Į ligoninę vyko kelis kartus ir visus juos grįžo be diagnozės
„Ar žinojote, kad sostinėje ir vienintelėje joje vaikų ligoninėje naktį nėra etato gydytojo, kuris nuo pilvo skausmų klykiančiam vaikui padarytų pilvo echoskopiją? Vienintelis „echoskopas“ – chirurgo pirštai, kuriais per mėnesį jau trys gydytojai „echoskopavo“, kai dėl nepakeliamų skausmų lėkdavome į Santariškes“, – piktinosi vyras savo „Facebook“ paskyroje.
Kaip pasakojo J.Davidonis, viskas prasidėjo maždaug prieš mėnesį ir nėra taip, kad jie tik lakstė į ligoninę ir piktinosi, ten negavę echoskopijos. Ne, jie viską darė taip, kaip priklauso pagal sistemą.
„Vaikui prieš keletą savaičių atsirado stiprus pilvo skausmas. Tą patį vakarą nuvykome į mūsų poliklinikos nedarbo metu budinčią Centro polikliniką. Ten padarė kraujo tyrimą, kuris nieko pikta nerodė, taigi išrašė kažkokių vaistukų nuo skausmo ir išsiuntė mus namo.
Nieko nelaukdami tuomet užsirašėme pas savo šeimos gydytoją, o jis mus nukreipė pas gastroenterologą, kurio konsultacijos reikia laukti mėnesį.
Tačiau dar po savaitės skausmas pasikartojo ir kur kas stipriau. Tai buvo sekmadienis, todėl jau važiavome į Vaikų ligoninę. Chirurgas pamaigė vaiko pilvą, pasakė, kad išvaržų ar apendicito, kas gali būti baisiausia, neįžvelgia, o ieškant kitų skausmo priežasčių reikia daryti echoskopiją.
Kai paprašiau padaryti, gydytojas atsiprašė, kad sekmadienį echoskopuotojas nedirba. Po šio karto jau pradėjau rūpintis, kaip pas gastroenterologą pakliūti greičiau.
Ar tikrai neįmanoma sudaryti etato budinčiam daktarui, kai net sargas sėdi visą naktį, miega ir gauna už tai pinigus?
Galiausiai per pažįstamus gavome papildomą talonėlį ne savo poliklinikoje, be to, tik mokamai konsultacijai, ir vakar pakliuvome. Gydytojas, apžiūrėjęs pilvą, davė siuntimą echoskopijai“, – dėstė pašnekovas.
Tėvas pats skambino į ligonines, nepadėjo net noras susimokėti
Kadangi vizitas įvyko jau beveik vakare, tėvai dar nespėjo išsiaiškinti, kur galėtų kuo greičiau atlikti echoskopiją, o naktį berniukui ir vėl įvyko skausmo priepuolis. Jau trečias.
„Priepuolis buvo toks stiprus, kad dar niekada nesu matęs tokio vaiko. Jis tik rėkdamas prašė vaistų. Mes turime tik universalių lašiukų nuo pilvo skausmų, nes nežinome, kas jam yra. Nuo jų skausmas truputį aprimo, bet mums buvo neramu.
Pasiskambinau į tą pačią Vaikų ligoninę ir paklausiau, ar galima atvykti echoskopijai, juolab kad net ir siuntimą turime. Pasirodo, ne. Naktį echoskopuotojo nėra. Aš nekaltinu medikų, ne jų tai problema, jie kantriai atsakinėjo į visus mano klausimus.
Tada paskambinau į BPC, bandžiau išsiaiškinti, kurioje Vilniaus ligoninėje būtų įmanoma padaryti vaikui echoskopiją. Pasirodo, tai neįmanoma. Greitosios pagalbos medikai tik pasiūlė nuvykti į ligoninę, kad chirurgai apžiūrėtų. Sakau, žiūrėjo, bet kas iš to.
