Moliūgų sėklos – kalio bei magnio šaltinis
Moliūgų sėklos – ypač sveikas ir naudingas užkandis. Jose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų C, E, B, PP, A ir B2, taip pat proteino, cinko, magnio.
Šias sėklas rekomenduojama būtinai įtraukti į racioną, kai skundžiamasi vidurių užkietėjimu, nes jos gerina žarnyno veiklą. Nustatyta, jog moliūgų sėklos turi kraujagysles stiprinančių savybių, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl sėklose esančio magnio, kurio taip pat yra ir pvz., sezamo sėklose, jos rekomenduojamos skundžiantis nervingumu, dirglumu, įtampa, užklupus blogai nuotaikai. Moliūgų sėklose gausu ir cinko, o jis reikalingas kovojant su osteoporoze, kuri ir ima grasinti, kai trūksta cinko.
Moliūgų sėklos paprastai ruošiamos iš jau subrendusių vaisių. Nuskinti vaisiai palaikomi dar 1-2 mėn., kol sėklos galutinai subręsta. Išimtos jos nuplaunamos ir džiovinamos 25-30°C temperatūroje. Maistui jos gali būti vartojamos išmirkytos, pakepintos – tiesa, geriausiai ir vieną, ir kitą prosecą atlikti prieš pat patiekalo ruošimą. Moliūgų sėklas geriausiai kepinti iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, pabėrus ant skardos vienu sluoksniu. Kepinkite tol, kol ims aižėti jų plutelė, pasklis malonus kvapas – tai užtruks 25-30 min. Pakepintas moliūgų sėklas skanu kramsnoti ir vienas, tačiau jų taip pat verta užbarstyti ant salotų, įberti į košę, trintą sriubą (pvz., moliūgų, morkų). Su jomis neretai ruošiamos įvairios sveikuoliškos užtepėlės, jų beriama į kepamus sausainius, duoną.
Įdomu, kad moliūgų sėklos, priešingai nei daugelis kitų produktų, su laiku tampa vis vertingesnės – pvz., kaip rodo tyrimai, po 4-6 laikymo mėnesių moliūgų sėklose atsiranda daugiau baltymų.
RECEPTAS: Greitos salotos su kepintomis sėklomis
Jums reikės: Gūžės salotų „Iceberg“, 1 vid. dydžio morkos, saujos įvairių sėklų mišinio, bekvapio aliejaus, citrinos sulčių, medaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.
Nuplaukite, nusausinkite ir gana dideliais gabalais suplėšykite salotų lapus. Sudėkite juos į didelę plokščią lėkštę. Morką nulupkite ir sutarkuokite burokine tarka. Tarkiais apibarstykite salotų lapus. Iš citrinos, aliejaus, medaus, drukos ir pipirų paruoškite saldžiarūgštį padažą ir apšlakstykite juo salotas. Sėklas pakepinkite sausoje keptuvėje, kiek atvėsinkite ir negailėdami apibarstykite salotas. Skanaus!
Maistingosios sezamo sėklos
Sezamo sėklos itin mėgstamos Rytų šalių virtuvėje – jomis barstomi ryžiai, mėsos patiekalai, salotos, jos naudojamos gaminant suši. Ir iš tiesų – sezamo sėklos patiekalams suteikia itin malonų, pikantišką prieskonį. Sezamų sėklos labai paskanina ir kepinius – ir duoną, ir bandeles ar pynutes. Tačiau be malonaus skonio jos dar yra ir labai maistingos – 100 g sėklų aptinkama iki 60 g riebalų, virš 20 g angliavandenių. Jose taip pat gausu kalcio, fosforo, magnio, kalio, cinko, vario.
Itin populiarus produktas yra ir sezamų aliejus – jo galima įsigyti spausto iš kepintų bei nekepintų sezamo sėklų. Išspaudus aliejų, sėklų išspaudose dar lieka daug baltymų ir riebalų, todėl iš jų gaminama gardi ir maistinga chalva.
Saulėgrąžų sėklos – grožio vitamino šaltinis
Saulėgrąžų sėklos – vienas populiauriausių užkandžių, itin mėgstamas įvairių kepinių pagardas. Jos ne tik suteikia malonų skonį, bet ir labai naudingos. Dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių gausos jų rekomenduojama valgyti širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Jose, kaip ir moliūgų sėklose, daug magnio, taip pat folio rūgšties, B grupės vitaminų, vitamino PP. Jos ypač vertinamos dėl nemažo vitamino E kiekio – šis vitaminas neretai vadinamas „grožio“ vitaminu, jis svarbus, jei norime, kad būtų gražūs plaukai, nagai, oda.
Saulėgrąžas galima vadinti ir dietiniu produktu, nes jos kiek prislopina apetitą. Kaip ir moliūgų sėklos, taip ir saulėgrąžos, ilgai nepraranda savo gerųjų savybių, tinkamomis sąlygomis jas galima išlaikyti labai ilgai. Tiesa, nors saulėgrąžos ir labai naudingos, dažnas jų gliaudymas dantimis kenkia šių emaliui, taigi, geriau, kad saulėgrąžų lukštenimas ir kramsnojimas netaptų savotiška priklausomybės forma.
RECEPTAS: Sveikuoliški skanukai
Jums reikės: 180 g sviesto, 250 g avižinių dribsnių (netinka greitai paruošiami), 1 didelio kiaušinio, 100 g rudojo cukraus, cinamono, 50 g razinų, 50 g lazdyno riešutų, po saujelę moliūgų ir saulėgrąžų sėklų.
Puode ištirpinkite sviestą ir supilkite avižinius dribsnius, kelias minutes maišydami pakaitinkite – nuo dribsnių turi imti sklisti malonus riešutų kvapas. Kiaušinį išsukite su cukrumi, suberkite cinamoną. Razinas nuplaukite ir keliolika minučių pamirkykite. Į dribsnių masę dėkite kiaušinį su cukrumi, razinas, susmulintus riešutus ir sėklas. Viską labai gerai išmaišykite.
Ant skardos arbatiniu šaukšteliu dėkite nedidelius kauburėius. Kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 15 min. Leiskite atvėsti. Skanaus!
