Gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis
Jeigu norime suprasti, kas yra stresas, neišvengiamai turime žinoti ir tai, kas yra jo sukėlėjai. Pasak mokslininko Hanso Selye, laikomo vienu iš streso poveikio tyrinėjimo pradininkų, jais gali tapti bet kokie išoriniai fiziniai ar psichologiniai faktoriai. Kaip sako „Eglės“ sanatorijos medicinos vadovas Kęstutis Skauminas, stresas gali būti tiek fiziologinis, tiek psichologinis. Pirmuoju atveju jį sukelia fizinė trauma, o antruoju – intensyvi emocinė patirtis.
„Nustatyta, kad trumpalaikis stresas netgi gali gerinti sveikatą ar kitus mūsų funkcionavimo aspektus. Tokia teigiama stresinė reakcija trunka iki 60 minučių ir yra vadinama eustresu. Tačiau ilgiau trunkanti arba nuolatinė stresinė būsena vadinama distresu ir kenkia sveikatai. Pavyzdžiui, neigiamai veikdama mūsų imuninę sistemą“, – aiškina jis.
SPA VILNIUS medicinos direktorius Konstantinas Ovsyannikovas sako, kad stresas paprastai pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu ir tam tikrų hormonų išsiskyrimu. Trumpalaikėje perspektyvoje jis mobilizuoja, padidina asmens budrumą. Problemos prasideda tada, kai streso jėga arba jo trukmė viršija vadinamąją prisitaikymo ribą, kuri kiekvieno individuali.
„Ilgai streso veikiami žmonės, pavyzdžiui, ištisus metus patiriantys per didelį darbo krūvį, prie jo galiausiai prisitaiko netinkamai, o tai paprastai pasireiškia įvairiomis ligomis. Tyrimai aiškiai rodo ryšį tarp streso ir įvairių sveikatos sutrikimų – širdies ligų, insulto, migrenos, diabeto, astmos, nevaisingumo ir nutukimo. Be to, stresas daro didelę įtaką psichinei būklei. Ko gero, būtent dėl jos žmonės kenčia labiausiai“, – sako jis.
Jam pritaria ir sveikatos centro „Energetikas“ psichologė Ana Marija Leonavičienė. Pasak jos, banali frazė, kad nuo nervų prasideda visos ligos, yra labai arti tiesos. Kartais atrodo, kad mums skauda kūną, bet ligos iš tikrųjų būna dvasios. Daugelis ligų, susijusių su psichikos sveikata, turi simptomų, labai primenančių fizinius negalavimus. Tokia psichosomatika – psichologinių negalavimų išraiška – tiesiogiai veikia mūsų savijautą.
„Ilgalaikis stresas dažniausiai pasitaiko darbe. Ypač tais atvejais, kai kiekvieną dieną ten randame įvykių grandinę, kuri mus išmuša iš vėžių, atima norą į tą darbą ateiti kitą dieną. Taip stresas ir tampa chroniškas. Darbų ir aplinkų, kur nuolat patiriame tokią būseną, reikėtų vengti. Nesvarbu, koks ten būtų atlyginimas ir karjeros perspektyvos, organizmui tai reikalauja milžiniškų resursų. Jokie pinigai to neverti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Streso metu žmogaus organizme vyksta įvairios cheminės reakcijos. Pavyzdžiui, intensyviai išskiriamas hormonas kortizolis. Dar žinomas kaip natūralus streso hormonas. Būtent dėl jo ir padažnėja kvėpavimas, padidėja raumenų tonusas. Kitaip tariant, kortizolis atsakingas už streso sukeliamą budrumą, kovinę parengtį. Vis dėlto, kaip sako Birštono sanatorijos „Versmė“ gydytojas Antanas Danys, tokiai būsenai užsitęsus kyla rimtų pavojų.
