Suprasti akimirksniu
- Vyrui operuota Achilo sausgyslė, kuri nutrūko žaidžiant tinklinį
- Po 20 dienų pradėjo jausti dusulį, susiruošė pas gydytoją, bet susmuko vonioje
- Artimieji įsitikinę, kad jiems pritrūko informacijos apie pavojingus simptomus po operacijos
- Įstatymuose gydytojo pareiga informuoti pacientą numatyta, bet viskas palikta jo valiai
Netikėtai atsiradusių simptomų nesusiejo su grėsme gyvybei
Kaip pasakojo mirusio vyro sesuo Aušra, Gintaras buvo sportiškas žmogus ir niekada neturėjo jokių problemų su sveikata. Kai po sėkmingos operacijos jis buvo išleistas namo, ligos išraše buvo nurodyta, kokiomis dozėmis vartoti analgetikus, priešuždegiminius ir kraują skystinančius vaistus, kaip prižiūrėti žaizdą, kada kreiptis kontrolinei apžiūrai į polikliniką. Taip pat buvo įrašytas sakinys, kad atsiradus ar sustiprėjus skausmams nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Tačiau kai namuose Gintarą ėmė varginti dusulys, jis pats šių simptomų nesusiejo operacija, pamanė, gal po narkozės sustreikavo širdis. Netgi nuėjo pas šeimos gydytoją ir pasidarė visus tyrimus. Atsakymų sužinoti jau nespėjo: tą dieną, kai ketino vėl eiti pas gydytoją, sukniubo vonioje ir mirė.
„Jis buvo protingas, inteligentiškas, puikią karjerą susikūręs žmogus. Visą gyvenimą ėjo atsakingas pareigas. Tai reiškia, kad sugebėjo blaiviai, atsakingai įvertinti rizikas ir spręsti problemas. Tačiau savo silpstančios sveikatos neįvertino teisingai ir tai jam kainavo gyvybę. Liko skausmo pakirsti tėvai, žmona, ketverių metų dukrytė. Ar to galima buvo išvengti? Įsitikinusi, kad taip“, – teigė pašnekovė.
Visą gyvenimą ėjo atsakingas pareigas. Tai reiškia, kad sugebėjo blaiviai, atsakingai įvertinti rizikas ir spręsti problemas. Tačiau savo silpstančios sveikatos neįvertino teisingai ir tai jam kainavo gyvybę.
Aušros manymu, nelaimės būtų galima išvengti, jei išleidžiant pacientą į namus būtų aiškiai (žodžiu ir raštu) suformuluotos visos galimos rizikos pooperaciniu laikotarpiu. Ji kelia klausimą: ar yra tiksliai ir aiškiai apibrėžtos procedūros, ką gydytojas privalo paaiškinti bet kurį pacientą išleisdamas iš ligoninės? Jei tai paliekama gydančio gydytojo sprendimui, vadinasi, paliekama žmogiškojo veiksnio valiai, t. y. kaip aiškiai ir išsamiai gydytojas norės ar sugebės paaiškinti pacientui, kada šis privalo nedelsdamas kreiptis pagalbos.
„Turbūt sutiksite, kad išsilavinę žmonės gali tinkamai įvertinti situaciją, kai turi apie ją pakankamai žinių. Esu įsitikinusi: jeigu Gintaras būtų aiškiai suvokęs galimą riziką ir į ką reikia atkreipti dėmesį, tikrai nebūtų rizikavęs ir, pasijutęs silpniau, nedelsdamas kreiptųsi į gydytojus. Manau, išraše iš ligoninės turėtų būti didžiausiu šriftu įrašyta, ką pajutęs ligonis turėtų nedelsdamas kreiptis pagalbos, antraip kils grėsmė gyvybei. Ne mažiau svarbu tai žinoti ir ligonio artimiesiems“, – tikino Aušra.