Tuomet pats paskambinau į suaugusiųjų ligoninę Santariškėse pasiteirauti, ar suteiktų jie mums tokią mokamą paslaugą. Ne, kadangi jų gydytojas neturi licencijos daryti echoskopiją vaikams“, – toliau pasakojo vyras.
Tikėkimės per naktį niekas vidaus organuose netrūks, neplyš ir sulauksite rytojaus.
„Tikėkimės per naktį niekas vidaus organuose netrūks, neplyš ir sulauksite rytojaus“, – J.Davidonis tikina išgirdęs tokius „paguodžiančius“ greitosios pagalbos medikų žodžius. Tiesa, pastarieji pasisiūlė nuvežti vaiką iki ligoninės, tačiau pridūrė, kad tėvas ir pats tai gali padaryti – juk gyvena Vilniuje.
„Akmens amžius? Europos centre? Po kasmet vykstančių dešimčių labdaros renginių ir koncertų, skirtų remti sveikatos apsaugos sistemą, mes neturime naktį vaikų ligoninėje echoskopuojančio gydytojo?
Ar tikrai neįmanoma sudaryti etato budinčiam daktarui, kai net sargas sėdi visą naktį, miega ir gauna už tai pinigus? Už ką tuomet mokame mokesčius, jeigu prieinamo gydymo negausi ne tik nemokamai, bet ir už pinigus?“ – pašnekovas pažėrė virtinę klausimų.
Vaikų ligoninė: prireikus echoskopuotojas iškviečiamas iš namų
Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė paaiškino, kad jeigu vaikas dėl ūmių pilvo skausmų naktį pakliūva į Priėmimo–skubios pagalbos skyrių, jį pirmiausiai apžiūri gydytojas ir pagal esamą būklę skiria tam tikrus instrumentinius tyrimus – tiek laboratorinius, tiek radiologinius, tarp jų – ir ultragarso tyrimą.
„Jeigu nusprendžiama, kad ultragarso tyrimas būtinas, echoskopuotojas iškviečiamas iš namų. Lygiai taip pat elgiamasi, jeigu prireikia endoskopijos, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo.
Visi šie tyrimai prireikus gali būti padaryti ir naktį, tačiau labai svarbu žinoti, kad planinė ambulatorinė pagalba skubios pagalbos skyriuje neteikiama. Jeigu vaikui išrašytas siuntimas atlikti tokį tyrimą, jis turėtų būti atliktas poliklinikoje.
Taigi apibendrinant – dėl tyrimo reikalingumo sprendžia gydytojas. Jeigu jis nusprendžia, kad vaikas gali tokį tyrimą atlikti planine tvarka ambulatoriškai, toks tyrimas ligoninėje ir nedaromas, kadangi indikacija tokiems tyrimams – ūmi, sunki, gyvybei pavojinga būklė“, – teigė pašnekovė.
Naktį turėti echoskopuotojo etatą finansiškai nenaudinga
Pasak statistikos, ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje echoskopuotoją tenka kviesti tik maždaug kas trečią–ketvirtą dieną. Pernai iš viso buvo 72 tokie kvietimai.
Pasak J.Normantienės, tikėtina, kad suaugusiųjų ligoninėse šie srautai didesni, kadangi ir pacientų daugiau, ir ligų, kurioms gali prireikti instrumentinių tyrimų. Tačiau tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ligoninės susiduria su problema, kad atvyksta nemažas procentas pacientų, kuriems tikrai nereikia būtinosios pagalbos.
Indikacija tokiems tyrimams – ūmi, sunki, gyvybei pavojinga būklė.
Dar viena problema, kad kartais ir patys pirminės grandies gydytojai skatina savo pacientus vykti į ligoninę, kadangi ten jie turės galimybę greitai atlikti visus tyrimus, nors ligoninė tikrai neprivalo to daryti, jeigu nėra indikacijų skubiai pagalbai.