„Ilgalaikis stresas yra tiesus kelias į depresiją. Ja susirgęs žmogus iš pradžių pasidaro dirglus, blogos nuotaikos, o ilgainiui ima nebejausti malonumo imdamasis mėgstamų veiklų. Sumažėja jo darbingumas, atsiranda nuolatinio nuovargio jausmas, nors, regis, intensyvios veiklos kaip ir nebuvo. Atsiranda neadekvatus kaltės jausmas, nesugebėjimas sutelkti dėmesį, nuolatinis nerimas, minčių chaosas, nemiga, beviltiškumas“, – dėsto sveikatos specialistas.
„UPA Medical SPA“ reabilitacijos gydytojas Viktoras Meižis įspėja, kad ilgalaikio streso lemtos įvairios kūne vykstančios cheminės reakcijos sukelia neigiamų pokyčių organizme, sutrikdydamos vidinę jo pusiausvyrą. Taip nutinka dėl to, kad sukaupta energija naudojama ne vidinės terpės dinaminei pusiausvyrai palaikyti, o stresui būdingoms fiziologinėms reakcijoms. Dėl to ląstelės tampa savanaudės, nustoja bendrauti tarpusavyje.
„Kalbant vaizdingiau, jos neskiria dėmesio „palaikymo“ darbams, o tik ginasi. Taip sutrikdoma žmogaus homeostazė. Jis tampa pavargęs, nelaimingas. Dėl atsiradusių fiziologinių pakitimų organizme pradeda vystytis ligos. Organizme nutrūksta gijimo procesas. Kuo ilgiau stresinė išlikimo sistema būna aktyvi, tuo ilgiau kūnas slopina savo išteklius, skirtus optimaliai sveikatai kurti, visa sistema pasidaro neadaptyvi“, – teigia jis.
Šiuolaikinio pasaulio problema
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis stresas – tai šiuolaikinio pasaulio problema. Taip yra dėl to, kad per pastaruosius dešimtmečius aplink mus atsirado ypač daug streso šaltinių. Smarkiai išaugo informacinis krūvis. Dėl interneto prie informacijos prieigą turime 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Net jeigu ir suprantame, kad nederėtų, ta prieiga intensyviai ir naudojamės, nes iš prigimties esame smalsūs.
„Mes gyvename laikais, kai aplink daugybė neramumų ir nenuspėjamumo, o tai tik paaštrina nuolatinį stresą. Neapibrėžtumas ir stabilumo stoka yra sunkiai matomas, bet labai reikšmingas streso šaltinis, sukeliantis lėtinio nerimo sutrikimus. Globalūs įvykiai, tokie kaip epidemijos, katastrofos, karai, kuriems negalime daryti jokios įtakos, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl visuomenėje lėtinio streso matome vis daugiau“, – teigia K. Ovsyannikovas.
Dar viena nuolatinio streso priežastis – toksiška emocinė aplinka. Kaip sako A. M. Leonavičienė, daugybė žmonių tiesiog nežino, kaip tvarkytis su nemaloniais žmonėmis ir jų sukuriamomis situacijomis. Jie tikisi, kad konfliktų ir prieštaravimų vengimas išspręs problemą, bet, deja… Visa tai gyvenimą padaro tik dar sudėtingesnį ir kompleksiškesnį.
„Čia jau nieko nebepadarysi – turi tiesiog keisti tą toksišką aplinką ir nebeveikti savęs ilgalaikiu stresu“, – pabrėžia ji.
Psichologė taip pat pastebi, kad kalbant apie ilgalaikį stresą itin opus yra ir perdegimo klausimas, kylantis iš disciplinos ir laiko valdymo trūkumų.
„Ypač jauni žmonės neįvertina savo jėgų. Jie dirba viršvalandžius, grįžę dar sėdi socialiniuose tinkluose, pamiega kokias keturias valandas ir pradeda viską iš naujo. Tai tiesus kelias į perdegimą. Kokybiškam gyvenimui būtinas sveikas darbo ir poilsio režimas“, – pabrėžia sveikatos centro A. M. Leonavičienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį ir į dar vieną streso šaltinį, būdingą būtent švenčių laikotarpiui. Tai – noras nustebinti artimuosius, įtikti jiems, priblokšti dovanų išmone ar vaišių gausa. Vis dėlto pašnekovė ragina sau užduoti paprastą klausimą: ar tikrai jums viso to reikia?