Komunikacijai pinigų nėra, našlaičių pašalpoms – yra
Pasak jos, dar vienas svarbus aspektas – komunikacija su ligoniais. Kai perki šaldytuvą, gauni instrukciją, kurioje detaliai aprašyta, koks gedimas gali būti, jeigu atsiranda tam tikri veikimo sutrikimai. Kodėl pacientui suprantama kalba aiškiai nesuformuluojama, kas su juo vyksta?
Jei medikai neturi laiko, galbūt galima padaryti lankstinukus apie trombų susidarymo riziką ir įteikti kiekvienam pacientui po operacijos? Nėra pinigų? O ar našlaičių pašalpoms mokėti pinigų yra?
„Pavyzdžiui, jei žmogus aiškiai suprastų, kodėl po operacijos reikalingi kraują skystinantys vaistai, kas gali atsitikti, jeigu jie nebus vartojami, kokie pojūčiai po operacijos nėra normalūs (tarkime, galvos svaigimas – normali reakcija ar ne), manau, pats žmogus daug atsakingiau stebėtų savo savijautą. Aš pati tik po brolio mirties aiškiai supratau, kodėl po operacijos visada patariama judėti, net jei nepasikeliama iš lovos, būtina atlikti tam tikrus pratimus. Pasirodo, dėl krešulio pavojaus“, – svarstė moteris.
Jos manymu, komunikacijai su ligoniais nėra skiriama pakankamai laiko, todėl ir atsiranda panašios nelaimės. Jei medikai neturi laiko, galbūt galima padaryti lankstinukus apie trombų susidarymo riziką ir įteikti kiekvienam pacientui po operacijos? Esą nėra pinigų? O ar našlaičių pašalpoms mokėti pinigų yra?
Svarbiausia, visko nepalikti gydytojo sprendimui
„Normaliame verslo pasaulyje visi mokosi iš nesėkmių. Ar tokie įvykiai grupuojami analizuojami ir ieškoma būdų užkirsti kelią panašiems įvykiams ateityje? Man labai įdomu, ar šios istorijos grįžta atgal į ligonines. Manau, galėtų būti privaloma tvarka, kad jei žmogus per tam tikrą laikotarpį miršta po operacijos, apie jo mirtį turėtų būti informuojama ligoninė, šis atvejis turėtų būti svarstomas ir tiriamas, ieškoma sprendimų, kaip užkirsti kelią nelaimei ateityje.
Juk mes ne gyvuliai ir ne kėdės, ne langai, ne buteliai, ne garažo vartai. Nesvarbu, ar žmogus tris klases baigęs, ar turi aukštojo mokslo diplomą, jam suprantama kalba turi būti paaiškinta, kas su juo vyksta, kodėl skirti vaistai ir kaip jie veikia.
Pasikartosiu – teisingas paciento informavimas galėtų labai padėti. Juk mes ne gyvuliai ir ne kėdės, ne langai, ne buteliai, ne garažo vartai. Mes turime suvokti, kad nesvarbu, ar žmogus tris klases baigęs, ar turi aukštojo mokslo diplomą, jam suprantama kalba turi būti paaiškinta, kas su juo vyksta šiuo metu, kodėl skirti tam tikri vaistai ir kaip jie veikia. Tai užims 10 minučių. Po to žmogus turi gauti visą šią informaciją surašytą, kad galėtų namie pasiskaityti su artimaisiais“, – svarstė pašnekovė.
Jos manymu, svarbiausia, tai neturi būti palikta vien gydytojo sprendimui, nes, neturėdamas laiko, jis gali parašyti labai lakoniškai. Beje, jei gydytojas neturi laiko, teikti informaciją galėtų socialiniai darbuotojai, praktiką atliekantys studentai, aukštąjį išsilavinimą turinčios slaugytojos ar dar kokie nors specialistai. Sprendimų gali būti įvairių.
