Atsakykite į testo klausimus. Kuo daugiau neigiamų atsakymų, tuo esate sveikesnė. Atsakiusi „taip“, šalia rasite patarimą, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Žinoma, turėkite galvoje, jog šis testas yra bendro pobūdžio ir netgi jei atsakysite į visus klausimus neigiamai, tai nebūtinai reiškia, kad esate visiškai sveika ir atvirkščiai, ne visi „taip“ atsakymai reiškia, kad negaluojate. Tikslią sveikatos būklę jums gali konstatuoti tik medikai.
I. Kaip funkcionuoja inkstai
A. Ar daugiau nei kartą keliatės šlapintis naktį?
Jei taip, greičiausiai per daug vartojate skysčių (ypač kavos, alaus). Panašiai veikia ir kai kurie vaistai (ypač mažinantys kraujospūdį). Pasitarkite su gydytoju, gal vaistus vertėtų gerti pirmoje dienos pusėje ir pan.
Dažno šlapinimosi priežastis gali būti ir sutrikusi inkstų veikla, nervinė įtampa.
Patarimas. Nepiktnaudžiaukite skysčius varančia arbata, negerkite daug skysčių prieš miegą (bent dvi valandas iki eidama miegoti). Jei manote, kad tai kokių nors vartojamų vaistų poveikis, pasitarkite su savo gydytoju.
Geriate daug vandens, bet kojos netinsta, rytą atsibundate nepaburkusiais paakiais? Tada nieko baisaus, jei dažniau šlapinatės. Atsiradus patinimams, verta išsitirti inkstus.
B. Ar šlapimas dažniausiai būna neskaidrus, tamsios spalvos?
Jei taip, galbūt per mažai vartojate skysčių arba užsiteršęs organizmas. Šlapimo spalva gali patamsėti ar nusidažyti ir vartojant vitaminų (ypač B grupės ir C), suvalgius rabarbarų, burokėlių ar kitų raudonos spalvos vaisių bei daržovių – tai normalu ir nepavojinga. Tačiau jei jaučiate silpnumą ar pakyla temperatūra ir pan., vertėtų suklusti – tai gali būti rimtos ligos, pvz., hepatito, simptomas.
Patarimas. Per dieną sveikam žmogui reikia išgerti bent 2 litrus vandens – valosi organizmas. Įtarusi, kad šlapimo spalvos priežastis kita, pasikonsultuokite su gydytoju.
II. Kaip funkcionuoja virškinimo sistema
A. Pavalgius ar susinervinus pradeda mausti skrandį, graužia rėmuo, jaučiate sunkumą skrandyje ir tampate mieguista?
Jei taip, greičiausiai netinkamai maitinatės. Jei pavalgiusi aptingstate, stinga jėgų, „traukia prie žemės“, maudžia skrandį, tai – ženklas, kad tokio maisto jūsų organizmas netoleruoja (vienų skrandis nevirškina krakmolingo, kitų – riebaus ar rūgštaus) arba persivalgote. Įtakos turi ir kava bei rūkymas. Rytą pradėdama puodeliu kavos ir cigarete, rizikuojate susirgti opalige. Gali būti sutrikęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Ūmus į nugarą plintantis skausmas gali signalizuoti apie kasos uždegimą.
Patarimas. Valgykite dažniau (4–5 kartus per dieną), bet mažesnėmis porcijomis – neapsunkinsite virškinamojo trakto. Stebėkite, kokių produktų suvalgiusi jaučiate diskomfortą, ir jų atsisakykite. Jei yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, venkite rūgščių produktų, riebių padažų ir pan. Pasitarusi su gydytoja, galite pavartoti rūgštingumą reguliuojančių preparatų. Virškinimą trikdo ir stresas, nuolatinė įtampa – išmokite atsipalaiduoti, pagerkite nervus raminančios žolelių arbatos (melisų, valerijonų).
Simptomams stiprėjant ir trunkant ilgai, vertėtų išsitirti virškinamąjį traktą.
B. Ar dažnai užkietėja viduriai?
Jei taip, pirmiausia reikėtų sureguliuoti mitybą, nes gali būti užsiteršęs organizmas. Gal per mažai vartojate skysčių ir ląstelienos turinčių produktų, mažai judate (dažnai viduriai kietėja žmonėms, dirbantiems sėdimąjį darbą). Tai gali būti ir rimtos ligos simptomas.
Patarimas. Per dieną stenkitės išgerti iki 3 litrų vandens, kartą per savaitę darykite iškrovos dieną, valgykite skaidulų turinčių produktų: šviežių daržovių, košių, džiovintų vaisių, saulėgrąžų, valgius gardinkite sėlenomis. Nepiktnaudžiaukite vidurius laisvinančiais vaistais – gali sutrikdyti žarnyno veiklą, be to, naikina „gerąsias“ žarnyno bakterijas.
Įprastai žmogus turi tuštintis kartą per dieną. Jei tuštinatės rečiau nei kas trys dienos, pasikonsultuokite su gydytoju.
C. Ar dažnai viduriuojate ir pučia pilvą?
Jei taip, dėl to gali būti „kaltas“ nešviežias ar nesuderintas bei per riebus maistas. Taip pat stresas, sutrikusi kasos veikla, tam tikri vartojami vaistai.
