Mitybos įtaka patiriant stresą
Specialistai pasakoja, kad mityba tiesiogiai streso sumažinti, deja, nepadeda, bet tai tikrai jokiu būdu nereiškia, jog turime į ją nekreipti dėmesio.
„Mityba yra didysis veiksnys, reikšmingai lemiantis mūsų sveikatą“, – pasakoja Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė, – „maitindamiesi visaverčiu, subalansuotu maistu padėsime organizmui lengviau dorotis su stresu bei greičiau po jo atsigauti.“
Gydytoja dietologė sako, kad vieno produkto, padedančio susidoroti su stresu, nėra. Svarbi visavertė mityba, kuri turėtų atitikti žmogaus amžių, lytį, sveikatos lygį, fizinį aktyvumą, miego režimą ir t.t. Tačiau egzistuoja produktai, kuriuose gausu medžiagų, teigiamai veikiančių centrinę nervų sistemą. Patiriant stresą vertėtų jų vartoti daugiau.
Nervų sistemos pagalbininkai
Centrinės nervų sistemos veiklą, pasak E. Kliukaitės, teigiamai veikia visi B grupės vitaminai.
„Šios grupės vitaminų gausu praktiškai visose ankštinėse daržovėse“, – sako gydytoja dietologė bei vardija populiariausias ankštines daržoves – „tai ir pupelės, ir žirniai, sojos pupelės, lęšiai ir kitos.“
Pašnekovės teigimu, nervų sistemą ypač teigiamai veikia bananai, avokadai, apelsinai, juodieji bei raudonieji serbentai, braškės, vyšnios, mėlynės.
Kita medžiaga, turinti nemažai teigiamos įtakos mūsų organizmui yra folio rūgštis. Ši rūgštis padeda smegenų ląstelių veiklai.
„Špinatai yra folio rūgšties lyderiai, taip pat patartina vartoti įvairias salotas, Briuselio kopūstus, brokolį, cukiniją, žiedinius kopūstus“, – dėsto gydytoja dietologė.
„Magnis reikalingas gerai nervų sistemos veiklai, o jo gausu špinatuose, kukurūzuose, žaliuosiuose žirneliuose, brokoliuose, česnakuose ir kt. daržovėse“, – vardija E. Kliukaitė bei tęsia, kad „iš vaisių ir uogų daugiausiai magnio turi bananai, avokadai, kiviai, citrinos, avietės, gervuogės, vyšnios, agrastai, taip pat jau minėti juodieji serbentai.“
Nuo nemigos – ir mangas
Patiriant stresą, geras užkandis, pasak gydytojos, gali būti ir obuolys, kuris yra ne tik malonaus skonio, auga mūsų kraštuose, bet ir turi nemažai vitamino C. Šio žmogaus organizmui tokio svarbaus vitamino gausu ir citrusiniuose vaisiuose – greipfrutuose, apelsinuose, citrinose ir t. t.
„Jei kamuoja nemiga, patartina valgyti mangų – dėl juose esančių maistinių medžiagų. C ir B grupės vitaminų, mineralų – magnio, kalio ir kt.“, – teigia pašnekovė, bet akcentuoja tai, kad „pirmiausia, mityboje turi vyrauti įvairovė. Reikėtų valgyti ne tik savo šalyje užaugintus vaisius ir daržoves, nes ne visada tuo metu esanti vaisių ir daržovių paklausa gali patenkinti organizmo poreikius.
1. Mangus nulupkite, minkštimą supjaustykite skiltelėmis. Sudėkite su dribsniais ir jogurtu į elektrinį plaktuvą ir plakite iki vientisos masės. Sudėkite ledukus ir dar šiek tiek paplakite. Tiekite apibarstę dribsniais ir papuošę mangų skiltelėmis.
 |
| Knyga „Gaivieji gėrimai“ |
Receptas iš knygos „Gaivieji gėrimai“, kulinarė Asta Žvikevičienė
1. Mangus ir bananus nulupkite, supjaustykite ir sudėję į plaktuvą susmulkinkite.
2. Supilkite jogurtą ir dar apie 2 min. plakite. Prieš tiekdami, atšaldykite. Puoškite mėtų lapeliais.
| |
| Knyga „Gaivieji gėrimai“ |
Receptas iš knygos „Gaivieji gėrimai“, kulinarė Asta Žvikevičienė
Nepamiršti daugiau vaisių ir daržovių įtraukti į kasdienį savo valgiarašti skatina ir kampanija „Penki per dieną“.
Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos sąjungoje užaugintus vaisius ar daržoves. Būtent tiek jų suvalgyti rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė.
ES griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą. Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš visos Europos, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje, ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams.
