– Kokie įvykiai paskatino keisti gyvenimo būdą? Sutikite, vyrai tam ryžtasi retai.
– Buvau dar studentas, vos 21-erių. Tačiau tuo metu kaip tik prasidėjo savęs paieškų etapas. Nebuvau patenkintas gyvenimu, kurį gyvenau, ir norėjau jį kardinaliai pakeisti. Man atrodė, kad nėra prasmės gyventi taip, kad visą savaitę dirbi, galiausiai taip nusidirbi, kad savaitgalį tik bandai atsigauti. Norėjosi kažko daugiau. Pradėjau svarstyti, ką norėčiau veikti gyvenime, ir supratau, kad norint pasiekti daugiau, reikia geriau jaustis, mažiau miegoti ir mažiau sirgti. Todėl pradėjau ieškoti būdų, kaip gyventi sveikiau.
Iki tol taip pat rūpinausi sveikata, tačiau sprendimai nevisada būdavo teisingi. Pavyzdžiui, lankiau sporto klubą, gėriau sporto papildus, netgi priaugau raumenų masės ir atrodžiau gana neblogai, bet vieną dieną su pusbroliu išėjome pažaisti krepšinio. Ir supratau, kad nors aš atrodau visai gerai, tarsi sportuoju, bet visiškai neturiu ištvermės. Taip pradėjau ieškoti iš tiesų sveiko gyvenimo principų. Tuomet ir pradėjau domėtis, ką valgau ir ką geriu. Ir domiuosi iki šiol – jau apie 9 metus.
– Kodėl nusprendėte nevalgyti mėsos?
– Niekada nemėgau mėsos, tačiau valgiau, kadangi buvo įprasta ją valgyti, visi aplink kalbėjo, kad mėsą valgyti būtina, kad vegetarai – nesveiki ir ne visai normalūs žmonės. Atrodė, kad kito pasirinkimo ir nėra. Tačiau giminėje visgi atsirado viena vegetarė – dėdės žmona pradėjo nevalgyti mėsos. Ir man ji atrodė pajaunėjusi ir daug sveikesnė, nei prieš keletą metų, kai mėsą valgydavo. Taigi nusprendžiau pabandyti taip pat kelis mėnesius nevalgyti mėsos.
Praėjus trims mėnesiams užsukau į sporto salę. Atsisėdau minti dviratį ir pats nustebau, kad nepavargstu, nors minu tuo pačiu lygiu, kaip ir anksčiau. Taigi savo eksperimentą ryžausi pratęsti. Jis tęsiasi iki dabar.
Žinoma, kol susidėliojo valgiaraštis, labai daug eksperimentavau, pats pradėjau gamintis, nors nelabai man tai sekėsi. Tiesiog nelabai mėgstu tai daryti. Tačiau šiandien tai ne problema – Vilniuje daugybė vegetariškų kavinių. Gyventi pasidarė visiškai patogu.
Maistas iš tiesų mums daro didžiulę įtaką. Tuo įsitikinau pats. Anksčiau turėjau rimtų odos problemų – labai berdavo. Buvau gydomas antibiotikais. Jie padėdavo, bet trumpam, o po to dar labiau pablogėdavo. Problemą išsprendžiau tris dienas pavalgęs tik obuolius. Rezultatas išsilaikė daug ilgiau nei gydant vaistais. Be to, stebėdamas organizmo reakcijas į maistą atsirinkau, nuo kokio maisto mane beria.
– Kokio maisto, stengiantis valgyti sveikai, atsisakyti sunkiausia?
Vieną dieną vėl paragavau sausainių ir supratau, kad saldumynai sukelia tokią pačią priklausomybę, kaip rūkymas ar alkoholis. Paragavęs nebegali sustoti, nes smegenys prisimena tą skonį ir nori dar.
– Ko gera, saldumynų, nors kai prdėjau juos dozuoti, pastebėjau, kad nuo jų man skauda galvą. Todėl vienu metu visai jų nevalgiau 30 dienų. Jaučiausi labai gerai. Tačiau vieną dieną vėl paragavau sausainių ir supratau, kad saldumynai sukelia tokią pačią priklausomybę, kaip rūkymas ar alkoholis. Paragavęs nebegali sustoti, nes smegenys prisimena tą skonį ir nori dar.
Dabar jau išmokau juos dozuoti – valgau retai ir mažai. Kai artimieji ką nors iškepa, tiesiog padarai jiems malonumą paragaudamas. Bet tai ir viskas. O jeigu pritrūksta saldumo, yra džiovintų vaisių. Labai saldžios datulės, bananai. Vietoj saldaus pieno kokteilio galime susiplakti banano, datulių, avokado, dar pridėti riešutų, gausime labai skanų kokteilį, kokio gal nesame niekada ragavę. Žinoma, vaisiuose taip pat yra cukraus, bet jis natūralus, be to, kartu gaunama vitaminų ir mineralų.
– Ar tuo pat metu atsisakėte ir alkoholio?
– Apie tai mąstyti pradėjau netgi anksčiau. Alkoholio pasekmės labai aiškios ir jaučiamos jau kitą dieną. Jei nori visada būti darbingas, turi jo atsisakyti. Iš pradžių susidūriau su problema, kad jeigu tu nevartoji alkoholio, tampi išstumtas iš socialinių ryšių, nes susitikimų, susipažinimų, vakarėlių metu įprasta bent šiek tiek išgerti alkoholio.
