– Kas jus paskatino sveikai maitintis? Tokioje galybėje nesveiko maisto paprasta paslysti ir suvalgyti kokį sūrainį vietoj salotų lapų vakarienei...
– Viskas gavosi labai natūraliai. Maistas, jo poveikis bei aktyvus gyvenimo būdas visada mane intrigavo. Tačiau, kaip dauguma studentų, išvažiavusi iš namų kurį laiką tikrai nebuvau gera savo kūnui: nežiūrėjau, ką dedu į burną, netausojau savęs, dirbau viršvalandžius net nesukdama galvos, kad visa tai gali pakenkti mano sveikatai.
Esu labai žingeidi, visada domėjausi įvairiausiomis mitybos teorijomis, o studijų metais dar pradėjau mėgėjiškai sportuoti – patraukė lengvasis kultūrizmas. Visa tai mane natūraliai paskatino eksperimentuoti su pačia savimi. Tačiau supratusi, jog visgi man trūksta žinių, kad galėčiau sveikai praktikuoti vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, pradėjau gydomosios mitybos studijas (ang. Naturopathic Nutritional Therapy) Didžiojoje Britanijoje.
– Kaip manote, kada reikia susirūpinti tuo, ką dedate į burną?
Vieni badauja, kiti sulčiauja, nusprendę, kad reikia organizmą išvalyti, treti ieško stebuklingos piliulės. Sveiko organizmo nereikia papildomai valyti. Svarbiausia – jo neteršti.
– Sveikata būtina rūpintis ne tik susirgus. Sveikas organizmas, kurio funkcijos nesutrikusios, turi savybę gydyti pats save, savarankiškai viską sureguliuoti ir palaikyti pastovią vidinę terpę. Toks procesas dar vadinamas homeostaze. Yra daugybė dalykų, kurie tam gali sutrukdyti, pavyzdžiui: maistinių medžiagų trūkumas, stresas, nusilpęs imunitetas, vaistai, miego trūkumas, fizinės veiklos trūkumas ir panašiai. Todėl labai svarbu išmokti palaikyti natūralų organizmo gebėjimą viską susitvarkyti ir išsivalyti. Na, o keletas būdų tai padaryti yra visavertė mityba, sportas, streso bei blogų emocijų vengimas.
Gamta yra labai paprasta, todėl stenkimės ir mes nieko neapsunkinti. Šiandien sveiki žmonės vis labiau kišasi ir trikdo natūralius organizmo procesus. Vieni badauja, kiti sulčiauja, nusprendę, kad reikia organizmą išvalyti, treti ieško stebuklingos piliulės. Sveiko organizmo nereikia papildomai valyti. Svarbiausia – jo neteršti.
– Ką galėtumėte pavadinti sveiku maistu? Nors reklamose dažnai skelbiama, kad vieni ar kiti garsių kompanijų parduodami produktai beprotiškai sveiki, tačiau dažniausiai tenka nusivilti tokiomis reklamomis...
– Sveikas maistas – tai švarūs, natūralūs maisto produktai, daugiausia vieno ingrediento, tokie kaip daržovės, vaisiai, uogos, grūdinės ir ankštinės kultūros, riešutai, sėklos, žolelės. Kalbant apie gyvūninės kilmės produktus – laisvėje laikomų vištų kiaušiniai (pvz., iš smulkiųjų ūkininkų ūkių), ekologiškai užauginta, kokybiška mėsa bei žuvis. Tikras maistas neturi ingredientų, nes jis pats sau ingredientas. Tokiame maiste nėra hormonų, pesticidų, konservantų, tirštiklių, cukraus, E ir kt.
Tikrai labai lengva pasiklysti tarp daugybės reklamuojamų „sveikų“ produktų. Patikėję, jog tam tikras produktas yra „sveikas“, dažniausiai nebežiūrime į sudedamųjų dalių sąrašą. Tačiau tai yra labai didelė klaida.
Pavyzdžiui, taip visų pamėgti riešutų bei džiovintų vaisių batonėliai. Dažniausiai jie yra reklamuojami kaip labai sveikas užkandis, tačiau taip yra tikrai ne visada. Daugumoje tokių batonėlių rasime didelį kukurūzų sirupo kiekį, cukraus, sočiųjų riebalų. Taip pat tokiuose maisto produktuose dažnai būna mažai ląstelienos ir taip toliau. Valgydami saldainį, suprantame, kad tai nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Tačiau valgydami tokius batonėlius, galvojame, jog darome gerą darbą savo kūnui, nors yra priešingai. Todėl visada labai svarbu patikrinti perkamo produkto sudėtį.
Jeigu negalite atpažinti ingredientų arba jų net nesate matę savo virtuvėje – tokių produktų tiesiog nepirkite. Parduotuvių lentynos lūžta nuo perdirbtų, chemiškai apdorotų maisto produktų, todėl savo pasirinkimais to neskatinkime.
Pavyzdžiui, taip visų pamėgti riešutų bei džiovintų vaisių batonėliai. Dažniausiai jie yra reklamuojami kaip labai sveikas užkandis, tačiau taip yra tikrai ne visada.
Dietiniai gaivieji gėrimai – dar vieni spąstai. Nors ir teigiama, kad tokiuose gėrimuose nėra cukraus, tačiau ten rasime dirbtinių saldiklių, tokių kaip aspartamas, sacharinas, sukralozė ir kt., kurie gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Dirbtiniai saldikliai yra saldūs, bet neturi kalorijų. Žinau, skamba viliojančiai.
Tačiau mūsų organizmas yra taip sudėliotas, jog suvalgius atitinkamą kalorijų kiekį, apetitą reguliuojantis hormonas leptinas informuoja smegenis, kad jau pasiektas sotumo jausmas, siųsdamas aferentinį signalą apie maitinimosi pabaigą. Taigi, dirbtiniai saldikliai iš esmės apgauna mūsų kūną, kuris galvoja, jog gaus kalorijų, tačiau tam neįvykus, mūsų kūnas vis dar signalizuoja, kad jam reikia daugiau.