Vietoj milijonų reikia tik trupučio informacijos
Gintaro artimieji neieško kaltųjų dėl brolio mirties. Didžiausias Aušros noras, kad ligoninės griežčiau įstatymiškai būtų priverstos informuoti pacientus apie galima grėsmes ne tik žodžiu, nes gydytojas tam gali neturėti laiko ir nepadaryti, bet ir raštu, t. y. grėsmės aiškiai turi būti įvardintos ligos istorijos išraše – aiškiai, suprantamai, paprastų žmonių kalba. Taip jos manymu, būtų išvengta ne vienos nelaimės. Neužtenka vien pasirašyti sutikimo lapo, kuriame išvardintos visos įmanomos komplikacijos, tarp jų ir mirtis, prieš operaciją. Nei jį kas skaito, nei jame daug konstruktyvios informacijos. Ji labiau skirta medikų apsaugai nei paciento informavimui.
Didžiulė klerkų armija vis suka galvą, kaip įsisavinti milijardus, bet kartais nereikia kurti kosminio laivo, norint išsaugoti žmogaus gyvybę.
„Kiekvienas žmogus gali suvokti situaciją, jeigu ji paaiškinama jam suprantama kalba. Pavyzdžiui, mes skiriame tau kraują skystinančius vaistus. Jeigu jų negersi, bus tai ir tai. Deja, kai kurie medikai iš tiesų stokoja bendravimo kultūros. Jie taip pripratę prie kasdienės rutinos, kad nesivargina pacientams aiškinti, ką su jais daro. Kartais gyvybę išgelbėti gali paprasti sprendimai.
Didžiulė klerkų armija vis suka galvą, kaip įsisavinti milijardus, bet kartais nereikia kurti kosminio laivo, norint išsaugoti žmogaus gyvybę. Kaip minėjau, pats paprasčiausias būdas – nedidelis lankstinukas, kuris ne vienam galėtų išgelbėti gyvybę. Aš esu patenkinta sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje, neabejoju gydytojų profesionalumu. Tačiau labai trūksta sveiko proto, nuovokos ir paprastų dalykų, kuriems nereikia milijonų, o tik trupučio informacijos“, – teigė moteris.
Kodėl susidaro trombai
Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos klinikiniam darbui Tatjanos Golubajevos, Gintaro gyvybę nusinešusi komplikacija nėra dažna.
Pacientams, kurie buvo operuoti su bendrąja nejautra, mirtina plaučių embolija išsivysto 0,1–0,8 proc. atvejų. Mirštamumas nuo šios komplikacijos priklauso nuo daugelio dalykų – paciento amžiaus, lyties, gretutinių ligų, imobilizacijos laiko, operacijos ar traumos pobūdžio. Po šlaunikaulio lūžio operacijos pacientų mirštamumas siekia iki 7 proc., po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos – 3–4 proc., po pėdos ar čiurnos operacijos – iki 0,2 proc., po Achilo sausgyslės plyšimo operacijos fatalinė plaučių embolija gali išsivystyti 0,3–0,4 proc. atvejų.
Veninę trombozę skatina trys grupės priežasčių: kraujo sudėties ir savybių pakitimai, kraujagyslių sienelės pažeidimai ir sulėtėjusi kraujo tėkmė. Trombai susidaro padidėjus kraujo krešumui, klampumui, jam sutirštėjus, esant infekciniams, trauminiams ar kitokiems kraujagyslių sienelių pažeidimams, sulėtėjus kraujo tėkmei (dėl gulimo režimo, imobilizacijos, audinių pažeidimo, nutukimo, kraujagyslės spaudimo ar susiaurėjimo ir kt.).
Medikė: visiškai išvengti komplikacijos neįmanoma
„Deja, visiškai išvengti šios komplikacijos neįmanoma. Taikant profilaktines priemones galima tik sumažinti jos išsivystymo tikimybę. Profilaktika priklauso nuo paciento rizikos laipsnio. Mažos rizikos pacientams dažnai pakanka ankstyvos mobilizacijos ir nereikia taikyti kitų specifinių priemonių. Didesnės rizikos pacientams taikomos įvairios priemonės – nuo ankstyvos reabilitacijos iki kraujo krešėjimą mažinančių vaistų.