Galiausiai atradau panašių į save – mes eidavome į klubus, bet negerdavome. Nepaisant to, puikiai ten praleisdavome laiką. Vėliau pradėjome patys rengti kitiems blaivius vakarėlius „Varom“. Per juos įsitikinau, kad baivių žmonių kompanija – daug linksmesnė ir įdomesnė nei neblaivių. Kuo daugiau šoki, linksminiesi, bendrauji, tuo labiau atsipalaiduoji ir negauni tų neigiamų pasekmių, kurios būna nuo alkoholio.
– Tuomet atsirado ir bėgimai „Už blaivią Lietuvą“?
– Nesvarbu, koks oras – minus 30, šlapdriba, pliaupia lietus ar plius 30 – , kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį, šeštą valandą vakaro bėgame simbolinį atstumą su blaivybę deklaruojančiais šūkiais ir skanduotėmis. Vilniuje renkamės Katedros aikštėje, bėgame iki Seimo, apibėgame pastatą ir grįžtame atgal. Tuo pačiu metu žmonės bėga ir kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Panevėžyje.
Tai linksmas bėgimas. Jo idėja – parodyti, kad įmanomas ir kitoks penktadienio praleidimas nei su alkoholiu, kad žmonės gyvena blaiviai ir didžiuojasi tuo. Pirmą kartą bėgome šešiese, buvo gana baugu. Dabar susirenka apie 20-40 žmonių. Paprastai skelbiame apie bėgimą „Facebook‘e“.
– Dar esate ir vadinamųjų „ruonių“ judėjimo entuziastas, žiemą maudotės eketėje. Kokią naudą matote ir kaip tai prasidėjo?
Dabar maudausi Neryje 2-3 kartus per savaitę, kol nepradeda plaukti ledai.
– Vieną rudenį perskaičiau skelbimą, kad namuose apie savaitę nebus karšto vandens. Pagalvojau – nieko tokio, išsimaudysiu upėje. Pabandžiau. Kitą dieną pakartojau. Po to ir bendraminčių atradau. Dabar maudausi Neryje 2-3 kartus per savaitę, kol nepradeda plaukti ledai.
Taip pat maudomės ir ežere. Kaip tik sveikuolių sąjunga Vilniuje nuo sausio 18 d. visą mėnesį norinčiuosius kviečia maudytis savaitgalį Salotės ežere.
Iš tiesų nereikia bijoti šalto vandens. Buvo metai, kai sausio 1 d. tradiciškai neišsimaudžiau ir susirgau, nors iki tol buvau pamiršęs, kas yra liga. Išlipus iš šalto vandens kaip tik kūnas pradeda labai šilti. Organizmas, apsisaugodamas nuo šalčio, pakelia temperatūrą ir dėl to žūsta visi organizme esantys mikrobai. Tai labai geras jausmas: ir šilta, ir jautiesi peržengęs savo galimybių ribą. Jei apima depresija, maudykitės šaltame vandenyje ir visos depresijos išnyks.
Namie po dušu prausiuosi po šiltu vandeniu, bet pabaigoje visada persilieju šaltu, tik nedarau to vakare prieš miegą. Siūlyčiau visiems išbandyti šaltą dušą. Pradėti pratintis galima nuo rankų plaštakų ir pėdų, tuomet pakišti rankas ir kojas, o tada jau ir visam palįsti. Visai kita energija atsiranda, smegenys kitaip veikia, jei dieną pradedi nuo tokios procedūros.
– Kaip pasikeitė Jūsų dienos režimas?
– Dar būdamas studentas prisiversdavau keltis šeštą valandą, nors paskaitos prasidėdavo tik devintą. Iš pradžių nelabai sugalvodavau, ką veikti. Todėl pradėjau ieškoti informacijos, kaip planuoti savo dieną. Galiausiai susidėliojo dienotvarkė – atsirado rytinis ritualas su mankšta ir kitais dalykais.
Taip pat dariau 21 dienos eksperimentą, kai kėliausi apie ketvirtą ryto, net jei guldavausi vėliau. Niekada iki tol taip gerai nesijaučiau. Tik jeigu per vėlai vakare nueidavau miegoti, miego šiek tiek trūkdavo. Geriausiai jausdavausi, jeigu atsiguldavau iki dešimtos vakaro. Ne veltui sakoma, kad iki vidurnakčio miego valandos geriausios. Kiti sako, kad gaila vakaro, nes nori turėti laiko sau.
Tačiau ką mes veikiame vakare? Užuot paskaitę gerą knygą, dar ką nors rimta nuveikę, vakare tinginiaujame, nes esame pavargę. Todėl daug naudingiau eiti miegoti, o kažką veikti ryte šviežia galva. Skaičiau, kad daugelis sėkmingų žmonių būtent tokiu režimu ir gyveno. Dabar man net nepavyksta atsibusti vėliau nei šeštą valandą. Pastebėjau, kad jei netyčia atsikeliu vėlai, ir pavargstu greičiau. Mitas, kad jei keliesi ryte anksti, vakare jau niekam neturėsi jėgų.
