Į iškilusius, visuomenę neraminančius, klausimus portalui „15min.lt“ atsakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.
– Kiek tiesos yra šalies medikų pareiškime, kad Lietuvoje nemažai sveikų žmonių buvo užkrėsti hepatito virusu perpilant užkrėstą donorų kraują?
– Tokių atvejų būna, tačiau tai nėra masinis ir sisteminis reiškinys, ir ES direktyvas reglamentuoja, kad privaloma atlikti donoro kraujo serologinius tyrimus. Jie nėra tokie tikslūs, tačiau dalis šalių, net tokių turtingų kaip Švedija, tiria kraują atlikdama tik juos. Kadangi Lietuvoje hepatitas labiau paplitęs, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinta tvarka, kaip daromi nuikleininių rūgščių tyrimai. Jie atliekami tiek individualiai, tiek kaupiniuose. Arba tiriami iš kelių donorų kraujo mėginių paimti bendri kaupiniai.
Kiekviena kraujo donorystės įstaiga turi teisę pasirinkti, kokiu būdu tą tyrimą atlikti. Matome, kad kai kurie kraujo centrai kelia individualių mėginių klausimą. Niekas jiems nedraudžia tirti individualių mėginių.
Tiek kaupinyje atliekamas, tiek individualus mėginys yra pakankamai tikslus ir jautrus ir visa eilė ES šalių, tokių kaip Prancūzija, Vokietija, atlieka tyrimus būtent kaupiniuose. Vokietijoje kaupiniuose atliekami net iki 96 mėginių tyrimai. Lietuvoje – iki 8.
– Kiek Lietuvai kainuotų pereiti prie individualių mėginių tyrimų?
– Preliminariais skaičiavimais tai būtų keliolika milijonų litų.
– Tarkime, lėšų pereiti prie individualių mėginių neturime. Kitas hepatito prevencijos būdas būtų neatlygintina kraujo donorystė?
– Taip, daugelyje šalių ši priemonė taikoma. Neatlygintini kraujo donorai yra saugesni, nei tie asmenys, kurie duoda kraujo atlygintinai. 2010 m. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, buvo nustatyta, kad iš 165 žmonių, kurie ketino duoti kraujo, nors sirgo hepatitu arba buvo viruso nešiotojai, tik apie dešimt buvo tokių, kurie atėjo duoti kraujo neatlygintinai.
– Kodėl būtent dabar pasirodė šie medikų perspėjimai? Gal tai susiję su kokiu nors hepatito proveržiu?
– Priešingai. Stebėdami kelerių metų tendenciją matome, kad susirgimų hepatitu Lietuvoje mažėja. Viena iš veiksmingų SAM taikomų priemonių – vakcinavimas, dėl kurio mums buvo taip pat pakankamai stipriai priekaištaujama. Tačiau šios priemonės davė rezultatų.
Dabar – rinkiminis laikotarpis, šiais šaukiniais stengiamasi vienaip ar kitaip pabandyti atstovauti kai kuriems verslo interesams pakankamai aktyviai juos tenkinant.
Noriu pabrėžti, kad kraujo komponentai, kurie naudojami šalies gydymo įstaigose, yra ir pakankamai saugūs, ir tikrai kokybiški. Tyrimai, kuriuos atliko SAM akreditavimo tarnybos ir kitų institucijų sudaryta darbo grupė nuo praeitų metų rugsėjo iki šių metų liepos, parodė, kad visi kraujo komponentai savo kokybiniais parametrais atitiko ministro nustatytus reikalavimus.
– Kokia grėsmė iškyla, viešojoje erdvėje pasirodžius panašiems pranešimams? Žmonės nebeduos kraujo, nors donorų ir taip trūksta? Sergantys nesutiks, kad jiems donorų kraujas būtų perpiltas?
– Įmanomi abu variantai. Lietuvoje praeitas metais buvo atlikta daugiau nei 87 000 donacijų. Tyrimai atliekami tinkami. Kiekvienas nemotyvuotas skandalas, kurį bandoma išpūsti siekiant net, manau, ekonominių interesų, daro kenksmingą poveikį tiek kraujo donorystei kaip reiškiniui, tiek pacientams kelia susirūpinimą.
SAM kartu su donorų organizacijomis, kraujo donorystės centrais yra parengusi tarpusavio susitarimą dėl korektiškos informacijos teikimo apie kraują ir jo komponentus. Tikimės, kad šių metų rugsėjo 18 dieną toks susitarimas bus pasirašytas. Visos institucijos suinteresuotos, kad tokių nemotyvuotų, nepagrįstų pareiškimų nebūtų, nes kraujas mūsų galvose sutapatinamas su viena iš gyvybės sąvokų.