Literatūros duomenimis, nėra aiškių tromboembolinių komplikacijų profilaktikos nurodymų, esant trauminiams sužalojimams žemiau kelio sąnario. Indikacijos skirti antikoaguliantus trombozių profilaktikai pacientams, nepriklausantiems padidintos rizikos grupei, daugiau rekomendacinio pobūdžio. Taip pat svarbu įspėti pacientą apie kojų venų trombozės požymius (kojų patinimas, skausmas, paraudimas, karščio jutimas kojose) arba plaučių arterijos embolijos požymius (staiga atsiradęs dusulys, skausmas krūtinėje, kosulys, kraujo atkosėjimas, širdies plakimas), kuriems esant nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją“, – patarė T.Golubajeva.
Deja, visiškai išvengti šios komplikacijos neįmanoma. Taikant profilaktines priemones galima tik sumažinti jos išsivystymo tikimybę.
Ligoninės atstovė sutiko, kad paciento informavimas yra svarbi gydymo tęstinumo užtikrinimo dalis, todėl prieš išvykdamas iš stacionaro pacientas turėtų gauti visą svarbią informaciją apie jo sveikatos būklės priežiūrą, tačiau kartais dėl įvairių priežasčių gydytojai skiria šiam darbui nepakankamai laiko.
Kiekvienam pacientui rekomendacijos turėtų būti individualios, priklausomai nuo ligos, taikyto gydymo, jo amžiaus, gretutinių ligų, gyvenimo būdo, socialinių sąlygų ir t.t. Todėl parengti tipines rekomendacijas visiems pacientams būtų pakankamai sunku.
Visgi kai kurių sunkių ligų profilaktikos ir gydymo standartinės atmintinės galėtų padėti pacientams laiku tinkamai įvertinti savo sveikatos pokyčius ir patarti, ką reikėtų tokiu atveju daryti. Šalies mastu tokias profesionalias rekomendacijas pacientams galėtų rengti gydytojų specialistų draugijos. Galbūt pacientų informavimo funkciją galėtų perimti slaugytojos, gavusios reikiamų žinių ir įprastai skiriančios daugiau laiko bendravimui su pacientais“, – svarstė pašnekovė.
Įstatymai – sau, kasdienybė – sau
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos bioetikos komiteto specialistės Astos Čekanauskaitės, būtina kelti šį klausimą. Paciento informavimas – vienas iš bazinių šiuolaikinės teisės ir etikos principų, kuriuo niekas neabejoja. Tai visų tarptautinių dokumentų, nacionalinių teisės aktų ir etikos kodeksų norma. Lietuvoje taip pat yra pakankamai gerų teisės aktų, kurie įtvirtina nuostatą, kad pacientas turi gauti informaciją, susijusią su jo sveikata. Tai padaryti – gydytojo pareiga.
Kita vertus, tai nėra paprastas klausimas, nes nes tas, kuris perduoda informaciją, ir tas, kuris ją priima, abu yra žmonės, o kiekvienas žmogus yra veikiamas daugybės veiksnių. Todėl vienas gali perduoti nepakankamai aiškiai, o kitas neteisingai suprasti. Ir atvirkščiai.
„Tinkamas paciento informavimas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės medicinos etikos ir teisės reikalavimų. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, visus įmanomus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Įstatymas taip pat numato, kad prieš išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus, pacientui turi būti išsamiai paaiškintas tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas, o gavęs tokią informaciją, pacientas patvirtina tai parašu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymas reikalauja, kad informaciją pacientui gydytojas pateiktų atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. Kadangi kiekvieno paciento organizmas, jo ligos ir sveikatos sutrikimai yra labai konkretūs, negali būti tiksliai nustatyta, ką gydytojas privalo paaiškinti. Kiekvienu konkrečiu atveju gydytojas turi suteikti pacientui individualiai jam reikiamą informaciją“, – aiškino pašnekovė.
Pasak Higienos instituto statistikos, pernai dėl įvairių chirurginių ir medicininių procedūrų sukeltų komplikacijų mirė 19 žmonių. Iš viso registruota 41 776 mirčių, iš jų dėl išorinių priežasčių – 3 208.
