Būtent dėl to gruodžio mėnuo gali būti ypač sunkus laikmetis tiems, kurie patiria sunkumų šeimoje, kuriuos kankina netekties ar išsiskyrimo skausmas, kurie jaučiasi vieniši ar turi psichinės sveikatos problemų.
Švenčių laikotarpiu depresija ir liūdesys persmelkia daug žmonių, ne tik tuos, kuriems diagnozuota klinikinė depresija. Kai kurie specialistai vadinamąjį šventinį liūdesį įvardija kaip labai dažną reiškinį. Aplink netrūksta tai įrodančių pavyzdžių.
Štai keletas veiksnių, dėl kurių dažnas iš mūsų švenčių laikotarpiu galime pasijusti prastai, ir patarimų, kaip tokios būsenos išvengti.
Kenčiate nuo sezoninio afektinio sutrikimo.
Jei kasmet, artėjant žiemai, pradedate jaustis prastai ir jei neigiamos emocijos jūsų neapleidžia iki pat švenčių laikotarpio pabaigos, gali būti, kad kenčiate nuo sezoninio afektinio sutrikimo.
Pasak psichologo M.Sichelio, nemažai žmonių, kaip jiems atrodo, išgyvenančių šventinį liūdesį, iš tiesų gali būti kamuojami sezoninio afektinio sutrikimo – tam tikros rūšies depresijos, kuri pasireiškia keičiantis metų laikams.
Šis sutrikimas, pasak specialisto, yra kur kas rimtesnė problema už „žiemos liūdesį“, todėl jei įtariate sau sezoninio afektinio sutrikimo simptomus, nieko nelaukdami kreipkitės į gydytoją.
Keliate sau pernelyg didelius lūkesčius.
Tikėdamiesi, kad jūsų švenčių laikotarpio akimirkos bus tokios pat tobulos kaip tos, kurias matėte paveikslėliuose, pasmerkiate save ne tik nusivylimui, bet ir galimai depresijai.
„Žmonės gyvena tokiomis vizijomis ir svajomis, kurias galima pamatyti nebent per televizorių“, – sako psichiatras Markas Sichelis, knygos „Healing From Family Rifts“ (pažod. vert. „Kaip išgyti iširus šeimai“) autorius. Praėjus šventėms, pasak jo, darbo klinikoje gerokai padaugėja. „Niekada nebūna taip, kaip žmonės tikisi, ir tai dažnai nuvilia. Nesantaika šeimoje per šventes dažnai sustiprėja.“
Specialisto teigimu, lūkesčius ypač svarbu kontroliuoti, kai tie lūkesčiai susiję su šeima, – nereikėtų norėti, kad viskas būtų tobula. Jei per šventes dažniau pykstatės su namiškiais arba jei jums neseniai teko išgyventi mylimo žmogaus netektį, bandymai vaizduoti, kad puikiai sutariate ar kad esate be galo linksmas, tikrai nepadės – tai gali tik dar labiau pabloginti savijautą.
Gebėdami suvokti, kam ir už ką galėtumėte padėkoti, patiriamą tuštumą išgyvensite lengviau: galbūt jaučiatės dėkingas seseriai, kurios vienintelės pastangomis giminės susibūrimai tampa visai pakenčiami, gal viršininkui – už suteiktą galimybę savaitę pailsėti nuo darbo, o gal sau – už tai, kad pagaliau ryžotės nuo naujų metų pradėti naują gyvenimą.
„Supraskite, kad šventės anksčiau ar vėliau baigsis, ir galvokite apie dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkingi, – sako M.Sichelis. – Dėkingumo jausmas – turbūt geriausias priešnuodis prieš depresiją.“
Supraskite, kad šventės anksčiau ar vėliau baigsis, ir galvokite apie dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkingi, – sako M.Sichelis.
Užsibrėžiate padaryti per daug.
Švenčių laikotarpiu daugelis jaučiasi tiesiog privalą nuveikti milijoną darbų: kuo gražiausiai išpuošti namus, pasiruošti priimti seniai matytus giminaičius ir bičiulius, sudalyvauti visuose renginiuose ir dar spėti pabaigti visus neužbaigtus darbus. To pakaktų bet kurį iš mūsų išvesti iš psichinės pusiausvyros.
Anot psichologo M.Sichelio, patiriamas spaudimas ir baimė nesugebėti visko padaryti taip, kaip reikia, yra pagrindiniai šventinį liūdesį lemiantys veiksniai. Jo aiškinimu, perfekcionizmas dažnai baigiasi nusivylimu, o tai, savo ruoštu, dar labiau klampina į neviltį. „Daug žmonių jaučiasi paprasčiausiai nesugebantys visko atlikti tinkamai, jiems atrodo, kad šeimos nariai jais pastoviai nusivilia“, – sako jis.
Savo vidų lyginate su kitų žmonių išore.
Švenčių laikotarpiu ir realiame gyvenime, ir socialiniuose tinkluose gali būti sunku nepradėti savęs lyginti su kitais. Jei jūsų šeimos reikalai nesiklosto puikiai, jei tebekovojate su netekties skausmu ar jei jums tiesiog nėra taip linksma, kaip turėtų būti per šventes, pradėję lyginti savo šventinę jauseną su kitų, veikiausiai pasidarysite dar liūdnesni ir dar labiau izoliuositės.
„Žmonės lygina save su kitais remdamiesi tuo, kas nėra realu, – teigia jis. – Daugumoje šeimų kyla problemų ir daugumos žmonių Kalėdos nėra tokios tobulos, kokių jie norėtų ar kokias jie prisimena iš vaikystės. Lygindami savo situaciją su kitų, apie save pradedame galvoti blogiau.“
Liaujatės rūpintis savimi.
Daugeliui žmonių gruodis – užimčiausias mėnuo metuose. Kai darbe – krūva nebaigtų reikalų, o kalendoriuje – vien socialiniai įsipareigojimai, tiems dalykams, kurie įprastai mums padeda išlikti gyvybingiems, sveikiems ir patenkintiems gyvenimu, kaip antai jogos užsiėmimams, rytiniams prasibėgimams, maisto ruošai namuose ar paprasčiausiam poilsiui ant sofos, laiko mūsų dienotvarkėje nelieka pirmiausia.
Pradėjus prastai maitintis ir vartoti daugiau alkoholio, stresas, nerimas ir depresija gali dar labiau paūmėti. „Rūpinkitės savimi: neįpraskite padauginti maisto ir gėrimų, – pataria M.Sichelis. – Mankštinkitės, kaip esate įpratę, ir darykite viską, kas ištisus metus neleido jums palūžti.“
M.Sichelio teigimu, besaikis alkoholio vartojimas daro ypač didelę žalą. Alkoholiniai gėrimai švenčių laikotarpiu liejasi laisvai, todėl jei jūsų nuotaika ir taip ne pati geriausia, verčiau jų venkite. Yra įrodyta, kad, vartojant alkoholį, nerimo ir depresijos simptomai sustiprėja.
Parengta pagal užsienio spaudą.