„Man atrodo, kad mes ir šiaip labai gerai valgome. Kūčių ir Kalėdų patiekalais tikrai nieko nenustebinsite. Aš labai mėgstu gaminti, bet tas prievartinis puotos ruošimas tiesiog vargina. Tad raginčiau visus koncentruotis ne į tai, o į gerą laiko praleidimą. Užuot dvi ar tris dienas sėdėjus prie to stalo, verčiau kažkur nuvykti, pamatyti, patirti. Tiems patiems vaikams už dovanas daug vertingesnis kartu praleistas laikas, susikurti prisiminimai“, – įsitikinusi psichologė.
Sprendimus kovoje su stresu siūlo ir pati gamta
Kaip pastebi V. Meižis, šiuolaikinis žmogus gyvena korporacijų ir įvairių institucijų valdomame pasaulyje, kuriame asmuo ir jo poreikiai labai dažnai yra tiesiog pamirštami. Aplink daugybė baimės, negatyvumo ir blogų žinių, nes geroms rinkos nėra, jos mažai ką domina.
„Mūsų gyvenamoje aplinkoje ilgalaikio streso tik daugės. Vyrauja įsitikinimas, kad žmogaus sveikatą ir ligas labiausiai lemia genetika, paveldimumas. Tačiau noriu patikinti, kad šiuolaikinis mokslas teigia, jog 95 proc. visų susirgimų nulemia gyvenimo būdas ir elgesys, o genų raiška nuolat kinta. Taigi, daug kas priklauso nuo mūsų“, – įsitikinęs reabilitacijos gydytojas.
Kokybiškai leidžiamas laikas, naujos patirtys, atitrūkimas nuo rutinos, specialistų teigimu, yra patys patikimiausi kovos su ilgalaikiu stresu metodai. K. Ovsyannikovas kaip vieną iš svarbiausių streso įveikimo sąlygų įvardija deprivaciją. Tai maksimalaus atsipalaidavimo būsena, kai žmogus nebepatiria jokių išorinių dirgiklių.
Anot jo, bandymai tokią būseną patirti triukšmingose aplinkose yra pasmerkti nesėkmei. Tam reikia visiškai kitokios aplinkos – visiškos ramybės ir tylos. Jis ragina išbandyti Shirin-Yoku – japonišką miško terapiją. Ji papildomai gali būti derinama su masažais, fizioterapija, aromaterapija, purvo voniomis ir kitomis priemonėmis.
„Neseniai teko bendrauti su Šveicarijoje, Alpių kalnuose, įsikūrusios klinikos psichiatru. Buvau nustebintas jų statistikos. Paaiškėjo, kad ji ženkliai geresnė nei didžiuosiuose centruose ir miestuose esančiose klinikose, nors pats gydymas tarsi ir niekuo nesiskyrė. Išvada tokia – lemiamą reikšmę ten turi aplinkos sąlygos: vieta, smulkios detalės, personalo darbas“, – sako K. Ovsyannikovas.
Savo ruožtu, K. Skauminas pabrėžia būtinybę į žmogaus sveikatą žiūrėti holistiškai. Būtent tai ir siekiama daryti tokiose sveikatinimo įstaigose kaip sanatorijos, kuriose veikia specialios streso poveikį mažinančios, atpalaiduojančios ir miegą gerinančios programos.
Jam pritaria ir sanatorijos „Versmė“ gydytojas A. Danys. Prieš sprendžiant problemas medikamentais jis ragina išbandyti natūralias sveikatinimo priemones, kurias mums suteikė gamta.
„Tokie gamtiniai gydomieji faktoriai kaip vidutinės mineralizacijos mineraliniai vandenys voniose ir baseinuose, gydomasis purvas, pasivaikščiojimas gryname ore, fizinis aktyvumas su įvairiomis vandens procedūromis, psichoterapinės relaksuojančios programos ir pagaliau pačios aplinkos pakeitimas duoda stebėtinai gerus rezultatus. Tai turėtų būti pirmoji pagalba tvarkantis su ilgalaikiu stresu“, – įsitikinęs sveikatos specialistas.
