paklaustas, kaip vertina bulves, M.Petrulis teigė, kad tiek bulves (tiesa, tik virtas), tiek makaronus jis valgo du kartus per savaitę tomis dienomis, kai jo darbotvarkė labai intensyvi. Tačiau bulvės su mėsa nėra geras derinys, nes apsunkina organizmą. Jeigu viena patiekalo dalis sunki, sunkiai virškinama, kitos dalys turėtų būti lengvesnės.
„Vieną dieną per savaitę galima sau leisti valgyti tai, kas patinka, net jei ir nėra labai sveika. Tai sukelia kitokias emocijas, malonumą, kurio mums reikia, leidžia pailsėti nuo rutinos. Visomis kitomis dienomis verta turėti režimą, nes jeigu nėra režimo, nėra suderintas darbas ir poilsis, mityba, tuomet ir atsiranda problemos su sveikata, su emocijomis“, – tikino pašnekovas.