Dažnas viduriavimas gali signalizuoti apie sutrikusią kasos veiklą. Sergant kasos uždegimu, žūsta kasos ląstelės, mažiau gaminasi fermentų, todėl pavalgius riebiau paleidžia vidurius.
Patarimas. Atsisakykite riebaus maisto, nepersivalgykite, nepiktnaudžiaukite alkoholiu. Gerkite daug vandens, vartokite liesus produktus.
Pilvą gali pūsti nuo ankštinių daržovių, kopūstų, kriaušių, ridikų – atidžiau rinkitės produktus. Stebėkite, kurių suvalgius pablogėja savijauta.
Jei viduriuojate ilgiau kaip tris dienas ir karščiuojate, būtinai kreipkitės į gydytoją. Gali būti žarnyno infekcija.
III. Ką išduoda oda
A. Ar jūsų oda išbalusi, o gal, priešingai, papilkėjusi, nuolat jaučiatės pavargusi, dažnai be priežasties atsiranda ratilai aplink akis, patinsta veidas ir t. t.?
Jei taip, gali būti nusilpęs kraujas. Atkreipkite dėmesį į organizmo siunčiamus ženklus. Oda – ligų barometras. Patinęs veidas ir paakiai paprastai byloja, kad sutriko skydliaukės arba inkstų veikla. Ilgos ir gilios raukšlės tarp lūpos ir nosies rodo, kad alinama širdis. Apie širdies ligas įspėja ir nosies šnervių sparneliai: jie pasidaro raudonai melsvo atspalvio. Ausų kriauklių baltumas su vaško atspalviu ir anksti žylantys plaukai praneša apie sutrikusią kraujotaką.
Ant nosies išryškėję kapiliarai – padidėjusio kraujospūdžio ženklas. Ratilai paakiuose gali signalizuoti, kad per mažai miegate, nesveikai gyvenate, organizmui trūksta būtiniausių maisto medžiagų ar yra sutrikusi vidaus organų veikla.
Patarimas. Jei dažnai laikotės dietų, esate vegetarė, reikėtų išsitirti kraują. Pablyškusi veido oda įspėja, kad gali stigti geležies. Atlikite mažą eksperimentą: ties nago šaknimi stiprokai paspauskite pirštą. Stebėkite, per kiek laiko išnyks baltumas. Kuo ilgiau jis laikosi, tuo didesnė tikimybė, jog nusilpęs kraujas ar sergate mažakraujyste. Į valgiaraštį įtraukite geležies turinčių produktų: kepenėlių, liesos mėsos, žuvų ir jūrų gėrybių, taip pat obuolių, granatų ir kt.
IV. Ar sveikos kepenys
A. Ar pavalgius riebesnio maisto jus pykina?
Jei taip, yra sutrikusi kepenų veikla. Kepenys dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina tulžį, valo iš organizmo susikaupusias nuodingąsias medžiagas. Jei nieko nesiimsite, tulžies pūslėje gali atsirasti akmenų. Jie trukdo nutekėti tulžiai, todėl ilgainiui neišvengsite dieglių, įvairių skausmų ir kitų negalavimų.
Patarimas. Venkite saldumynų, riebaus, kepto, rūkyto ir konservuoto maisto. Nevalgykite vienu metu riebiai ir saldžiai. Desertą palikite vėlesniam laikui, nes kepenims tai sukelia šoką, labai sunkina jų veiklą.
Į valgiaraštį įtraukite ląstelienos turinčių daržovių, kruopų, vaisių. Vartokite augalinius riebalus. Nepiktnaudžiaukite vaistais ir alkoholiu – sunkina kepenų veiklą. Kurį laiką pagerkite kepenis valančių žolelių arbatos arba žolinių preparatų. Ypač kepenims naudingi artišokai, kiaulpienės. Jei skauda kepenis, nedelsdama pasikonsultuokite su gydytoju.
B. Ar jums dažnai skauda dešinį šoną po šonkauliais?
Jei taip, gali būti kepenų uždegimo (hepatito) pradžia. Ypač susirūpinkite, jei skauda ne tik šoną, bet ir galvą, sąnarius, jaučiatės visada pavargusi, dažnai pykina.
Patarimas. Jokio riebaus maisto! Valgius ruoškite be riebalų. Nevartokite alkoholio. Kuo skubiau kreipkitės į gydytoją – jis nustatys skausmo priežastį ir skirs vaistų. Nesigydykite pati, nes galite tik pakenkti.
C. Ar pageltę jūsų akių obuoliai, sutrūkinėjusios kraujagyslės?
Jei taip, gali būti, kad perdozavote kokių nors vaistų (antibiotikų, raminamųjų ar malšinančių skausmą ir temperatūrą). O gal dažnai mėgaujatės alumi ar kitais svaigiaisiais gėrimais?!
Patarimas. Laikas pradėti sveiką gyvenimo būdą, nepiktnaudžiauti vaistais ar alkoholiu. Jei simptomai vis tiek neišnyks arba jausite papildomų simptomų, kaip antai pykinimas, kartus skonis burnoje, pakilusi temperatūra, patamsėjęs šlapimas ir pan.), pasikonsultuokite su gydytoju.