„Jeigu toks vaikas pakliūtų į į tą patį Priėmimo–skubios pagalbos skyrių dienos metu, net jei jo būklė nereikalauja atlikti echoskopijos tuoj pat, visgi dienos metu echoskopuotojai dirba ir būtų galima jį šiam tyrimui nusiųsti į ligoninės polikliniką. Naktį yra kita situacija“, – teigė J.Normantienė.
Ligoninės atstovai patikino, kad įstaigos poliklinikoje eilės pas echoskopuotojus nėra, tereikia užsirašyti.
Ar sumažės eilės pas specialistus?
Taigi panašu, kad visi – tiek ligoninė, tiek pirminė grandis su šeimos gydytoju priešakyje – formaliai atliko savo darbą teisingai, taip, kaip reikalauja dabartinė sveikatos apsaugos sistemos tvarka. Nėra gyvybei pavojingos būklės – echoskopuotojas nekviečiamas. Žinoma, jeigu jis būtų vietoje, toks tyrimas greičiausiai būtų atliktas. Mat stiprus skausmas – vienas iš skubios pagalbos teikimo kriterijų.
Planuojama pacientų laukimo eiles pas šeimos gydytojus sumažinti perpus – nuo 15 iki 7 dienų, o laukimo eiles pas specialistus – ketvirtadaliu, t. y. nuo 40 iki 30 dienų.
Šeimos gydytojas taip pat į vaiko skausmus pažiūrėjo formaliai. Tam tikrais atvejais jis turi teisę nusiųsti pacientą pas specialistą nedelsiant, tačiau nusprendė skirti planinę konsultaciją. Belieka tikėtis, kad vaiką varginantys ir tėvus gąsdinantys pilvo skausmai, kurie, nelaimei, dažniausiai užeina naktį arba savaitgalį, kai poliklinika nedirba, nėra rimtos ligos pradžia.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama gerinti mūsų šalies sveikatos sistemą, tarp kitų sveikatos sistemos reformos ir veiklos krypčių užsibrėžusi pacientų laukimo eiles pas šeimos gydytojus sumažinti perpus – nuo 15 iki 7 dienų, o laukimo eiles pas specialistus – ketvirtadaliu, t. y. nuo 40 iki 30 dienų.
Šeimos gydytojui planuojama perkelti 80 proc. funkcijų
Tai įgyvendinti planuojama daugiau teisių suteikiant šeimos gydytojui. Pasak SAM, didelė administracinė našta šeimos gydytojams sukuria pacientų eiles – maždaug dešimtadalis jų dėl ilgo laukimo iš viso atideda vizitą pas gydytoją.
Planuojama, kad išgryninus šeimos gydytojų funkcijas, atsisakius perteklinių ir nebūdingų darbų bei išplėtus ketvirtadalio šeimos gydytojų komandas, plečiant mobiliąsias paslaugas, jau kitais metais šeimos gydytojo paslaugų pagerėjimą pajus maždaug pusė milijono gyventojų. Šioms iniciatyvoms įgyvendinti kitais metais numatyta skirti papildomai 15 mln. eurų.
„Šeimos gydytojas turėtų spręsti apie 80 proc. visų sveikatos problemų. Tam, kad jis būtų įgalintas tą daryti, turėtų tam pakankamai laiko, turėsime padaryti keletą dalykų.
Pirmiausia, tai specialistų skaičiaus planavimas tam, kad šeimos gydytojui užtektų laiko tiesioginiam darbui, administracinės naštos mažinimas, kad gydytojas būtų užsiėmęs gydymu, o ne statistinių formų pildymu.
Taip pat numatytas apribojimų mažinimas, kad gydytojas būtų labiau įgalintas daugelį sveikatos problemų spręsti pats, nesiųsdamas pas specialistą“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pristatydamas Vyriausybės reformų paketą sveikatos apsaugos sistemos srityje.
Eiles pas specialistus planuojama mažinti ne tik daugiau teisių suteikiant šeimos gydytojui, bet ir vystant telemediciną ir tobulinant pacientų registravimo tvarką. Tai esą pajus 250 tūkst. gyventojų.
